TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ko norime: gaminti energiją ar ją pirkti?

2009 12 28 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

2010-aisiais numatyta dvigubai didesnė už šiųmetę parama atsinaujinančiai energetikai plėtoti.

Esame įpratinti gyventi komandinės ekonomikos sąlygomis. Todėl daugeliui mūsų paprasčiau jungtis prie naftotiekių, dujotiekių, vietoj uždaromos atominės elektrinės statyti naują nei pradėti gaminti energiją iš savų atsinaujinančių energetikos šaltinių.

Pagaliau privalome apsispręsti: ar turime savų energetikos šaltinių? Ar mes norime patys pasigaminti energijos, ar geriau ją importuoti?

Tokiomis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno mintimis, pasakytomis Molėtų rajone, Alantoje, pradėta konferencija-pasitarimas "Alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas ir perspektyvos".

Ketvirtadalis - iš atsinaujinančių šaltinių

J.Šimėnas priminė, kad Europos Sąjunga iš Lietuvos reikalauja jau po dešimties metų - 2020-aisiais - kone ketvirtadalį, t. y. 23 proc. energijos pasigaminti iš atsinaujinančių, arba alternatyvių, energijos šaltinių. Seimo komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, kad kaskart prakalbus apie alternatyvius energijos šaltinius daug triukšmo sukelia hidroenergetinis potencialas.

Anot aplinkosaugininkų, statant hidroelektrines kyla itin didelė grėsmė ir kraštovaizdžiui, ir pačiai gamtai. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas pabrėžė, kad šiuo metu veto uždėtas 157 upėms, nes ant visų jų uždrausta statyti hidroelektrines.

"Hidroelektrinių statyti negalime, o vėjo energijos nepajėgiame pasigaminti tiek, kiek leidžiama", - konstatavo J.Šimėnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad deramai neišnaudojamos galimybės gaminti šilumą iš komunalinių atliekų. "Net 15 proc. šilumos miestuose būtų galima pasigaminti būtent iš komunalinių atliekų", - sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Jis teigė, kad biodegraduojančias atliekas reikėtų skirti trąšoms, o iš deginamų atliekų derėtų gaminti šilumą. J.Šimėno teigimu, biokuras kainuoja net du kartus pigiau nei gamtinės dujos.

Mėšlas - energijos šaltinis

J.Šimėnas akcentavo, jog energija, pagaminta iš alternatyvių energijos šaltinių, neturėtų iš tiekėjų būti superkama pigiau nei įprastai pagaminta energija. Be to, alternatyvios energijos gamintojams 12 metų privalo būti užtikrinta supirkimo kaina skatinamuoju, t. y. brangesniu tarifu, o vėliau energiją jie galėtų parduoti rinkos tarifu. Skatinamieji tarifai turėtų būti nustatyti hidroelektrinėms, vėjo jėgainėms, bioterminėms elektrinėms.

Kad palengvintų šaliai apsirūpinti energija, gyvulininkystės ūkiai taip pat turėtų įsirengti biokuro elektrines, kuriose būtų deginamas mėšlas.

J.Šimėnas pateikė pavyzdį: mėšlas jau deginamas ir iš jo energija gaminama Šakių rajone, Lekėčiuose. Komiteto pirmininko žiniomis, net du trečdaliai reikalingos energijos Lekėčiuose išgaunama iš mėšlo.

Ištekliai baigiasi

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys priminė, kad organinio kuro ištekliai žemėje - baigtiniai. Jie formavosi šimtus milijonų metų, tačiau XX amžiaus industrinė karta juos gerokai apmažino. Išnaudota daugiau nei pusė visų aptiktų išteklių, tad nuo šiol mažėja gamyba, o pats kuras - brangsta.

S.Pikšrys pabrėžė, kad vienas atsinaujinančių energijos išteklių yra vėjo energetika. Anot jo, Europoje kasdien pastatoma 13 vėjo energiją gaminančių aparatų. Pagal vėjo energijos gamybą Europa pirmauja tarp pasaulio šalių. "Kur pradedama plėtoti vėjo energetika, prasideda vėjo elektrinių statyba, įdarbinama nemažai aptarnaujančio personalo", - vėjo energijos panaudojimo naudą šalims vardijo asociacijos direktorius.

S.Pikšrys citavo mūsų šalies politikus, pasak jo, teigiančius, esą vėjo energiją "suka" ne vėjas, o pinigai. Vėjo elektrinių asociacijos direktorius aiškino, jog tuo norima pasakyti, kad iš vėjo gaunamos energijos savikaina šiuo metu - itin didelė.

"Įdirbis ateina tik po dešimties metų, o kol jis ateina - reikalingos investicijos. Tiesa, dabar iš vėjo gaunama energija viršija gamtinių dujų kainą, bet po penkerių metų šios kainos turėtų susilyginti", - pabrėžė S.Pikšrys.

Jis akcentavo, kad nuo vėjo jėgainės projekto parengimo iki jos pastatymo Lietuvoje praeina 5-6 metai. Vakarų Europos šalyse šios jėgainės pastatomos per 2 metus.

Neįvertina hidroenergetikos naudos

Bronislovas Ruplys, atstovaujantis Lietuvos hidroenergetikų asociacijai, teigė, kad tarpukario Lietuvoje mūsų šalies hidroenergetikos sričiai diktavo belgai, dabar jos neleidžia plėtoti mūsų šalies aplinkosaugininkai. Jis pabrėžė, kad ypač didelis nepakantumas hidroenergetikai pradėtas rodyti nuo 2008-ųjų vasaros.

B.Ruplys apgailestavo, kad tik 5 proc. Lietuvos upių galima plėtoti hidroenergetiką.

"Formuojama nuomonė, kad hidroenergetika - vien žalinga, niekas neišryškina jos naudos. O iš tiesų ši šaka teikia ekonominę naudą, per ją sprendžiamos ir socialinės, ir aplinkosaugos problemos", - įsitikinęs B.Ruplys.

Jis atkreipė dėmesį į buvusio Siesarties malūno, kurio neleidžiama atstatyti, liekanas. "Argi ne paradoksas: kultūros objekto - malūno neleidžiama atstatyti todėl, kad jis stovėjo ant kultūriniu požiūriu svarbios upės?" - klausė B.Ruplys. Jis pateikė prielaidą, kad malūno neatstatymo reikalais dar labiau nei aplinkosaugininkai suinteresuotas energetikų klanas, norintis išgyventi iš perkamų dujų bei atominės energetikos.

"Tarpukariu ant Siesarties buvo net dešimt vandens malūnų ir jie lėmė mūsų krašto plėtrą", - priminė hidroenergetikas.

Kurą galėtume užsiauginti

"Šiluminė žemės energija - pats didžiausias šilumos šaltinis", - priminė Saulius Šliaupa, priklausantis Lietuvos geotermijos asociacijai. Jis teigė, kad šios šilumos panaudojama net mažiau nei 10 procentų. Jo kolega Tautvydas Aleksandravičius kalbėjo, kad šilumos siurblių Lietuvoje esama apie 10 tūkst. vienetų. Jų reikėtų statyti daugiau ir jie pagerintų mūsų šalies ekologinę būklę.

Biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas teigė, jog net 70 proc. šilumos savo šalyje galėtume pasigaminti iš vietinio kuro - smulkintos medienos, šiaudų, galėtume jo užsiauginti savo laukuose. "Kuro turime, tačiau neturime, kur jo deginti - nėra biokuro įrenginių. O jų neturime todėl, kad tokios katilinės brangiai kainuoja", - problemą įvardijo R.Lapinskas.

Jis pabrėžė, kad šilumos tiekimo įmonės mūsų šalyje - nustekentos, neturi pinigų investicijoms, todėl atsinaujinti joms tikrai sudėtinga. "Biomasę - malkas naudoja net 70 proc. privačių namų. Tačiau ir šis kuras naudojamas neefektyviai, nes kūrenamas senose krosnyse", - sakė R.Lapinskas.

Žemės ūkio ministerijos atstovas Juozas Žukas informavo, kad 2010-aisiais numatyta dvigubai didesnė europinė parama atsinaujinančiai energetikai plėtoti. Pabrėžiama, kad didesnis finansavimas numatytas tik būsimiesiems metams. "Pinigai ir energijos ištekliai mėtosi po kojų, tad pasilenkite ir juos paimkite", - ragino J.Žukas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"