TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kodėl pešasi elektronikos atliekų tvarkytojai

2014 12 13 6:00
Iš vartotojų priimtas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai privalo perduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkančiai įmonei. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų organizacijos bei šių atliekų tvarkytojai įvairias valstybės įstaigas yra užvertę skundais dėl konkurentų neva vykdomos nesąžiningos veiklos bei esą šešėlyje tvarkomų elektronikos atliekų.

Ketvirtadienį surengtame susitikime su elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų organizacijų atstovais Aplinkos ministerija bandė sutaikyti rinkos dalyvius bei kvietė atvirai išsakyti problemas, kurios neleidžia vykdyti Atliekų tvarkymo įstatyme numatytų pareigų.

Priminta pagrindinė misija

Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius priminė, kad nuo 2006 metų pradėta taikyti gamintojų ir importuotojų atsakomybė už patiektas į Lietuvos rinką elektronikos prekes, tai yra jų pareiga užtikrinti viešąjį interesą, kad elektroninės atliekos nukeliautų ne į sąvartyną, o būtų tvarkomos ir perdirbamos taip, kaip to reikalauja teisės aktai.

Tačiau viceministras atkreipė dėmesį, jog iki šiol elektronikos atliekų tvarkymo sistemoje esama nemažai negerovių. Pavyzdžiui, atliekų tvarkymo organizavimu užsiimančios organizacijos keistai konkuruoja, skundžia vienos kitas ir pamiršta pagrindinę savo funkciją ir misiją – tvarkyti atliekas ir atstovauti visuomenės interesams.

Vien 2013 metų sausio – 2014 metų lapkričio mėnesiais įvairioms institucijoms, kaip antai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Seimo kontrolierių įstaigai, Seimo Antikorupcijos komisijai, Generalinei prokuratūrai, prezidentūrai, Aplinkos ministerijai priprašyta begalė skundų. Juose vienos organizacijos kaltina kitas įvairiausiais dalykais.

Atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių atliekų tvarkymą, o elektros ir elektroninės įrangos platintojai privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas.

Pagal šį įstatymą iš vartotojų priimtas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai privalo perduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkančiai įmonei, kuri atitinka tokioms įmonėms Aplinkos ministerijos patvirtintus reikalavimus.

Netenkina konkursų sąlygos

Asociacijos EEPA, vienijančios daugiau nei 70 proc. Lietuvoje parduodamos elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų, vadovas Mantas Varaška teigė, kad veiklos leidimus turintys apie 70 atliekų tvarkytojų pagal galiojančius teisės aktus neprivalo dalyvauti EEPA ir kitų asociacijų skelbiamuose konkursuose. Iš maždaug 70 rinkoje veikiančių atliekų tvarkytojų į EEPA konkursus esą ateina vos keli. Be to, daug atliekų tvarkoma "šešėlyje", tai yra elektronikos atliekas iš gyventojų ir įmonių surenka ir superka įmonės, kurios tokios veiklos iš tikrųjų vykdyti negali.

EEPA norėtų, kad atliekų tvarkytojams būtų numatyta pareiga dalyvauti šios asociacijos konkursuose, nes kol tokios pareigos nėra, ji esą nesulaukia norimo dalyvių aktyvumo.

Į tai viceministras atsakė, kad "šešėlyje" dirbančios įmonės jau seniai būtų išlindusios į šviesą, jeigu atliekų tvarkymo sistemos dalyviai patys dirbtų skaidriai ir taikytų patrauklią kainodarą.

UAB Atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius paaiškino, kodėl minėtuose konkursuose nedalyvauja. „EEPA nustatytose konkurso sąlygose būna tokių finansinių ir kitokių reikalavimų, kurių kai kurios įmonės tiesiog negali atitikti. Mes nedalyvaujame konkurse, nes neatitinkame nustatytų kriterijų. Jeigu reikalavimai būtų patrauklesni, konkursuose dalyvautų daugiau įmonių“, – tikino A. Puškorius.

VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovas Alfredas Skinulis teigė nesuprantantis dirbtinai keliamos problemos – esą pati organizacija prisiima atsakomybę savo nariams, o tvarkytojų nenoro dalyvauti konkursuose jo vadovaujama įstaiga nėra pastebėjusi.

„Nors keliame labai didelius reikalavimus, taikome griežtus mažiausios kainos, ekonominio naudingumo kriterijus, tvarkytojai šiuos konkursus laimi ir sutvarko visą mūsų finansuojamą atliekų kiekį. Nesuprantu, kaip įmonės gali nenorėti dalyvauti konkurse, jeigu gauna pinigus už teikiamą paslaugą. To niekada nesame pastebėję. Atliekų tvarkytojai nori atliekų – jiems tik duok, jie viską surinks. O prievarta nieko nepasieksi“, - svarstė jis.

Viceministras A. Genevičius taip pat stebėjosi skundais dėl menko konkursų dalyvių aktyvumo ir siūlė konkurso organizatoriams išsikelti klausimą, kodėl dalyvių mažoka. „Galbūt konkurso organizatorius turi tikslą, kad dalyvių nebūtų daug, arba dalyvautų tik tie, kurie reikalingi?“ - klausė A. Genevičius.

Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas siūlė patirties pasisemti iš ministerijos. „Jeigu į konkursą neateina nė viena įmonė, galbūt kriterijai yra per griežti ir reikėtų juos švelninti, kad į konkursą ateitų bent du ar trys dalyviai, kurie konkuruotų savo pasiūlymais. Taip viešuosius pirkimus vykdo Aplinkos ministerija“, - aiškino jis.

Keturi prožektoriai

UAB „EMP Recycling“ generalinis direktorius Almontas Kybartas atkreipė dėmesį, kad nesutarimų bei įtampos elektronikos atliekų tvarkymo sistemoje būtų mažiau, jeigu pavyktų „įjungti keturis prožektorius“.

Vienas jų lyg jau ir įjungtas – tai valstybinė įmonių kontrolė. Antras prožektorius "apšviestų" įmonių finansinę apskaitą - ji turėtų būti viešai prieinama internete. Dabar esą ataskaitos pateikiamos kartą per metus, jiems baigiantis. Iš jų neaišku, kurį mėnesį kiek atliekų surinkta, gal visas kiekis – 100 tonų – buvo pačioje metų pabaigoje.

A. Kybarto nuomone, apskaita turėtų būti skelbiama kas mėnesį, tada kontrolė būtų kokybiškesnė. Trečias įmonės vadovo siūlomas "prožektorius" – tai visiems rinkos dalyviams taikomi elektronikos atliekų perdirbimo standartai, o ketvirtas – viešumas.

Viceministras A. Genevičius pažadėjo, kad "įjungs visus keturis prožektorius". „Artimiausiu metu pasitelkę Finansų ministerijos specialistus išgryninsime elektronikos atliekų tvarkymo sektoriuje veikiančių įmonių veiklą. Pradės veikti ir vieša apskaitos sistema internete. Numatome diegti ir kitas naujoves, kad viešumo būtų daugiau, o nelegalios veiklos mažiau“, - žadėjo viceministras.

Aplinkos ministerijos surengtame susitikime užsimezgė dialogas dėl kylančios konkurencijos tarp legalių ir nelegalių atliekų surinkėjų, atkreiptas dėmesys, kad niekas nedraudžia skatinti žmones atiduoti elektronikos atliekas. Be to, importuotojų organizacijoms priminta pareiga pačioms kontroliuoti, kaip jų partneriai tvarko atliekas, ir viešinti skaidrius elektronikos atliekų tvarkytojus, nes šioms organizacijoms kažkodėl atrodo, kad tai turi daryti kažkas kitas.

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"