TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kodėl lietuviai dujas perka brangiau už latvius ir estus

2016 08 03 6:00
Dujų viryklei 72 kub. m gamtinių dujų per metus suvartojantis gyventojas Lietuvoje išleistų 51 eurą, Latvijoje - 48 eurus, Estijoje - 34 eurus. Pixabay.com nuotrauka

Gamtines dujas viryklėms ir individualiems namams šildyti perkantys Lietuvos gyventojai per metus išleidžia daugiau negu estai ir latviai, o kitais metais kainų skirtumas dar labiau didės.

Lietuvoje dujos gyventojams brangesnės, nors gamtinės dujos buitiniams vartotojams Latvijoje ir Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, yra apmokestintos akcizo mokesčiu. Be to, lietuviai už dujas moka brangiausiai Baltijos šalyse, nors dujų kaina jiems dirbtinai mažinama iš trijų šaltinių, kurie kitąmet išseks. Taigi, dujų kaina veikiausiai šoktelės į viršų.

Aukštesnes negu Latvijoje ir Estijoje dujų kainas Lietuvoje lemia didelės infrastruktūros, visų pirma, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo sąnaudos. Dujos Lietuvos buitiniams vartotojams galėtų atpigti, jeigu SGD terminalo našta su Lietuva pasidalytų Latvija ir Estija, kurioms šis brangus įrenginys taip pat garantuoja energetinį saugumą.

Skirtingi tarifai

Dujines virykles turintys Lietuvos gyventojai, sunaudoję tiek pat gamtinių dujų kaip ir kaimynai latviai bei estai, per metus sumokėtų didžiausią sumą. Antai dujų viryklei 72 kub. m gamtinių dujų per metus suvartojantis vartotojas Lietuvoje išleistų 51 eurą, Latvijoje – 48 eurus, Estijoje – 34 eurus.

Taip yra todėl, kad Lietuvos vartotojas moka ne tik už pačias gamtines dujas, bet ir mėnesinį mokestį už dujų infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Lietuvoje viryklėms naudojamų dujų tarifas susideda iš 0,61 euro/kub. m gamtinių dujų kainos ir 0,56 euro per mėnesį pastoviosios dalies. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje papildomos dedamosios nėra, todėl latviai už dujas viryklėms moka tik 0,66805 euro/kub. m, estai – 0,4702 euro/kub. m (įskaitant akcizo mokestį).

Panašiai Lietuvos gyventojai brangiausiai Baltijos valstybėse moka už gamtines dujas, naudojamas individualiam namui šildyti. Pavyzdžiui, 2000 kub. m per metus suvartojantis vartotojas Lietuvoje išleidžia 768 eurus, Latvijoje – 746 eurus, Estijoje – 650 eurų. Šiuo atveju kainą taip pat didina mėnesinis infrastruktūros mokestis, kurį moka tik lietuviai, be net latviai ir estai.

Antai gamtinių dujų tarifas individualiam namui šildyti Lietuvoje susideda iš 0,36 euro/kub. m dujų kainos ir 3,99 euro per mėnesį pastoviosios dalies. Latvijoje gyventojai, būstą šildantys dujomis, moka tik už pačias dujas – 0,37304 euro/kub. m, Estijoje – 0,3250 euro/kub. m be pastoviosios dalies.

Kitąmet dujos dar brangs

Lietuvoje dujos brangesnės, nors buitiniai vartotojai Latvijoje ir Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, yra apmokestinti akcizo mokesčiu (Latvijoje jis yra 0,02065 euro/kub. m su PVM, Estijoje – 0,040524 euro/kub. m su PVM), taigi Estijos ir Latvijos gyventojai, pirkdami dujas dar papildo ir valstybės biudžetą.

Keisčiausia, kad lietuviai už dujas moka brangiausiai Baltijos šalyse, nors dujų kaina jiems dirbtinai mažinama iš trijų šaltinių, kurie kitąmet išseks.

Pirma, dujų kaina Lietuvoje dirbtinai mažinama panaudojus Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ suteiktą 20 proc. nuolaidą už permoką, kuri susidarė nuo 2013 metų sausio iki 2014-ųjų balandžio, kai Lietuva už dujas mokėjo nepagrįstai didelę kainą. Vyriausybės sprendimu gamtinių dujų kainos nuolaida galioja dujoms, kurias šilumos tiekimo įmonės dabar perka iš „Lietuvos dujų tiekimo“. Kitais metais šios permokos nebeliks.

SGD terminalas.Romo Jurgaičio nuotrauka

Antra, Lietuvoje dujų kaina mažinama iki SGD terminalo eksploatacijos pradžios surinktomis terminalo mokesčio lėšomis. Iki kitų metų pabaigos jos taip pat bus išnaudotos.

Trečia, didelę dalį SGD terminalo išlaikymo mokesčio perima valstybės valdomos kontroliuojančiosios bendrovės „Lietuvos energija“ įmonė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG), mokėdama didelę dujų saugumo dedamąją už deklaruotus galios pajėgumus. Lietuvos elektros vartotojai 2016 metais padengs 31,744 mln. eurų SGD terminalo eksploatavimo sąnaudų. Ši suma teks Lietuvos elektrinei už teikiamas VIAP ir sistemines paslaugas. Jie terminalui išlaikyti surinks 10 kartų didesnę sumą negu 2015-aisiais.

Kol kas neaišku, kaip bus finansuojama Lietuvos elektrinės gaminama brangi elektra 2017 metais, nes į šiai jėgainei be konkurso suteiktą subsidiją teikti rezervo paslaugą pretenduoja pigiau šią paslaugą teikti galinčios privačios elektrinės, apskundusios šį sprendimą Konkurencijos tarybai. Energetikos ministerija žadėjo svarstyti galimybę rengti tokį aukcioną, kuriame galėtų dalyvauti ir valstybės dirbtinai nustekentos termofikacinės elektrinės. Kita vertus, energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas yra perspėjęs, kad LEG iš galios rezervui skiriamų lėšų padengia pastoviąsias sąnaudas, kurios nepakistų ir tuo atveju, jei įmonė pasidalytų rezervą su kitomis termofikacinėmis elektrinėmis, todėl LEG išlaikyti vis tiek tektų ieškoti papildomų lėšų.

Tačiau „Gazprom“ nuolaidos ir SGD „permokos“ kitąmet neliks, tad vien jau šiomis dalimis kaina gyventojams turėtų didėti.

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas praėjusią savaitę taip pat bene pirmą kartą viešai pripažino, kad kitais metais, pasibaigus „Gazprom“ suteiktos kainos nuolaidai, dujos Lietuvoje turėtų brangti. Tačiau jis tikino, kad „bus bandoma šį procesą sušvelninti“. D. Misiūno nuomone, neutralizuoti dujų brangimą galėtų Europos Sąjungos (ES) parama laivo „Independence“ nuomai ir išpirkimui. „Lietuvos energijos“ vadovas išvengė pripažinti, kad dujos kitąmet atomatiškai brangs bent 20 proc., – tiek, kiek atpigo dėl „Gazprom“ nuolaidos.

SGD terminalo našta

Martyno Nagevičiaus, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento, nuomone, aukštesnes negu Latvijos ir Estijos dujų vartotojams kainas Lietuvoje iš esmės lemia didelės infrastruktūros, visų pirma – SGD terminalo, išlaikymo sąnaudos, kurios kažkodėl nuo visuomenės slepiamos.

„SGD terminalas yra reikalingas kaip energetinį saugumą užtikrinantis projektas, bet tai kainuoja. Ir nėra normalu, kai tai yra slepiama nuo Lietuvos visuomenės, matyt, nepasitikint jos sąmoningumu“, – apgailestavo jis.

Energetikos ekspertas atkreipė dėmesį, kad partijos rinkimų programose ir daugelis politikų teigia (ir tai, jo nuomone, labai teisinga), kad SGD terminalo išlaidomis Lietuva turėtų pasidalyti su Latvija ir Estija. „Tai leistų padidinti terminalo konkurencingumą ir atpiginti dujas Lietuvoje bent iki Latvijos ir Estijos lygio. Iš tikro – juk Lietuvos SGD terminalas užtikrina ne tik Lietuvos, bet ir mūsų kaimynių – Latvijos ir Estijos – energetinį saugumą. Nėra teisinga, kai šis saugumas yra apmokamas tik Lietuvos vartotojų“, – mano jis.

Vis dėlto M. Nagevičius abejoja, ar derėtis su latviais ir estais – ne per vėlu. „Reikia suprasti, kad dabar esame panašūs į gyventoją, kuris savo lėšomis ir iniciatyva išasfaltavo gatvę, išlaidų nesuderinęs su kitais gatvės kaimynais, o dabar eina jų prašyti prisidėti prie investicijos. Kai gatvė išasfaltuota, sutikite, derėtis gana sudėtinga“, – svarstė pašnekovas.

M. Nagevičiaus nuomone, vienintelis būdas įkalbėti kaimynus prisidėti prie terminalo išlaikymo – elgtis priešingai, nei elgiasi energetikos ministras Rokas Masiulis. „Reikėtų ne aiškinti, kad mums terminalas bus reikalingas visada, kad mes net tuoj jį išsipirksime iš norvegų, o priešingai – pradėti skleisti žinią, kad terminalo mes tuoj atsisakysime, išnuomosime ir perplukdysime jį ukrainiečiams ar kroatams. Ir tada tikėtis, kad estai ir latviai prisidėtų prie terminalo išlaikymo, kad mes tuos planus pakeistume, nes terminalas reikalingas ne vien Lietuvos, bet visų trijų šalių saugumui. Juk čia elementari derybų strategija“, – dėstė pašnekovas.

Tuo metu Energetikos ministerijos siūlomas būdas išsipirkti terminalą prašant ES finansinės paramos, M. Nagevičiaus nuomone, yra visiškai neperspektyvus. „Tai tas pats, kas prašyti Europos Sąjungos subsidijuoti iškastinę energetiką, kai klimato kaita susirūpinęs pasaulis kalba apie poreikį atsisakyti tokių subsidijų“, – pabrėžė jis.

Viryklėms naudojamų gamtinių dujų kaina* Baltijos valstybėse

Lietuvoje0,61 euro/kub. m ir 0,56 euro per mėnesį pastovioji dalis
Latvijoje0,66805 euro/kub. m ir 0 euro per mėnesį pastovioji dalis
Estijoje0,4702 euro/kub. m ir 0 euro per mėnesį pastovioji dalis

*kainos su pridėtinės vertės mokesčiu, Latvijoje ir Estijoje ir su akcizo mokesčiu

Šaltinis: įmonių duomenys

Gamtinių dujų, naudojamų individualiam namui šildyti, kaina*

Lietuvoje0,36 euro/kub. m ir 3,99 euro per mėnesį pastovioji dalis
Latvijoje 0,37304 euro/kub. m ir 0 euro per mėnesį pastovioji dalis
Estijoje0,3250 euro/kub. m ir 0 euro per mėnesį pastovioji dalis

*kainos su pridėtinės vertės mokesčiu, Latvijoje ir Estijoje ir su akcizo mokesčiu

Šaltinis: įmonių duomenys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"