TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kokių sukčių apgaulės schemų saugotis šiais metais

2016 01 07 15:20
Reuters/Scanpix nuotrauka

Nuolat viešinamos sukčių veikimo taktikos padeda gyventojams ir įmonėms apsisaugoti nuo apgavysčių, tačiau sukčiai stengiasi sukurti naujų apgaulės schemų. Šiais metais ypač budrūs turėtų išlikti verslo įmonių atstovai, prieš kuriuos daugėja vietinių ir užsienio sukčių atakų. Gyventojai, besinaudojantys išmaniaisiais telefonais, taip pat gali atsidurti sukčių akiratyje.

Sukčių taikiklyje – įmonės

Pernai išryškėjo nauja tendencija, kuri šiais metais bus ne mažiau aktuali – sukčiai, veikiantys ir telefonu, ir internetu, nusitaikė į verslo įmones. Tai iš dalies galėjo paskatinti ir faktas, kad populiariems sukčiavimo metodams gyventojai tampa vis atsparesni. „Turbūt retas šalies gyventojas nėra girdėjęs istorijos, kaip apsimetę specialiųjų tarnybų atstovais ar į nelaimę pakliuvusiais artimaisiais sukčiai išviliojo pinigų ar prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis. Sekant tas pačias istorijas rasti naujų aukų tampa vis sudėtingiau, todėl sukčiai priversti keisti taktiką“, – komentuoja „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas Mindaugas Montvilas.

Sukčių persiorientavimą į verslo įmones skatina ir didesnio „uždarbio“ perspektyva. Jei pavyksta apmulkinti įmonės atstovą, pasisavinamos kur kas didesnės sumos nei iš privačių asmenų. Pasak M. Montvilo, dažniausiai sukčiai taikosi į smulkias ir vidutines įmones, nes jose apskaitą vykdo vienas žmogus ir jo atliekamų pavedimų dažnai neturi patvirtinti vadovas ar kitas kolega. Be to, mažesnių įmonių buhalteriai neretai tvarko kelių įmonių apskaitą, tad sukčių galimybės gauti didesnį laimikį padidėja.

Psichologinis faktorius

Nors sukčiai tampa išmanesni ir aktyviau pasitelkia technologijas, tačiau lemiamu jų sėkmės veiksniu dažniausiai tampa ne technologijos, bet žmonių patiklumas.

„Pastaraisiais metais padaugėjo sukčiavimo atvejų, kai Lietuvos verslo įmones bandoma apgauti prisidengiant egzistuojančiu verslo partneriu ir jo vardu imituojant užsakymą. Sukčiams paranku tai, kad užsakymo sąlygas įmonės dažniausiai derina ir patvirtina išskirtinai elektroniniu paštu. Jei laiškas parašytas nepriekaištinga verslo kalba ir spaudžia užsakymo terminai, dažnai darbuotojai net neturi laiko gilintis į tokias smulkmenas, kaip siuntėjo el. pašto adresas ir kita kontaktinė informacija. Tačiau į ją visuomet pravartu užmesti akį, nes ji gali padėti suprasti, jog tai klastotė“, – pasakoja M. Montvilas.

Viena tokių sukčiavimo istorijų, pasak eksperto, šalyje buvo užfiksuota visai neseniai. Su Lietuvos įmone susisiekė realiai veikiančios Vakarų Europos kompanijos atstovu apsimetęs sukčius. Užsakymas nesukėlė įtarimo, nes užsakovė buvo moki ir ne pirmus metus veikianti įmonė. Be to, informaciją apie įmonę lietuviai pasitikrino banke ir pasinaudodama faktoringo paslauga apdraudė užsakovės mokumą. Pasibaigus mokėjimo terminui, paaiškėjo, kad prekės buvo išsiųstos apsimetėlių adresu, todėl šį „užsakymą“ įmonei teko nurašyti į nuostolius, nes tokie atvejai nėra draudžiami.

Gerai atlikti namų darbai

Pasak saugumo eksperto M. Montvilo, verslo partnerius dažniau imituoja užsienyje veikiantys sukčiai. Šalies viduje veikiantys sukčiai renkasi skambinti telefonu ir apsimesti FNTT ar STT pareigūnais. Tačiau ir jie būna gerai atlikę namų darbus – peržiūri įmonės interneto svetainę, pasidomi jos veikla, įsidėmi vadovų pavardes.

„Dažnai sukčiai įmonių buhalterėms prisistato pinigų plovimo prevencijos tyrimą atliekančiais pareigūnais. Gavę priėjimą prie įmonių internetinės bankininkystės sąskaitų, sukčiai gali pavogti nemenkas sumas. Įprastai sukčiai atlieka skubius pavedimus ir pinigai būna pervedami į užsienio bankus, pavyzdžiui, Mongolijoje. Sustabdyti tokią operaciją praktiškai neįmanoma, nebent apgauta įmonė sureaguoja žaibiškai ir tuoj pat apie įvykį informuoja savo banką“, – pabrėžia specialistas.

Atakuoja virusai

M. Montvilas taip pat pažymi, kad pastaruoju metu gerokai padaugėjo nepageidaujamų elektroninių laiškų, vadinamųjų brukalų, su kuriais kartu plinta grėsmė kompiuterį ar išmanųjį telefoną užkrėsti virusu.

„Labai dažnai brukalai turi virusu infekuotus priedus – zip, word ar excel formato dokumentus. Juos atidarius įrenginys automatiškai apkrečiamas virusu, kuris gali ir gyventojams, ir įmonėms atnešti didžiulių nuostolių. Pernai metais Lietuvoje buvo fiksuoti keli tokie įmonių kompiuterių kriptavimo atvejai. Virusui užblokavus kompiuterio kietąjį diską buvo pareikalauta išpirkos. Jei visus savo duomenis įmonė laiko viename kompiuteryje, jų netekusi gali patirti išties didžiulių nuostolių“, – įspėja „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas ir pataria įmonėms investuoti į IT sistemų apsaugos sprendimus, o darbuotojams – vengti atidarinėti neaiškių laiškų priedus.

Virusai, pasak specialisto, kuo toliau, tuo labiau aktualūs tampa ir gyventojams. Ypač besinaudojantiems išmaniaisiais telefonais. „Vis daugiau gyventojų naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, kaupia juose svarbius asmens duomenis, atlieka finansines operacijas, tačiau nepagalvoja, kad jų apsauga reikia rūpintis lygiai taip pat, kaip kompiuterių saugumu. Kad sumažintų sukčių atakų riziką, gyventojai turėtų vengti siųstis programėles iš neautorizuotų parduotuvių. Tokiu būdu galima parsisiųsti, pavyzdžiui, navigacijos programėlę su joje „įsiūtu“ virusu, kuris fiksuos visus telefonu atliekamus veiksmus ir rinks prisijungimo duomenis“, – įspėja „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas Mindaugas Montvilas ir primena, kad skaitant paštą mobiliajame telefone taip pat reikėtų vengti atidarinėti nepažįstamų siuntėjų laiškus ir juose esančius priedus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"