TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kokie produktai ir paslaugos brango spalio mėnesį?

2014 11 12 20:02
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kaip teigiama Lietuvos statistikos departamento išplatintame pranešime spaudai, spalio mėn., lyginant su rugsėju,  iš 100 pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių bei paslaugų 39 prekių ir paslaugų kainos padidėjo, 48 – sumažėjo, 13 – nepasikeitė. 

Iš prekių daugiausia pabrango dantų pasta – 12,7 procento, pomidorai – 4,6, moteriškos pėdkelnės – 4, manų kruopos – 3,7, natūralios fermentacijos putojantis vynas – 2,6 procento, o atpigo svogūnai – 27,8 procento, burokėliai – 24, baltagūžiai kopūstai – 8,8, plautos morkos – 7,1, ir rauginti kopūstai – 7 procentais. Iš paslaugų daugiausia pabrango dienos pietūs restorane ar kavinėje – 1,7 procento, vyrų modelinis kirpimas – 1,6, moterų modelinis kirpimas – 1,4, cheminis vyriško kostiumo valymas –1,2 procento, o atpigo vištienos kebabas išsinešti – 1,2 procento.

Labiausiai prekės pigo dėl taikytų nuolaidų ir sezoniškumo įtakos, o jų brangimui įtakos turėjo po taikytų nuolaidų atstatytos kainos ir sezoniškumas.

„Be abejo, patiekalų kainoms įtakos turi ir konkurentų kainodara, tačiau reikia nepamiršti, kad restoranų verslą nuolat veikia išoriniai veiksniai: žaliavų kaina tarptautinėje ir vietinėje rinkose, politiniai sprendimai ir mokesčių sistemos korekcijos, energetikos kainų pokyčiai bei nuolat kintančios sutarčių su tiekėjais sąlygos, – sako UAB „Amber Food“, valdančios „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“ ir „Carskoje Selo“ restoranų tinklus, rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė. – Didelė dalis patiekalo savikainos priklauso nuo išsiderėtų gerų sąlygų su tiekėjais, tad, bandydami nuspėti cikliškus veiksnius, kiekvienais metais bandome sutarti geriausią produktų kainą. Žinoma, turime atsižvelgti ir į galimus pasaulinius įvykius, pavyzdžiui, 2014–2015 m. pasaulyje numatomas 0,5 proc. mažesnis grūdų derlius nei pernai, tad akivaizdu, kad miltų kaina šoktelės, o tai automatiškai pabrangina patiekalus iš miltų. Tiesa, „La Crepe“ restoranuose grūdų deficito sukeltų padarinių klientai pajusti neturėtų: šiuo metu „Amber Food“ su tiekėjais sudarytos sutartys leidžia produktus šios įmonės restoranams gauti itin geromis kainomis - netgi iš ekologiškų miltų kepami blyneliai pas mus kainuoja tiek pat, kiek anksčiau kainuodavo lietiniai iš paprastų kvietinių miltų. Tiesa, kaip pavyks su tiekėjais susitarti po euro įvedimo – kitas klausimas.“

Pasak jos, ekonomistai pastebi, kad valiutos dažniausiai keičiamos žiemą, kai dėl sezoniškumo ir taip išauga kai kurių seno derliaus daržovių bei vaisių kainos, todėl susidaro įspūdis, kad dėl pabrangusio maisto kaltas euro įvedimas arba sau naudos ieškantys verslininkai. Nors artėjant euro įvedimui nuo 2015 metų pradžios Lietuvos gyventojai būgštauja, kad kai kurias kainas verslininkai gali apvalinti savo naudai, UAB „Amber Food“ rinkodaros vadovė L. Nikonovaitė teigia, kad jų įmonė kainas perskaičiuos neapvalindama. „Mums klientų pasitikėjimas yra ypatingai svarbus, todėl kainas perskaičiuosime grynai matematiškai padalindami iš oficialaus 3,4528 lito eurui kurso, – užtikrina ji. – Mūsų užsakymu daryta „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad lietuviams renkantis kavines ir restoranus svarbiausia skanus maistas, be to, net 48 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems ypač svarbu, jog maistas būtų ruošiamas restorano virtuvėje, o ne atvežamas užšaldytas iš gamybinio cecho. Visi žino, kiek parduotuvėje ar turguje kainuoja šviežios kokybiškos daržovės, tačiau ne visi už tokius produktus linkę brangiau mokėti restorane. Ne paslaptis, kad skiriasi ne tik šviežių produktų kaina, bet ir skonis. Tai, ir atsakomybė prieš klientą, paskatino tapti LARTA (Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų asociacija) nariais bei didesnį dėmesį skirti pasirenkamų produktų sezoniškumui ir kokybei, o tai, žinoma, daro įtaką patiekalų kainai.“

Spalio mėnesį 100 pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų vidutinėms mažmeninėms kainoms apskaičiuoti buvo užregistruotos litais ir eurais 26 964 kainos 995 prekybos ir paslaugų įmonėse ir įmonių 18-oje miestų.

Vartojimo prekės ir paslaugos kainoms euro įvedimo laikotarpiu stebėti buvo atrinktos atsižvelgiant į namų ūkio išlaidų tam tikroms prekėms ar paslaugoms įsigyti dalį bendrose išlaidose, jų populiarumą tarp gyventojų (remiantis visuomenės apklausos rezultatais), vartojimo reguliarumą, kainų kitimo dažnumą.

Buvo atrinkti populiariausi Lietuvos rinkoje prekių ženklai ir pakuotės, tiksliau apibrėžtos prekių ir paslaugų kainas lemiančios charakteristikos. Kainų duomenys nerenkami turgavietėse ir kaimo vietovių parduotuvėse. Vidutinės kainos skaičiuojamos kaip paprastas surinktų kainų aritmetinis vidurkis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"