TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kodėl suskystintos gamtinės dujos?

2008 11 25 0:00
A.Flower teigimu, SGD projektai visame pasaulyje yra imlūs privačiam kapitalui, o valstybė paprastai yra pagrindinė projekto savininkė.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Pasaulyje gamtines dujas vartotojai gauna trimis būdais - tiesiai iš vietinių resursų, dujotiekiais ir suskystintų gamtinių dujų pavidalu. Tikėtina, kad kylant šio energetinio produkto poreikiui ir vis daugiau pasaulio šalių siekiant energetinės nepriklausomybės, tiekimas alternatyviais būdais sparčiai plėsis.

Pasaulyje apie du trečdaliai (69,3 proc.) išgaunamų gamtinių dujų yra parduodama vietos rinkose, dujotiekiais teka apie 23 proc., o suskystinama tik 7,7 proc. visų rinkoje parduodamų gamtinių dujų kiekio.

Praeitą savaitę Vilniuje viešėjusio pasaulinio lygio nepriklausomo suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksperto Andy Flower teigimu, šiuo metu pasaulyje jaučiamas labai didelis SGD poreikis. "Susidomėjimas kyla iš tų šalių, kurioms trūksta energetinių resursų ir rezervų, todėl siekiama jų gauti iš tolimesnių šaltinių, o SGD atsigabenimas yra ekonomiškiausias apsirūpinimo būdas", - LŽ sakė ekspertas.

Faktai.

Šiuo metu pasaulyje yra 65 SGD terminalų, dar 23 yra statomi ir 97 planuojami statyti. Daugiausiai jų yra Azijos žemyne, kuriame 27 jų turi Japonija, dar 2 terminalus ši šalis stato ir dar 3 yra suplanavusi statyti.

Europoje didžiausia SGD importuotoja - Ispanija, turinti 6 SGD terminalus, dar vieną stato ir 3 planuoja statyti. Ambicingų planų turi Italija, kurioje šiuo metu veikia tik vienas SGD priimantis terminalas, dar vienas statomas, o planuose net 8. Arčiausiai Lietuvos SGD importo terminalus suplanavusios statyti Lenkija ir Švedija.

Amerikos žemyne šiuo metu 8 terminalus turi JAV, kuri stato dar 3, o suplanavusi statyti dar 30 ir esant poreikiui net daugiau SGD priimančių terminalų.

Valstybinės svarbos projektai

A.Flower teigimu, SGD importo svarba kiekvienai šaliai yra skirtinga, tačiau dažniausiai tai lemia, nesant pakankamai vietinių gavybos išteklių, priklausomybė nuo kitų šalių, kurios gamtines dujas gali eksportuoti vamzdynais. "Žinoma, labai svarbi ir valstybės politika, galinti užtikrinti SGD importo iš kelių šalių galimybę, arba ne. Todėl dabar daugelis šalių SGD importą mato kaip patrauklų apsirūpinimo šiuo energetiniu produktu būdą", - pažymi ekspertas. Pasak jo, SGD projektai visame pasaulyje yra imlūs privačiam kapitalui ir turi didžiulį poveikį tiek vietos, tiek nacionalinei ekonomikai, o valstybė paprastai yra pagrindinė projekto savininkė. "Todėl į SDG importo plėtrą labai daug investuoja Japonija, nes neturi rezervų ir greta nėra šalių, kurios galėtų ją aprūpinti gamtinėmis dujomis per vamzdynus. Didžiausia Europos importuotoja Ispanija dalį dujų gauna vamzdynais, tačiau šio kiekio nepakanka, tad likusį poreikį patenkina SDG priimančių terminalų plėtra", - teigia pašnekovas. Pasak A.Flower, tai ypač svarbu šalims, kurios nėra sujungtos su eksportuojančių gamtines dujas šalių vamzdynais. "Lietuvai, kuri gamtines dujas gauna vamzdynu iš Rusijos, SGD importo terminalas suteiks galimybę gauti dujų pigiau iš Vakarų, Šiaurės Afrikos ir kitų jas eksportuojančių šalių. Lietuva turi galimybę turėti alternatyvų dujų tiekimo šaltinį, - neabejoja ekspertas. - Nebus lengva, nes laukia keli iššūkiai: tinkama vieta SGD importo terminalui, tiekimo šaltinių paieškos. Pasaulyje yra nemažai SGD eksportuojančių šalių, todėl kils ir tam tikra konkurencija. Todėl, kai Lietuva pasistatys SDG terminalą, turės konkuruoti su kitomis šalimis. Taigi tai tikrai nebus lengva, tačiau su skaidria lyderyste ir strategija tai visai įmanoma." Paklaustas, kokius žingsnius šalis turi žengti, siekdama sėkmingo įsiliejimo į SGD rinką, pašnekovas pažymėjo, jog siekiant pastatyti tokį terminalą neišvengiamai reikia sukurti privataus kapitalo ir valstybės partnerytės struktūrą.

Keisis Lietuvos energetinis balansas

Darbo grupės, pernai sudarytos ministro pirmininko ir teikusios pasiūlymus dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje, esamos situacijos apžvalgoje teigiama, jog uždarius Ignalinos atominę elektrinę labai keisis ir šalies pirminio energetikos balanso struktūra. Prognozuojama, kad 2010 metais Lietuvos pirminiame energetikos balanse dominuos gamtinės dujos, kurios sudarys 70 procentų. Kai viena iš energetikos išteklių rūšių ima dominuoti energetikos balanse, tai tampa pavojinga ekonominio ir energetinio saugumo požiūriu, ypač tuomet, kai ji yra importuojama, o importo šaltinių skaičius ribotas.

"Suskystintų dujų terminalo projekto Lietuvoje įgyvendinimas galėtų labai prisidėti prie dujų tiekimo diversifikacijos ir ekonominio šalies saugumo sustiprinimo. Įgyvendinant tokį projektą, atsirastų galimybė importuoti gamtines dujas ne tik iš Rusijos. Šiuo metu Europoje pastebimos suskystintų dujų technologijų plėtros tendencijos, ypač Ispanijoje ir Prancūzijoje. Ketinimus statyti naują suskystintų gamtinių dujų terminalą Swinoujscie (netoli Vokietijos sienos) arba Gdansko uoste yra priėmusi Lenkija", - rašoma apžvalgoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"