TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kodėl lietuviai už skrydžius moka brangiau?

2015 08 22 6:00
Iš Varšuvos taip pat galima pasiekti Žaliojo Kyšulio salą, Zanzibarą, Margaritos salą, Tailandą ar net Kubą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuviai neretai pastebi, kad nuskristi iš Lietuvos į kitą šalį yra gerokai brangiau nei į tą pačią šalį – iš kitų Europos šalių . Vis dėlto kelionių ekspertai pažymi, kad tai dažniau pasakytina tik apie keliones į tolimuosius kraštus. Jie taip pat atskleidžia tendenciją: lietuviai atostogauti vis dažniau skrenda iš Varšuvos.

Kelionė į Barseloną iš Lietuvos ir atgal rugpjūčio pabaigoje-spalio pradžioje vienam žmogui kainuoja 348 eurus, o iš Oslo pasiekti Barseloną ir grįžti atsieina tik 225,4 euro. Iš Lietuvos skraidina pigių skrydžių bendrovė „Rayanair“, o iš Oslo – „Norwegian“, siūlanti įvairius patogumus, net ir „Wi-Fi“. Be to, norvegų gyvenimo lygis gerokai aukštesnis nei lietuvių.

Dažnas keliauti užsimanęs gyventojas yra pavydžiai žvalgęsis į pusvelčiui siūlomus bilietus iš Londono, Frankfurto ir kitų reikšmingų oro linijų taškų į saulėtą Ispaniją ar kitas šalis, kurias pasiekti iš Lietuvos kainuoja daugiau. Net jeigu kainų skirtumai nėra drastiški, ne itin stora lietuvių piniginė juos jaučia.

Per maža rinka ir konkurencija

Kelionių ekspertai vis dėlto nėra linkę visiškai sutikti, kad keliauti iš Lietuvos – visuomet brangiau. Rimvydas Širvinskas, kelionių portalo Makalius.lt įkūrėjas, prisipažino ir pats anksčiau piktinęsis dėl kainų skirtumų. Tačiau šiandien esą suprantąs aiškias kainų skirtumų priežastis.

Pirmiausia, anot jo, reikia įvertinti kelionių atstumą bei oro linijų bendrovių konkurenciją rinkoje. Pavyzdžiui, skrydis iš Lietuvos į Barseloną trunka net 3,5 val., o iš Londono – tik apie 2 valandas. Be to, per dieną reisų Londonas-Barselona, jo skaičiavimais, būna mažiausiai 10, ir juos siūlo kelios skirtingos oro linijų bendrovės, priverstos konkuruoti tarpusavyje bei mažinti kainą. Deja, Lietuva oro linijų gausa pasigirti negali.

Lėktuvo bilietų rezervavimo sistemos rezervacijos.lt atstovas Tadas Rimkus taip pat tikino, kad ne visada teisingas teiginys, neva skrydžiai iš Lietuvos brangesni už skrydžius iš kitų Europos šalių. Jis pabrėžė, kad lėktuvo bilietų kainas pirmiausia lemia paklausa, rinkų dydžiai, atstumas tarp miestų, konkurencinė aplinka. Tačiau kainodara yra sudėtingas procesas, turintis daug sudedamųjų dalių. Įvertinamos ne tik sąnaudos, bet ir rinkos mokumas bei daugelis kitų dalykų.

„Štai vienas pavyzdys: skrydis iš Vilniaus į Niujorką per Londoną su persėdimu gali būti gerokai pigesnis už skrydį Londonas-Niujorkas be persėdimo, nors reiso Londonas-Niujorkas lėktuve sėdi ir tie patys keleiviai iš Vilniaus. Taip yra dėl to, kad keleivis iš Londono yra gerokai mokesnis už keleivį iš Vilniaus, taigi Londono keleivis yra tiesiog diskriminuojamas. Jis taip pat negali pirkti pigesnio bilieto į reisą Vilnius-Niujorkas ir įsėsti tik Londone, nes oro linijų bendrovės neleidžia praleisti dalies skrydžio“, – aiškino pašnekovas. Tokių pavyzdžių, anot jo, pasitaiko daug.

Šiuo metu Lietuva yra labai neblogai sujungta oro keliais su pagrindiniais Europos miestais. / LŽ archyvo nuotrauka

T. Rimkus pažymėjo, jog tam tikromis tiesioginėmis kryptimis skrydžiai iš Lietuvos būna brangesni vien dėl didesnio atstumo arba dėl per mažos rinkos – ji negali pasiūlyti tiek keleivių, kad bendrovei apsimokėtų didinti srautus ir mažinti sąnaudas, tai pavyksta didžiulėse rinkose. „Labai svarbu ir konkurencinė aplinka. Mes tai puikiai matome iš pigių skrydžių bendrovių pavyzdžių. Jei kelios jų konkuruoja siūlydamos tą patį maršrutą, jo bilietų kainos krinta drastiškai“, – teigė T. Rimkus.

Skrenda iš Varšuvos

Nors R. Širvinskas tvirtino esant racionalioms priežastims didesnių bilietų kainų, tačiau pripažino, kad skrydžiai iš Lietuvos į egzotiškas, tolimas šalis yra vieni brangiausių Europoje. Taip yra dėl jau minėtos mažos oro linijų bendrovių konkurencijos. Tiesa, lietuviai rado išeitį: vis daugiau jų tolimas šalis pasiekia iš kaimynės Lenkijos.

Pašnekovo teigimu, iš Varšuvos oro uosto į tolimus kraštus, pavyzdžiui, JAV, galima skristi net 30–50 proc. pigiau. Jis paaiškino, kad Lenkija turi stiprią savo oro linijų bendrovę „LOT Polish Airlines“ ir kitų nemažų. Be to, beveik vienu metu į Lenkiją atėjo dar keletas rimtų žaidėjų, tokių kaip Jungtinių Arabų Emyratų bendrovė „Emirates“, Kataro bendrovė „Qatar Airways“. Turinčios panašaus dydžio tinklą ir siūlančios bemaž tas pačias kryptis po visą pasaulį jos turi kovoti viena su kita. „Tik atėjusios jos taip kariavo tarpusavyje, kad man iš Varšuvos pavyko nuskristi į Seišelių salas už 400 eurų. Skrisdamas iš Lietuvos už bilietus būčiau mokėjęs 1000–1500 eurų“, – pasakojo kelionių mėgėjas.

Dėl akivaizdžiai palankesnių kainų, R. Širvinsko teigimu, keliaujančių iš Varšuvos lietuvių sparčiai daugėja. Tiesa, juos gundo ir dar vienas šios šalies pranašumas – didesnis pasirinkimas šalių, kurias galima pasiekti tiesiogiai. Esą į kai kurias jų iš Lietuvos nepavyktų nuskristi net persėdant kitos šalies oro uoste.

Pašnekovas nurodė, kad iš Varšuvos žiemos sezonu galima tiesiogiai nuskristi į Lansarotę, Gran Kanariją, Tenerifę, vasaros sezonu – į Graikijos salas, ir tokie skrydžiai kainuoja 200–250 eurų. Iš Varšuvos taip pat galima pasiekti Žaliojo Kyšulio salą, Zanzibarą, Margaritos salą, Tailandą ar net Kubą. Lenkijoje taip pat didesnis kelionių organizatorių pasiūlymų pasirinkimas. „Nenuostabu, – sako R. Širvinskas, – juk šalyje gyvena 40 mln. žmonių. Taigi skrendant tiesiogiai iš Varšuvos sugaištama mažiau laiko oro uostuose, nei skrendant su persėdimais iš Lietuvos, o bilietų kaina mažesnė.“

LŽ kalbinti kelionių ekspertai pažymėjo, kad Lenkija bene vienintelė šalis kaimynė, iš kurios lietuviai vyksta atostogauti. Anksčiau buvo patraukli Ryga, bet, anot R. Širvinsko, prarado savo populiarumą, nes Lietuvoje pasirinkimas šiandien didesnis ir patys latviai, taip pat baltarusiai į Vilnių atvyksta pasinaudoti pigių skrydžių bendrovių pasiūlymais. T. Rimkus atkreipė dėmesį, kad skrydžio kaina Ryga-X miestas ir Vilnius-Ryga-X miestas dažnai būna labai panaši.

Rečiau gaišta laiką oro uostuose

Anksčiau entuziastingai „medžioję“ geriausius kelionių pasiūlymus su persėdimais šiandien lietuviai tai daro vangiau. R. Širvinsko teigimu, poreikis keliauti patogiai, tiesioginiais skrydžiais ir greičiau pasiekti kelionės tikslą nurungia kainų skirtumus. „Anksčiau beveik visi sutikdavo keliauti per kelias šalis – net dėl sutaupytų 5–10 eurų. Žinoma, ne tik dėl kainos, bet ir galimybės pamatyti dar vieną šalį. Vis dėlto tokių žmonių labai sparčiai mažėja – tiems, kas gali sau leisti daugiau, svarbesnis yra laikas“, – sakė jis.

Pasiekti tolimas, egzotiškas šalis iš Lietuvos yra bene brangiausia. / LŽ archyvo nuotrauka

T. Rimkus įsitikinęs, kad žmonių sprendimą pasirinkti skrydį su persėdimu labiau lemia ne kaina, o galutinio taško pasiekiamumas. Jeigu gali rinktis, žmonės labiau renkasi tiesioginį skrydį, nebent kainos skirtumas akivaizdus.

Šaltojo sezono privalumai

„Žiemos sezonu tam tikri skrydžiai, pavyzdžiui, į Barseloną, atpinga keliaujant ne tik iš Londono, bet ir iš Lietuvos. Bilietų galima rasti ir po 19 ar 29 eurus.

Kainos labai priklauso ir nuo tuo metu skelbiamų akcijų“, – pažymėjo R. Širvinskas. Pavyzdžiui, anot jo, iš Kauno oro uosto rugsėjį-lapkritį galima nuskristi į Kopenhagą vos už 10 eurų, o iš Londono skrydžiai šia kryptimi gali atsieiti 100–150 eurų. Taip pat neseniai buvo paskelbta akcija iš Vilniaus ir daugelio kitų Europos miestų nuskristi į Paryžių vos už 12 eurų, o iš Londono tokie pigūs skrydžiai nebuvo organizuojami.

Geriausias metas dairytis akcijų, kaip pabrėžė pašnekovas, – ne sezono laikotarpis. Tai arba vasaros sezono pradžia – balandis, gegužė, arba sezono pabaiga – spalio pabaiga. Šiais mėnesiais galima pigiai keliauti į šiltuosius kraštus Europoje. Žiemą dėl gerokai sumažėjusių turistų srautų atpinga bilietai į Europos didmiesčius: Paryžių, Barseloną, Romą, Milaną, Madridą. Tuo metu galima rasti ir patrauklesnių viešbučių pasiūlymų.

Perspektyvos pritraukti bendrovių

Paprašytas įvertinti Lietuvos potencialą pritraukti daugiau oro linijų bendrovių, R. Širvinskas perspektyvas vertino ne itin palankiai. Pirmiausia dėl nedidelės Lietuvos rinkos, taip pat rinkoje įsitvirtinusios bendrovės „airBaltic“, su kuria konkuruoti jau būtų nelengva.

„Tokios gigantės kaip Olandijos „KLM Royal Dutch Airlines“ pas mus greičiausiai neateis, nes į Amsterdamą jau gerokai pigiau skraidina į rinką prasimušusi „airBaltic“. Britų bendrovės „British Airways“ turbūt taip pat nesulauksime, nes į Londoną jau labai daug reisų siūlo pigių skrydžių bendrovės. Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro oro linijų atėjimo mažai tikėčiausi, nes „Turkish Airlines“ jau surizikavo ir per Stambulą siūlo jungiamuosius skrydžius į beveik visas pasaulio šalis“, – svarstė pašnekovas.

Tuo tarpu T. Rimkus pažymėjo, kad skrydžių verslas yra toks pat kaip kiti. Jeigu matomas potencialas, ateiti nedelsiama. „Šiuo metu Lietuva yra labai neblogai sujungta oro keliais su pagrindiniais Europos miestais. Turint omeny mūsų rinkos dydį, krypčių skaičius ir dažnis iš Vilniaus yra labai neblogas“, – įsitikinęs jis.

„Lietuvos oro uostų„ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė pažymėjo, kad šiuo metu į vieną miestą siūlomi net keli skrydžiai, kuriuos vykdo skirtingos oro linijos. Taigi keleiviai esą gali rinktis, kas jiems svarbiau siekiant nuvykti norima kryptimi – ar laikas, kada pakyla ir leidžiasi lėktuvas, ar patogumas pasiekti konkrečią norimą vietą, ar skrydžio kaina. „Tarkime, iš Vilniaus į Briuselį keliaujantis asmuo gali rinktis kelis oro uostus, į kuriuos nuvyks, ir net tris oro linijų bendroves – tiek žemų sąnaudų bendrovę „Ryanair“, tiek „airBaltic“ ar „Brussels Airlines„, – sakė pašnekovė. Šiuo metu, anot jos, siekiama skatinti naujų maršrutų atsiradimą, todėl vykdoma maršrutų plėtros skatinimo programa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"