TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Koją akcizui kiša aritmetika

2014 11 18 6:00
Pabrangusią vietinę degtinę netrunka pakeisti pilstukas, naminukė ir kontrabandinė. LŽ archyvo nuotrauka

Papildomai didindama alkoholinių gėrimų akcizus, Vyriausybė ne tik nepadidins biudžeto pajamų, bet ir užkraus dar didesnę mokesčių naštą Lietuvos gyventojams ir alkoholinių gėrimų gamybos bei prekybos verslui. Tuo įsitikinę ekonomikos analitikai, teisininkai ir verslo atstovai.

Seimas, apsižiūrėjęs, kad planuojamoms būsimų metų valstybės biudžeto išlaidoms pristigs 0,5 mlrd. litų pajamų, pritaria Finansų ministerijos pasiūlymui nuo kitų metų alkoholinių gėrimų akcizo tarifus labiau padidinti, negu buvo planuota prieš mėnesį. Visiems alkoholiniams gėrimams akcizas būtų didinamas proporcingai.

Verslas sutrikęs

„Prieš metus patvirtintas planas nuosaikiai didinti alkoholinių gėrimų akcizus buvo geriau apgalvotas ir ekonominiais, ir socialiniais, ir sveikatos apsaugos argumentais. Planuojant tokius mokesčius ilgam laikotarpiui, pasirinkus aiškią strategiją, papildomų pajamų būtų gaunama daugiau. Puikiai suprantame, kad nelengva gauti milijonus iš akcizo, tačiau, manau, gerokai lengviau būtų sumažinti kai kurias viešojo sektoriaus išlaidas. Bet nėra valios – niekas nenori mažinti biudžeto išlaidų, nes leisti ne savus pinigus yra labai patogu ir malonu“, – politikų ketinimus LŽ kritikavo ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Advokato Mindaugo Palijansko teigimu, mokesčiai yra skausminga ir labai svarbi verslo dalis, tad su mokesčiais, kaip ir su chirurgo instrumentais, reikia elgtis atsargiai ir atsakingai. „Reikia bent prieš pusmetį informuoti, kas, kada ir kaip bus daroma, ir tai pernai Vyriausybė buvo pažadėjusi. Verslas planuoja savo veiklą. Visi buvo pasirengę dirbti pagal anksčiau suplanuotus ir žadėtus mokesčius. Dabartiniu poelgiu valstybė daro žalą ir verslui, ir sau, kai tokius pažadus užmiršta“, – kalbėjo teisininkas.

Anot jo, klysta tie, kurie mano, kad verslas yra sukaupęs aruodus pinigų ir dėl to jam nesvarbu, kokie bus mokesčiai. „Jei kam nors pinigų trūksta, tai gal ir tie, iš kurių norima paimti, neturi. Vadinasi, valstybės biudžeto planuotojams trūkstamus pinigus sumokės visi Lietuvos žmonės“, – sakė M. Palijanskas.

Anot jo, iš pradžių pažadėjus alkoholio akcizus didinti nuosaikiai per penketą metų, dabar laikas sutrumpintas iki pusantro mėnesio. „Kai panašiai elgiasi verslas, tai vadinama sukčiavimu. O kaip pavadinti tai, ką dabar daro valstybė?“ – retoriškai klausė advokatas.

Jis primena: pinigų visada trūksta. „Kuo jų bus daugiau, tuo daugiau reikės. Jei kitais metais pavyks surinkti norimus 0,5 mlrd. litų, rudenį vėl bus ieškoma, kur rasti dar daugiau. Vadinasi, kaskart vis didesnė našta užkraunama paprastam žmogui – pagrindiniam mokesčių mokėtojui. Taip ilgainiui žmogeliui ir visai pinigų neliks“, – konstatavo teisininkas.

Proporcija skatina kontrabandą

LŽ pašnekovai teigia neprieštaraują, kad alkoholinių gėrimų akcizo tarifas būtų didinamas, nes tai iš tiesų mažina vartojimą. Tačiau sprendimą visus alkoholinių gėrimų akcizus didinti proporcingai jie laiko akibrokštu. Pasak N. Mačiulio, akcizai stipriojo alkoholio akcizas yra 9 kartus didesnis nei alaus ar vyno, todėl dar labiau pabrangus stipriesiems gėrimams, į nelegaliai įsigyjamus dažniau atsigręš ir tie gyventojai, kurie pirkdavo legaliai.

Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis skaičiuoja, kad 10 proc. padidinus alaus akcizą, puslitris šio gėrimo pabrangs 9–12 centų, o degtinės – 3 litais. „Įvertinę tai, kas dedasi ne Vilniuje, ne Kaune, o pasienio rajonuose, iškart pastebėsime, kad žmonės turi daugybę alternatyvų legaliai parduodamoms akcizinėms prekėms – alkoholiui, rūkalams, degalams, – pritarė ir M. Palijanskas. – Per didesnę šeimos šventę tik pirmas atidarytas butelis būna „valstybinis“, o vėliau žmonės linksminasi ragaudami arba vadinamąjį pilstuką, arba naminukę, arba kontrabandinę.“

Šią savaitę UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinio direktoriaus Romualdo Viršilo išsakytą mintį, neva alui reikėtų nustatyti mažesnį akcizo tarifą nei vynui, nes alaus gamybos sektoriuje dirba apie 20 tūkst. žmonių, LŽ pašnekovai kritikuoja teigdami, jog Lietuvoje yra ir vyno, ir stipriųjų gėrimų gamintojų. Be to, kaip tikina N. Mačiulis, jei kam ir būtų galima daryti išimtį, tai tik stipriesiems gėrimams, nes tik jie yra kontrabandos objektas.

R. Apulskio nuomonė dar radikalesnė: jei valstybė ir galėtų tikėtis iš alkoholio akcizo gauti daugiau pajamų, tai tik nustačiusi didesnį akcizo tarifą alui. Aludarių pramanu jis laiko tai, kad prieš porą metų pakeitus prekybos alumi tvarką ir padidinus alaus akcizą dalis gyventojų šį gėrimą iškeitė į spirituotą vyną.

Aritmetikos smegduobė

Visiškai klaidinga LŽ pašnekovai laiko politikų, siūlančių smarkiai didinti alkoholio akcizus, argumentaciją. „Labai lengva, žinant gėrimų pardavimą, apskaičiuoti, kiek būtų galima gauti papildomų pajamų padidinus akcizo tarifą. Tik bėda, kad paprasta aritmetika dažniausiai nedera su realybe. Yra ribos, kai akcizas akumuliuoja papildomų pajamų. Ne kartą įsitikinome, kad didėjant akcizui šio mokesčio surinkimo planas neįvykdomas. Tai matome ir šiemet. Žmonės iš tikrųjų perka mažiau, tačiau neką tesumažėjo, nes vis didesnė akcizinių prekių dalis įsigyjama nelegaliai“, – konstatavo N. Mačiulis.

Jam pritaria ir kiti pašnekovai. „Politikai niekaip neprisimena, kad turime sienas ne su Vokietija ar Slovakija, o su Rusija ir Baltarusija, kur šios prekės apmokestintos daug mažesniu akcizu. Jei Lietuvoje pagamintos degtinės savikaina yra 2–3 litai, o dėl akcizo ji pabrangsta iki 20 litų, tai kam nekils pagunda tą skirtumą pasiimti sau, o ne dovanoti valstybei“, – ironizavo M. Palijanskas.

Dėl to, kad didesni, nei anksčiau buvo numatyta, alkoholio akcizų tarifai ne tik nepraturtins valstybės biudžeto, bet ir sukels papildomų rūpesčių, neabejoja nė vienas LŽ pašnekovas. „Papildomas akcizo didinimas nėra gerai iš principo. Gyventojų pajamos yra mažos, todėl kiekvienas ryškesnis akcizų kėlimas didina toleranciją šešėliui“, – pažymėjo R. Apulskis.

N. Mačiulio nuomone, visiškai neracionalu, kai politikai vienkartinėms biudžeto išlaidoms padengti griauna visą mokesčių sistemą – didina lengviausiai surenkamus mokesčius arba prigalvoja naujų. Jo nuomone, planuojamam pensijų kompensavimui ar kelioms karinėms mašinoms įsigyti derėtų ieškoti ir vienkartinių įplaukų. Toks šaltinis galėtų būti valstybės valdomos įmonės – dividendais ir galbūt dalį akcijų parduodant vertybinių popierių rinkoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"