TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kokybė bejėgė prieš mažiausią kainą

2012 11 12 8:33
LŽ archyvo nuotrauka/Klaipėdos arenos statybos darbai, kurių konkursas buvo vykdomas pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų, pabrango daugiau nei 15 mln. litų, nes teko pirkti papildomus darbus.

Viešuosiuose pirkimuose įsigalėjęs mažiausios kainos kriterijus niekais verčia verslo norus ir galimybes biudžetinėms organizacijoms siūlyti aukščiausios kokybės prekes ir paslaugas. Pastangos taupyti neretai vėliau virsta papildomomis sąnaudomis.

Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad vertindamos pasiūlymus valstybinės įstaigos ir įmonės privalo vadovautis mažiausios kainos arba ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais. Neapeinant šio įstatymo raidės, 91 proc. visų viešųjų pirkimų Lietuvoje atliekama pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų, t. y. per metus maždaug 9 mlrd. litų iš dešimties atitenka tiems, kurie viešųjų pirkimų konkursams pateikia pačius pigiausius pasiūlymus ir rodo nosį konkurentams, garantuojantiems kokybę ir sąžiningus verslo santykius.

Kitose Europos Sąjungos šalyse pirkimai pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus sudaro daugiau kaip 70 procentų.

Laikas brangesnis

Pigiausia prekė, paslauga ar darbas retai kada būna kokybiškiausia. Tai pažymi verslininkai ir siūlo valstybinėms institucijoms mokytis iš verslo patirties, kaip racionaliai tvarkyti turimus pinigus.

"Mažiausia pasiūlyta kaina reiškia mažiausias sąnaudas. O mažiausios sąnaudos yra tada, kai samdomi nekvalifikuoti darbuotojai, teikiamos nekokybiškos paslaugos, nepaisoma darbų saugos ir kitų reikalavimų, darbo užmokestis mokamas vokeliais. Sąžiningai konkuruoti kitiems rinkos dalyviams, kurie mokesčius ir algas moka skaidriai, galimybių nelieka", - teigia Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nenumačius efektyvių saugiklių tokia viešųjų pirkimų praktika provokuoja įmones neprotingai rizikuoti, mat neretai kompanija siekia bet kokia kaina gauti užsakymą, tačiau laimėjusi konkursą apsižiūri, kad nepajėgs įvykdyti įsipareigojimų.

Anot jo, kai laimi ne pats geriausias, kalbėti apie konkurenciją nelieka prasmės. Dėl to kai kurios įmonės nė nebando dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose - būtų tik bergždžiai gaištamas laikas, reikalingas parengti konkursinį pasiūlymą.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas irgi sutinka, kad pigiausias pasiūlymas ne visada būna geriausias. "Dažnai tai reiškia ir prastesnę kokybę, neefektyviai išleistus mokesčių mokėtojų pinigus arba netgi nuostolius, kai tiekėjas nesugeba įvykdyti nerealių įsipareigojimų", - sako tarnybos vadovas, bet atkreipia dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas numato ir saugiklių. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija privalo pareikalauti pagrįsti neįprastai mažą prekių, paslaugų ar darbų kainą.

Diagnozė - nekompetencija

Viešuosiuose pirkimuose ir Lietuvoje, ir užsienyje dalyvaujančios informacinių technologijų UAB "Nortal" vadovo Arnoldo Jankūno įsitikinimu, mažiausios kainos kriterijus turėtų būti taikomas tik tada, kai pirkimo objektas yra konkretus ir gali būti vienareikšmiškai apibūdintas.

"Kiekvienas pirkėjas nori įsigyti jam reikalingą daiktą kuo pigiau, todėl jei keli gamintojai siūlo tą patį produktą su tais pačiais parametrais, nėra prasmės už prekę mokėti brangiau. Tačiau ką organizacija gali nusipirkti pagal mažiausios kainos kriterijų? Tiekėjas, pardavęs už mažiausią kainą, padarys tik tai, kas buvo parašyta pirkimo reikalavimuose, o klientas, iki tol niekada tokios sistemos nediegęs, apie ją neką nutuokdamas gaus minimalų sprendimą, kuris formaliai gal ir atitiks techninius reikalavimus, bet vargu ar bus tinkamas naudoti. Netinkamą automobilį ar kitą plataus vartojimo prekę galima parduoti, bet netinkamos informacinės sistemos niekam kitam neparduosi", - aiškina A.Jankūnas.

Naudingumas - už kulisų

Ž.Plytnikas aiškina, kad pasiūlymų vertinimas, pasirinkus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, reiškia daug sudėtingesnes ir ilgesnes pirkimo procedūras, nes tokių konkursų sąlygoms parengti reikia specialių, su pirkimo objektu susijusių žinių. "Dėl to yra didesnė tikimybė sulaukti tiekėjų pretenzijų, teisminių ginčų dėl galbūt subjektyvaus pasiūlymų vertinimo pagal nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, taip pat ir dėl neracionalaus lėšų panaudojimo", - sako tarnybos vadovas.

Tačiau kažin ar pasisamdyti kompetentingą specialistą parengti konkurso sąlygoms kainuos brangiau, negu nusipirkti pigų, bet dažnai remontuotiną daiktą.

"Dažnai perkančiosios organizacijos bijo netinkamai įvertinti pasiūlymus, nustatyti netinkamus lyginamuosius svorius, pasirinkti ne pačius geriausius ekonominio naudingumo kriterijus. Pasirinkus mažiausios kainos vertinimo kriterijų, nereikia rūpintis dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo parametrų", - įsigalėjusią perkančiųjų organizacijų "tinginio psichologiją" aiškina advokatų kontoros "LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai" teisininkė Laura Šlepaitė.

Pasak A.Jankūno, net tada, kai yra taikomas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, perkančiosios organizacijos daug dėmesio skiria kainai. "Perkančioji organizacija taip elgiasi norėdama apsidrausti nuo galimų kaltinimų šališkumu. Šiuo metu kainos parametras sudaro 60 ar net 70 proc. viso ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus, tačiau kaina turėtų sudaryti 40-50 proc. pasirinkimo motyvo, o likusi dalis - įmonės praktinė sėkmingų projektų patirtis, specialistų kvalifikacija, projekto įgyvendinimo planas, numatoma strategija, metodikos", - sako "Nortal" direktorius.

Kas siūloma

Verslo advokatės L.Šlepaitės nuomone, perkančios organizacijos turėtų būti skatinamos taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. "Būtų galima nustatyti sąrašą pirkimo objektų, nurodant, kokias paslaugas, prekes ir darbus perkančiosios organizacijos turėtų pirkti vadovaudamosi mažiausios kainos kriterijumi, o priešingu atveju turėtų pagrįsti savo pasirinkimą netaikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus", - siūlo verslo teisės specialistė.

"Galima įtraukti ir tokius parametrus, kurie vienu metu padėtų ir kovoti su šešėliu, ir prisidėtų prie kokybiškų produktų ar paslaugų pirkimo. Vienas tokių reikalavimų viešuosiuose konkursuose dalyvaujančioms įmonėms galėtų būti reikalavimas darbuotojams mokėti vidutinį šalies atlyginimą. Tai prisidėtų prie ekonomikos skaidrinimo ir būtų reali kova su šešėliu, nes užkirstų kelią konkursuose dalyvauti neskaidrioms įmonėms", - svarsto V.Sutkus.

Panašią praktiką nuo praėjusių metų rudens pradėjo taikyti Vilniaus miesto savivaldybė. Iš viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ji reikalauja, kad darbuotojams būtų mokama ne mažiau kaip 90 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

"Įmonės, anksčiau dalyvaudavusios viešųjų pirkimų konkursuose, pasiūlymo kainą mažindavo darbuotojų atlyginimų sąskaita. Dabar jos turi labai pasistengti ir pasiūlyti ne tik kokybiškas paslaugas, bet ir paisyti savo darbuotojų interesų. Esame sulaukę pastebėjimų, kad viešieji pirkimai tapo skaidresni ir įmonės gali lygiai varžytis tarpusavyje", - teigia Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Erikas Bėrontas.

Tiesa, Ž.Plytniko nuomone, reikalavimas darbuotojams mokėti vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą galbūt diskriminuotų tiekėjus. "Viešuosiuose pirkimuose negalėtų dalyvauti smulkios ir vidutinės įmonės, kurios šiuo metu yra pajėgios darbuotojams mokėti tik minimalią mėnesio algą", - pažymi VPT vadovas.

"Nortal" vadovas kaip išeitį perkant neapibrėžtus objektus, pavyzdžiui, intelektinius sprendimus, kurių sukūrimo kaina negali būti žinoma iš anksto, siūlytų kainos nefiksuoti. Tokiu atveju galėtų būti susitarta dėl darbo, kuris turi būti atliktas, dėl valandinio specialistų darbo įkainio ir apmokamų faktinių darbo sąnaudų.

"Dauguma komercinių klientų taip perka. Įprasta, pavyzdžiui, susitarti dėl paslaugų pirkimo dvejiems metams, kad nereikėtų kiekvieno darbo, nors ir nedidelės apimties, pirkti atskirai. Taip sutaupoma daug laiko, žmogaus išteklių, nes tam, kad nupirktum 200 tūkst. litų vertės darbą, viešųjų pirkimų procedūros Lietuvoje gali užtrukti iki pusmečio", - perspėja A.Jankūnas. Todėl jis siūlytų kai kuriais atvejais nenurodyti galutinės kainos, o tik nustatyti, pavyzdžiui, papildomiems reguliariems priežiūros ir atnaujinimo darbams reikalingų darbo valandų kainą.

Anot jo, pirkimo būdas, kai apmokamos faktinės paslaugų teikėjo sąnaudos, yra plačiai paplitęs Skandinavijos ir daugelyje kitų išsivysčiusių šalių, o Lietuvoje visi viešieji pirkimai vykdomi fiksuota kaina.

FAKTAI: pabrango 15 milijonų

Klaipėdos arenos statybos darbai, kurių konkursas buvo vykdomas pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų, pabrango daugiau nei 15 mln. litų, nes teko pirkti papildomų darbų.

Kad bendra statybų kaina išaugs, buvo galima nuspėti, nes konkursą laimėjusi įmonė pasiūlė ypač mažą kainą - maždaug 20 mln. mažesnę nei visų konkurse dalyvaujančių įmonių pasiūlymų vidurkis.

Arenos statyba truko beveik metus ilgiau ir buvo baigta prieš pat Europos krepšinio čempionatą. Tačiau problemos nesibaigė ir ją pastačius.

Praėjus vos metams nuo statybų pabaigos, pradėjo aiškėti defektai. Arenos operatoriai skundžiasi dėl problemų garso ir vėdinimo sistemose.

FAKTAI: "juodasis sąrašas"

Ūkio ministerija parengė Viešųjų pirkimo įstatymo pakeitimus, kurie leistų sukurti piktybiškai sutartinių įsipareigojimų nevykdančių tiekėjų "juodąjį sąrašą".

Iki šiol nebuvo sukurta efektyvių saugiklių apsidrausti nuo tiekėjų piktnaudžiavimo, kai siekiant bet kokia kaina laimėti yra siūloma nepagrįstai maža kaina.

Seimui pritarus siūlomiems įstatymo pakeitimams, perkančioji organizacija galės atmesti nesąžiningo, į "juodąjį sąrašą" įtraukto tiekėjo pasiūlymą.

Panašūs "juodieji sąrašai" yra naudojami ir kitose užsienio šalyse, tarptautinėse organizacijose. Pavyzdžiui, Pasaulio bankas skelbia nesąžiningų, korumpuotų tiekėjų sąrašą. Su į jį patekusiomis įmonėmis draudžiama sudaryti sutartis dėl dalyvavimo Pasaulio banko finansuojamuose projektuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"