TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ko padaugėjo – drąsos ar vokelių?

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nuo metų pradžios iki rugsėjo vidurio Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sulaukė daugiausiai pranešimų dėl algos vokelyje nei bet kada ankstesniais metais.

VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko teigimu, mažėja gyventojų tolerancija mokestiniams nusikalimams. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Žilvino Šilėno manymu, džiūgauti neturėtume: tai – ne drąsa kalbėti, o padidėjęs atlygio vokeliuose atvejų skaičius.

„Pastebima, kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiu padidėjusi dalies gyventojų tolerancija užmokesčio mokėjimui vokelyje per pastaruosius trejetą metų nuosekliai mažėjo. Apie tai aiškiai byloja gaunamų pranešimų apie pastebėtus mokestinius nusižengimus skaičius, kuris praėjusiais metais pasiekė „ikikrizinį“ lygį“, – teigia VMI viršininko pavaduotojas A.Klerauskas, pažymėdamas, kad iki rugsėjo vidurio VMI jau sulaukė beveik 2700 pranešimų – daugiausiai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu bet kuriais ankstesniais metais.

Savo ruožtu Ž.Šilėnas pastebi, kad, bandant atsakyti į klausimą, kas lėmė padidėjusį tokių pranešimų skaičių, reikia įvertinti, ar atsirado daugiau sąlygų žmonėms apie tai prabilti drąsiai, ar prielaidų, bylojančių apie galimą atlygio mokėjimo vokeliuose atvejų padidėjimą.

„Mano nuomone, pastaruoju metu atsirado daugiau veiksnių šešėlinės ekonomikos ir vokelių tradicijos plėtrai. Vienas pagrindinių – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. Mūsų duomenimis, daugiausia vokeliuose yra mokama deklaruojant mažesnį atlyginimą, nes taip „apsimoka“. Aš sakyčiau, kad yra daugiau paskatų, sąlygų mokėti atlyginimus vokeliuose nei prielaidų manyti, kad staiga pasikeitė žmonių mąstymas“, – tvirtina Ž.Šilėnas.

Kas penktas – su „vokeliu“

Per I šių metų pusmetį VMI jau nustatė 33 darbo užmokesčio išmokėjimo vokeliuose faktus. Per visus 2012 metus buvo nustatyta 66 tokie faktai.

LLRI tyrimo duomenimis, bent 22 proc. darbuotojų (ne mažiau nei 250 503 asmenys) gauna atlyginimus vokelyje.

„Apie 31 proc. Lietuvos įmonių turi darbuotojų, kuriems bent dalį atlyginimo mokėjo vokeliuose. Labiau tikėtina, kad vokelių sistema klesti mažose įmonėse. Apskritai ten, kur yra deklaruojami aukštesni atlyginimai, mažai tikėtina algos mokėjimo vokeliuose praktika“, – sako Ž.Šilėnas.

LLRI tyrimo metu paaiškėjo, kad žmonės sutinka gauti atlyginimus vokeliuose, nes taip mažėja jų finansiniai įsipareigojimai valstybei, tad gaunama daugiau pinigų. Žmogus gali vengti vykdyti savo finansinius įsipareigojimus dėl įvairių priežasčių: siekia išlaikyti savo pajamų dydį, nemato tikslo vykdyti įsipareigojimus, nes pastarieji yra per dideli, atskaitoma lėšų dalis yra per didelė, kad žmogus galėtų pragyventi su likusiomis pajamomis. Gyventojai nelegalų darbą mato kaip ekonominį reiškinį, kuris yra naudingas abiems sandorio pusėms.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad verslą mokėti atlyginimus vokeliuose labiausiai skatina darbo jėgos apmokestinimas, kuris yra didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Kita priežastis – ta, kad tiek gyventojai, tik pats verslas nejaučia tiesioginės naudos iš mokesčių mokėjimo.

„Tarp mokesčius sąžiningai mokančio verslo ir gyventojų bei to nedarančių asmenų skirtumo nėra. Nepaisant to, kad žmogus sumoka daugiau socialinio draudimo mokesčių, paslaugų kokybė nuo to nesiskiria, pensijos dydis taip pat yra panašus. Kitaip tariant, didelių paskatų mokėti mokesčius nėra“, – pabrėžia Ž.Mauricas.

Vyriausybė nekovoja su priežastimis

Ž.Šilėno teigimu, tiek praėjusios, tiek dabartinės Vyriausybės klaida yra ta, kad jos koncentruojasi į kovą su pasekmėmis, o ne priežastimis. Minimalios algos didinimas, anot specialisto, tikrai padidino šešėlį: „Vienintelis geras dalykas – neapmokestinamo pajamų dydžio padidinimas. Esminių žingsnių vokelių praktikai mažinti Vyriausybė kol kas nesiima.“

Savo ruožtu Ž.Mauricas pastebi, kad jei lyginsime savo Vyriausybės nuveiktus darbus su Latvija, Estija, turėsime pripažinti, kad šioms šalims surinkti mokesčius sekasi geriau. „Tikrai turime kur patobulėti. Įvairūs tyrimai rodo, kad šešėlinės ekonomikos mastai buvo sumažėję prieš krizę, nes gyventojams buvo taikomos įvairios lengvatos. Šios lengvatos skatino gyventojus rodyti didesnį darbo užmokestį, mokėti daugiau mokesčių“, – sako ekonomistas.

Specialistai išskiria, kad vienas iš efektyviausių būdų traukti algas iš vokelių – mokesčių mažinimas. „Šiuo metu „apsimoka“ mokėti atlyginimus vokelyje, nes tas, kas mažiau uždirba, sumoka mažiau mokesčių. Tačiau, pavyzdžiui, įvedus vadinamąsias „Sodros“ lubas, kai nuo tam tikro atlyginimo mokesčiai nebedidėtų, atsirastų paskata daliai darbuotojų rodyti savo legalų atlyginimą, nes jų neslėgtų tokia didelė mokesčių našta. Žinoma, ši priemonė visko neišspręstų, tačiau dalį atlyginimų ištrauktų iš šešėlio“, – svarsto Ž.Šilėnas.

Ž.Maurico ir Ž.Šilėno įsitikinimu, paskatinimų sistema šiuo atveju veiktų kur kas geriau nei bausmių. „Patys gyventojai turi būti suinteresuoti mokėti mokesčius, jausdami skirtumą tarp gerovės to gyventojo, kuris moka mokesčius, ir tarp to, kuris nemoka. Jei to skirtumo nejaučia, natūralu, kad jam tiks ir atlyginimas vokelyje“, – tikina Ž.Mauricas.

Savo ruožtu Ž.Šilėnas priduria, kad pagelbėtų ir galimybė lengviau sudaryti bei nutraukti darbo sutartis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"