TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kokia Lietuva, kokia euro zona

2015 01 01 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiandien Lietuva tapo 19-ąja euro zonos nare. Dvylika Europos Sąjungos (ES) narių dar 1992 metais pasirašytoje Mastrichto sutartyje numatė įvesti bendrą valiutą, cirkuliuoti europiečių piniginėse ji pradėjo nuo 2002-ųjų. 

Prie Airijos, Austrijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos, Graikijos jungėsi ir kitos šalys. 2007 m. eurą įsivedė Slovėnija, po metų – Kipras ir Malta, dar po vienerių – Slovakija. Iš Baltijos šalių pirmiausia į apyvartą eurai paleisti Estijoje 2011-aisiais, o kaimyninė Latvija naują valiutą naudoja vienerius metus. Mastrichto sutartyje numatytas ir Europos Centrinio Banko (ECB) įkūrimas, ši institucija jau nuo 1999-ųjų rūpinasi pinigų politika euro zonos valstybėse.

Lietuvos ekonomika augs

Jungtis į ES pinigų sąjunga gali tik šalys, atitinkančios Mastrichto kriterijus. Jų yra penki: reikalavimai keliami infliacijos lygiui, šalies biudžeto deficito, valstybės skolos, ilgalaikės palūkanų normos dydžiams bei nacionalinės valiutos stabilumui. Pavyzdžiui, bendrojo šalies biudžeto deficitas negali viršyti 3 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), Lietuvos rodiklis – 2,1. Valstybės skola neturi būti didesnė kaip 60 proc. BVP, Lietuvos – 39, 4 proc. Kaip teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos katedros profesorė Daiva Dumčiuvienė, Estijoje ir Latvijoje šie rodikliai taip pat neblogi. Pavyzdžiui, Estijoje užfiksuotas mažiausias valstybės skolos ir BVP santykis – 10, 1 proc., tuo tarpu Latvijoje – 38, 2 proc. Abi šalys, siekdamos išpildyti Mastrichto sąlygas suvaldant savo ekonomikas, demonstravo augimą. Tuo remiantis ECB prognozuoja, jog ateinančius dvejus metus Lietuvos ekonomika taip pat augs. „Kaip rodo patirtis, pirmieji euro zonos narystės metai yra gana efektingi, duodantys tam tikrą augimą“, – teigia KTU profesorė.

Vokietija ir Graikija – be pesimizmo

Ne paslaptis, jog didžiąją dalį euro zonos ekonomikos (apie 65 proc.) sudaro tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, tuo tarpu kitų šalių įnašas kur kas mažesnis. Sunkiausiai vis dar sekasi vadinamosioms PIGS šalims (Portugalija, Italija, Graikija, Ispanija). Ekonomistės teigimu, viena problematiškiausių išlieka Graikija, kur valstybės skola siekia 174 procentus BVP. Kita vertus, Graikija gauna finansavimą iš ES fondų, todėl šiai šaliai kitais metais žadamas didesnis augimas, nei, pavyzdžiui, Italijai. Gali būti, jog 2015-aisiais Graikijos ekonomika išaugs net 2,9 procentais ir šitai padės jai atsitiesti. Tuo tarpu geriausios prognozės kitiems metams nukreiptos į Airijos pusę. „Tai labiausiai lemia išaugęs eksportas, prognozuojama, jog Airijos ekonomika kitais metais bus gyvybingiausia“, – sako D. Dumčiuvienė. Pasak jos, svarbu atkreipti dėmesį ir į lėtėjantį Vokietijos ekonominį traukinį: „Dabartiniai rodikliai rodo, jog Vokietija turi tam tikrų problemų. Ekonominis augimas yra gana lėtas, vangus, tačiau ūkio augimo tendencijos vis dar prognozuojamos teigiamos ir galima džiaugtis gana žemu nedarbo lygiu, apie 5 proc.“. Pastarasis yra žemesnis nei ES bei euro zonos vidurkis, sudarantis maždaug 11 proc. Ekonomistė teigia, jog paskutiniai duomenys apie Vokietijos ekonomiką teikia vilčių, jog ji nepereis į recesiją. Ji priduria, jog trečią 2014 metų ketvirtį šiek tiek augo ir Prancūzijos ekonomika.

Gresia defliacija

Prof. Daiva Dumčiuvienė / Asmeninio archyvo nuotrauka

Prestižinis savaitraštis „The Economist“ rudenį rašė apie tai, kad didžiausia pasaulio ekonominė problema jau kurį laiką yra euro zonos finansinės bėdos ir jai gresianti defliacija. Bendro kainų lygio mažėjimas, kaip primena ekonomistė, yra neigiamas signalas. Iškyla poreikis priemonėms, kurios didintų pinigų kiekį rinkoje, skatintų prekių ir paslaugų paklausą, kainų didėjimą. Lygiai taip kaip ir per didelė infliacija, šis reiškinys nėra laukiamas. Kaip ECB su šia situacija tvarkysis, pasak D. Dumčiuvienės, pasakyti sunku, tačiau priemonių imamasi tikrai bus, defliacijos grėsmės nuvertinti negalima. Kitu atveju ji atsilieps mažėjančiu gamybos augimu ir darbuotojų užimtumu.

Pliusų daugiau nei minusų

Teigiama, jog įsivedus eurą Lietuva sutaupys, nes mažės skolinimosi kaina, tačiau iš kitos pusės pasitikėjimas euro zona yra gana žemas. Kyla klausimas, kokie teigiami efektai, iš tų, kurių viliamasi, yra realiausi. Ekonomistė išvardija esminius Lietuvos prisijungimo prie pinigų sąjungos pliusus. Visų pirma tai mažesnė palūkanų norma esamai valstybės skolai ir ateities skolinimuisi. Taip pat išauga galimybės didėti eksportui. ECB pirmininkas Mario Draghis yra sakęs, jog euro zona gali padėti Lietuvai nusverti Rusijos ekonomines sankcijas. Po Rytuose patirtų nuostolių verslas atsitiestų Vakaruose. Tam pritaria ir D. Dumčiuvienė: „Kaip rodo pastarieji įvairių institucijų, tokių kaip Ūkio ministerija, Lietuvos Pramonininkų konfederacija, VšĮ „Versli Lietuva“ žygiai, dedamos pastangos atverti mėsos produktų eksportą į JAV. Taip pat jis auga į Uzbekistaną, Azerbaidžaną, Kazachstaną. Panašu, kad Lietuvos eksportuotojai ir verslininkai randa naujas rinkas, žinoma, gerai yra jas diversifikuoti, tokiu būdu sumažinant nepatikimų rinkų riziką. Šiuo pokyčius, iššūkius, netgi problemas reikėtų priimti kaip naujas galimybes. Keistis patiems ir nutraukti tai, kas dešimtmečius tęsėsi, atrodo, nepakeičiamai. Tai užtrunka, tačiau leidžia rasti naujų partnerių ir patiems tobulėti. Manau, kad įvykiai Rytuose rodo, jog turime keistis, o prisijungimas prie euro zonos taps dar viena paskata orientuotis į naujas rinkas“.

Be ekonominės naudos esama ir politinės. „Pačios euro zonos atsiradimas buvo sietinas ne tik su ekonomika, bet ir su politika. Svarbu suprasti gilesnės integracijos reikšmę, didesnį artumą su esamomis pinigų sąjungos šalimis narėmis. Išauga politinis saugumas, suteikiamas patikimumas globaliose rinkose“, – kalba profesorė. Taip pat ji priduria, jog visiems keliaujantiems Europoje, pasidarys aiškiau, nes bendros valiutos dėka bus galima lengviau palyginti prekių bei paslaugų kainas, dings valiutos keitimo kaštai. Kaip neigiamus prisijungimo prie euro zonos aspektus ekonomistė įvardija nacionalinės valiutos praradimą, sumažėjusią Vyriausybės įtaką pinigų politikos srityje. Taip pat trumpuoju laikotarpiu pati euro įvedimo procedūra atsieis nemažai kaštų. Pašnekovė priduria, jog euro zona kaip tokia ne iki galo atitinka optimalios valiutų erdvės teoriją. Sėkmingam funkcionavimui ir šiandien dar trūksta tokių dalykų kaip intensyvus darbo jėgos judėjimas, atlyginimų lankstumas, panašūs ekonominiai šalių ciklai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"