TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kolegijos vejasi universitetus

2010 04 12 0:00
Kaune įsikūrusi Kolpingo kolegija šią konferenciją organizavo norėdama atkreipti visuomenės dėmesį į koleginių studijų sektoriaus vietą aukštojo mokslo sistemoje.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Mokslininkų teigimu, visuomenė kolegijas vis dar vertina kaip antras "pagal gerumą" - po universitetų. Jos lengviau ir greičiau prisitaiko prie greitai kintančios aplinkos.

Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, aukštosios švietimo institucijos vertinamos pagal populiarumo reitingus - kaip geriausios, antros "pagal gerumą" ir pan. Dažnai tėvai, išleisdami vaiką studijuoti, siekia, kad jis būtų priimtas būtinai į universitetą.

Tačiau mokslininkai įsitikinę, kad universiteto monopolija aukštojo mokslo sistemoje baigėsi. Esą ilgus amžius universitetams buvo būdingas konservatyvumas, jie nepasiduodavo naujoms politinėms idėjoms ir tai buvo laikoma jų stiprybe. Tačiau dabar manoma, kad universitetų konservatyvumas yra jų silpnybė, nes nespėjama operatyviai reaguoti į sparčiai besikeičiančią aplinką. Esą būtent dabar išryškėjo aukštojo profesinio išsilavinimo poreikis, kurį suteikia kolegijos. Šios neuniversitetinės aukštosios mokyklos daug greičiau reaguoja į aplinką, o parengti specialistai greičiau prisitaiko darbo vietoje.

Apie tai praėjusią savaitę Seime vykusioje VšĮ Kolpingo kolegijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje "Praktiškos studijos kolegijoje" kalbėjo prof. habil. dr. Vytautas Daujotis. Pranešimus konferencijoje taip pat skaitė VDU Profesinio rengimo studijų centro vadovas Vidmantas Tutlys, Kolpingo kolegijos absolventas Šarūnas Grigaliūnas ir svečiai iš Vokietijos - prof. habil. dr. Juergenas Plaschke ir Raimundas Eggeris (Ingolstadto Kolpingo akademijos vadovas). Kaune įsikūrusi Kolpingo kolegija šią konferenciją organizavo norėdama atkreipti visuomenės dėmesį į koleginių studijų sektoriaus vietą aukštojo mokslo sistemoje. Kolpingo kolegija tęsia vieno žymiausių XIX a. katalikų kunigo Adolfo Kolpingo veiklą. Kolegijos steigėjas - katalikiška labdaros ir paramos organizacija Lietuvos Kolpingo fondas, kuriam vadovauja kun. Saulius Filipavičius.

Konferencijoje buvo dalijamasi mintimis, koks kolegijų vaidmuo Lietuvoje, kokia užsienio šalių patirtis ir kokį vaidmenį kolegijoms nori priskirti Lietuvos aukštojo mokslo sistema.

Taip pat buvo pažymėta, kad trintis tarp universitetų ir kolegijų silpnėja. Šiuo metu kolegijos bakalaurui, norinčiam universitete įgyti magistro laipsnį, dar reikia baigti išlyginamąsias studijas, kurios brangiai kainuoja. Tačiau, kolegijų atstovų nuomone, ateityje šių studijų turėtų nelikti.

"Ši švietimo reforma atiduoda aukštojo mokslo sistemą laisvajai arba, kitaip tariant, laukinei rinkai. Išjungiame smegenis - rinka sutvarkys. Silpnieji išmirs, išliks tik stipriausieji. Tačiau to neturėtų būti, mat rinka jau yra produktas, - samprotavo prof. habil. dr. V.Daujotis. - O turėtume būti jos aktyvūs dalyviai ir patys formuoti bei keisti rinką, kuri šiuo metu yra labai silpna. Tai yra aukštojo mokslo bei išsilavinimo paskirtis."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"