TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kodėl neleidžiama atskleisti net kolegoms, kiek uždirbi

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Darbdaviams yra naudingiau, kai darbuotojai tarpusavyje nesipasakoja, kokius atlyginimus gauna, tikina portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai. „Taip jie gali daryti didesnę įtaką darbuotojams, o tiems, kurie yra numylėtiniai, gali skirti didesnius atlyginimus“, – aiškina psichologas Gediminas Navaitis. Ekonomistai Romas Lazutka ir Aušra Maldeikienė mano, jog atlyginimų viešumas prisidėtų prie efektyvesnio darbo rinkos veikimo.

Ne vienas įsidarbinantis asmuo savo darbdavio jau pirmosiomis darbo dienomis būna įspėjamas, kad negali atskleisti savo atlyginimo ne tik tame pačiame sektoriuje dirbantiems konkurentams, bet net ir savo bendradarbiams. Tuomet darbuotojai gali tik spėlioti, ar kolegos gauna panašų užmokestį už atliekamą darbą.

„Lietuviai mėgsta labai slaptai skaičiuoti savo ir kitų pinigus. Vietoj to, kad dirbtų, jie labai daug laiko aiškinasi, kaip gyvena kaimynai. Ir kai nežino, jiems aiškintis tampa dar įdomiau. Juk jei žinotų, nebūtų kuo domėtis“, – pastebi Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentė ekonomistė Aušra Maldeikienė.

Pasak ekonomistės, Lietuvoje yra nusistovėjusios tradicijos, kad darbdaviai nelinkę leisti atskleisti atlyginimų.

„Nemanau, kad mūsų darbdaviai yra ypatingai įžvalgūs ir kuria sudėtingas konstrukcijas, kodėl taip reikėtų daryti. Man atrodo, kad tiesiog priimama amerikietiška praktika, kad gauni tiek, kiek esi vertas, ir tai nustato darbdavys. Tai labai įdomu, nes darbdavys didesnėje institucijoje tavęs gali visiškai nematyti. Tuomet tas nustatymas vyksta pagal tai, kas yra draugiškesnis, simpatiškesnis. Ar darbdavys dėl to kartais nepralošia? Man atrodo, kad pralošia“, – tęsia A. Maldeikienė.

Kad įmonėms naudingiau neatskleisti informacijos apie atlyginimus, pritaria ir socialinių mokslų daktaras profesorius Romas Lazutka. „Man atrodo, kad tai joms nenaudinga. Jei aš kažkiek uždirbu, bet negaliu sužinoti, kiek gauna kolegos, tai ar man dėti pastangas norint tapti skyriaus vadovu? Kiek tuomet padidės alga? Jei tai žmogui nėra žinoma, tai ir motyvacijos negali būti“, – apibendrina ekonomistas.

R. Lazutka svarsto, kad darbdaviai baiminasi ir galimos konkurencijos, kad darbuotojai nebūtų perviliojami: „Tarkime, jei darbuotojas yra neįsipareigojęs nutylėti apie atlyginimus, tai kiti jam gali pasiūlyti darbą su didesniu atlyginimu.“ Savo ruožtu A. Maldeikienė priduria, jog darbdaviai viešumo baiminasi ir dėl to, kad tuomet paaiškėtų jiems tenkanti pelno dalis.

„Jei atlyginimai tampa vieši, gerokai lengviau fiksuoti, kokia pelno dalis tenka savininkams. Taip ir yra, bet ar tai – esmingiausia? Tiesiog [...] galvojama, jog visas gėrybes įmonėje sukuria savininkas, o darbuotojai prilyginami mašinoms, taburetėms. Tos kontoros, kurios yra adekvačios, vertina darbuotojus, o atlyginimų viešumas gali būti netgi labai ryški paskata, taip neleidžiama jais manipuliuoti“, – tvirtina A. Maldeikienė.

R. Lazutka: ribojama informacija ir apie vidutinius atlyginimus

Anot portalo LRT.lt kalbintų ekonomistų, jei atlyginimai taptų vieši, geriau veiktų ir darbo rinka.

„Apribojimai sukelia tam tikras išskirtines sąlygas. Tas, kuris disponuoja informacija, yra stipresnis ir iš to gauna naudą. Pavyzdžiui, darbuotojas ieško naujo darbo, supranta, kad uždirba nedaug, ir tampa sunku pragyventi. Jis mano, kad reikėtų paieškoti geriau apmokamo darbo, tačiau kaip jis gali tokį pasirinkti, kai yra ribojama informacija?“ – klausia R. Lazutka.

Jis atkreipia dėmesį, kad daugelyje įmonių ar organizacijų ribojama informacija net ir apie vidutinius atlyginimus: „Stinga apibendrintos informacijos apie tai, kiek vidutiniškai gauna taksi vairuotojai, siuvėjai, skirtingo rango vadybininkai. Viešajame sektoriuje jau reikalaujama tai pateikti, tačiau privačiame tai pateikiama kaip komercinė paslaptis, kad konkurentai nenusižiūrėtų“, – dėsto ekonomistas.

R. Lazutkos teigimu, atlyginimų viešumas būtų naudingas visuomenei. „Galima būtų atskleisti ne pagal darbuotojų pavardes, bet abstrakčiau, pavyzdžiui, kiek tam tikroje įmonėje atitinkamo išsilavinimo asmuo uždirba tam tikrose pareigose. Tuomet žmonėms taptų aišku, ko galima siekti, ar verta likti savo įmonėje“, – galimybes aptaria socialinių mokslų daktaras.

Ekonomisto manymu, padėtį galėtų pagerinti ir profsąjungos. „Jei vienas darbuotojas pasakys, kad kas nors nepatinka, jam parodys duris arba duos dar daugiau darbo, todėl profsąjungos gali pagelbėti“, – priduria R. Lazutka.

Profsąjungos: mes įstatymų neleidžiame

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad atlyginimai yra neatskleidžiami vadovaujantis įstatymais. „Yra Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuris tai reglamentuoja. Reikia darbuotojo sutikimo, kad galėtum paviešinti darbo užmokestį, tokia įstatyminė bazė“, – LRT.lt komentavo A. Černiauskas.

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas tikina, kad darbuotojai esą retai kada skundžiasi, jog atlyginimai nėra vieši. Pasiteiravus, ar siektų to, jei daugelis darbuotojų norėtų viešų atlyginimų, A. Černiauskas atsakė, jog dėl to turėtų svarstyti ir Seimas.

„Mes įstatymų leidybos teisės neturime. Gal Seimo nariai turėtų pakeisti šį įstatymą. Gal ir juokingai atrodo, kai valstybės tarnybos dirbančiųjų atlyginimų negalime sužinoti be jų sutikimo, nors jie gyvena iš mūsų visų mokesčių, tačiau ne mes priimame įstatymus“, – dėstė A. Černiauskas.

Psichologas: informacijos apie atlyginimus trūkumas mažina pavydą

Vilniaus Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Gediminas Navaitis sako, kad tradicija neskelbti atlyginimų Lietuvoje atsirado kartu su rinkos ekonomika, ir tuo labiau suinteresuoti darbdaviai. „Taip jie gali daryti didesnę įtaką darbuotojams, o tiems, kurie yra numylėtiniai, gali skirti didesnius atlyginimus“, – aiškina psichologas.

Tačiau, pasak profesoriaus, gali nutikti ir taip, kad darbuotojas, matydamas, jog jis yra nepakankamai vertinamas ar net ir aukštesnėse pareigybėse nepasiekia norimo materialinio lygio, gali pradėti galvoti apie karjerą kitoje įstaigoje ar organizacijoje. „Todėl dar kartą galima pastebėti, kad ši tradicija labiau atitinka darbdavių, o ne darbuotojų interesus“, – priduria G. Navaitis.

Psichologo nuomone, informacijos apie atlyginimus nebuvimas, tikėtina, šiek tiek mažina ir pavydą.

„Manau, kad ne vienam darbdaviui ar savininkui patogu, kai visuomenė nežino, kokias pajamas jis gauna. Kartais, kai paskelbiama apie didžiausius atlyginimus, mūsų visuomenėje reagavimas į 10–20 tūkst. gaunančius asmenis būna neigiamas. Tai truputėlį keista, nes jei žmogus gauna oficialiai didelį atlyginimą, tai sumoka ir didelius mokesčius.

Vadinasi, kad tiek valstybės reikmėms, tiek pensininkams surenkama daugiau pinigų. Todėl kuo bus didesni atlyginimai, tuo mes, gaunantys ne pačius didžiausius atlyginimus, turėtume džiaugtis. Kartais komentaruose žmonės išvadina tokius žmones vagimis, niekšais, pamiršdami, kad juodojoje ekonomikoje tai būna paslėpta, o oficialūs atlyginimai netiesiogiai yra visų mūsų gyvenimo gerėjimo pagrindas“, – LRT.lt kalbėjo G. Navaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"