TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kompensacijas atleidžiamiems darbuotojams mokės solidariai

2015 11 17 6:00
Kompensacija atleistam darbuotojui bus ne konkretaus verslininko problema, o tam tikra solidari atsakomybė, panaši į esančią pensijų sistemoje, pagal kurią pensiją uždirbame ne sau, o dabartiniams pensininkams. Lž archyvo nuotrauka

Artimiausiu metu Seimui turėtų būti pateiktas galutinis įstatymo projektas, kuriuo numatoma steigti fondą ir iš jo mokėti kompensacijas atleidžiamiems įmonių darbuotojams. Verslui ir darbuotojams atstovaujančios organizacijos sutaria: tokio fondo reikia. Jis papildomos naštos įmonėms neuždės, bet tik tuo atveju, jei valdžia laikysis žodžio mažinti jų mokamas įmokas „Sodrai“.

Ateityje atleidžiant ilgalaikius darbuotojus kompensacijos jiems būtų mokamos iš fondo, kurio steigimą numatančius įstatymų projektus Vyriausybė turėtų parengti jau šią savaitę.

Tai LŽ patvirtino premjero patarėjas Audrius Misevičius. Socialinį modelį svarsčiusi Trišalė taryba tokio fondo formavimui yra pritarusi. Darbdavių organizacijos jo steigimui taip pat nesipriešina, bet su sąlyga, kad bendra mokesčių našta verslui nedidės.

Šiuo metu darbdaviai moka 0,2 proc. darbo užmokesčio į Garantinį fondą, iš kurio mokamos išmokos bankrutavusių įmonių darbuotojams. Skaičiuojama, kad įsteigus naują išmokų fondą arba išplėtus dabartinio Garantinio fondo funkcijas darbdavių mokamas tarifas gali išaugti iki 0,7–1 proc. darbo užmokesčio.

A. Misevičiaus teigimu, įstatymo projekte greičiausiai bus pasiūlytos tarifo ribos, kad fondo taryba galėtų keisti tarifo dydį, atsižvelgdama į šalies ekonominę situaciją. Tačiau koks sprendimas bus iš tiesų priimtas, esą anksti kalbėti – reikia palūkėti, kol įstatymo projektas išvys dienos šviesą.

Kol kas žadama, kad reformuotas Garantinis fondas neužkrautų papildomos naštos tiek valstybės biudžetui, tiek darbdaviams. Teigiama, kad didesnį šio fondo tarifą kompensuotų bazinei pensijai mokamos socialinio draudimo įmokos mažinimas, tai numato socialinis modelis. „Numatyta, kad nuo 2017 metų kasmet įmokos turėtų palaipsniui mažėti 1 procentiniu punktu, bazinę pensiją pradedant finansuoti iš biudžeto“, – teigė A. Misevičius.

Verslas nesipriešina

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius, teigiamai vertino siūlymus atleidžiamiems darbuotojams kompensacijas mokėti iš sukaupto fondo ir pasisakė už tai, kad esamas Garantinio fondo tarifas būtų didinamas. Tačiau tik su sąlyga, kad kasmet 1 proc. bus mažinamos įmokos „Sodrai“. Anot jo, tada verslas papildomos mokestinės naštos nepajustų. Kaip tvirtino pašnekovas, beveik visos verslo organizacijos sutiko, jog įmokos „Sodrai“ kasmet mažėtų tiek, kad kompensuotų Garantinio fondo tarifo didėjimą. Šiuo metu esą verslas sutinka dėl 0,6 proc. įmokų „Sodrai“ mažinimo kasmet.

„Taigi nematau galimų problemų ateityje dėl, pavyzdžiui, įmokų nemokėjimo į šį fondą. Svarbiausia, kad kompensacija atleistam darbuotojui bus ne konkretaus verslininko problema, o tam tikra solidari atsakomybė, panaši į esančią pensijų sistemoje, pagal kurią pensiją uždirbame ne sau, o dabartiniams pensininkams“, – aiškino D. Arlauskas.

Finansinei naštai atleidžiant darbuotojus sumažėjus, įmonėse esą nebeliks baimės priimti papildomų darbuotojų, kurių prireikia gavus papildomą užsakymą. „Šį modelį vertiname labai pozityviai, antai Danijoje jis labai pasiteisino“, – teigė LVDK vadovas.

Smulkiųjų nenuskriaus

D. Arlauskas paneigė, jog smulkusis verslas nepatenkintas, kad jis turės padidintomis įmokomis kompensuoti stambių įmonių darbuotojų atleidimą – ten darbuotojų kaita didesnė. Jis tikino, kad būtent smulkioms įmonėms, negeneruojančioms didelio pelno ir neturinčioms daug apyvartinių lėšų, mokėti kompensacijas atleidžiant darbuotojus yra opesnė problema.Tuo tarpu stambus verslas, generuojantis didesnį pelną, esą ir dabartinėje situacijoje verčiasi neblogai: kai kurios įmonės pačios kaupia fondus, sudariusios sutartis su draudimo bendrovėmis, be to, jos gali investuoti į socialines darbuotojų reikmes ir taip stiprinti lojalesnius darbuotojus.

„Trišalėje taryboje dalyvauja keturios verslui atstovaujančios organizacijos. Kalbant biurokratiškai, lyg ir ne visas verslas galėjo dalyvauti diskusijose dėl Garantinio fondo pakeitimų, tačiau ir neatstovaujamos įmonės turėjo galimybę pareikšti savo poziciją. Nepritariu bambėjimui, neva kažin kieno nuomonės niekas nepaklausė“, – kalbėjo LVDK vadovas.

Darbuotojai gali jaustis saugūs

Tiek verslo, tiek darbuotojų atstovai abejoja, kad dėl sumažėjusių atleidimo išlaidų darbdaviai gali piktnaudžiauti ir lengvabūdiškai priiminėti bei atleidinėti darbuotojus. Pirma, dėl to, kad vieno mėnesio kompensaciją privalės mokėti iš įmonės biudžeto.

Antra, kaip pažymėjo Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, dabartiniu siūlymu iš fondo išmokos bus mokamos tik ne mažiau kaip 5 metus įmonėje dirbusiems darbuotojams. „Tiesa, tai dar derybų objektas – mes norime, kad išmokos būtų mokamos nuo 3 darbo metų, ir Vyriausybė su tuo sutinka. Taigi trys, o tuo labiau penkeri darbo metai nėra toks trumpas laiko tarpas, kad darbdavys galėtų piktnaudžiauti. Be to, darbuotojo atleidimą jis turi labai aiškiai pagrįsti ekonominėmis, technologinėmis, įmonės pertvarkos ar kitomis priežastimis“, – aiškino pašnekovas.

Jo įsitikinimu, finansinės naštos verslui sumažinimas kaip tik naikins darbdavio ir darbuotojo priešpriešą. Šiuo metu darbdavys, įmonei patyrus sunkumų, neretai psichologiškai spaudžia darbuotoją išeiti iš darbo šalių susitarimu, gąsdindamas įmonės bankrotu. „Taigi fondas koreliuotų su Garantiniu fondu, nes sunkumų patirianti įmonė, turėdama galimybių nedidelėmis sąnaudomis atleisti darbuotojus, pirma tai ir padarytų, o tik paskui pradėtų bankroto procedūras“, – tvirtino A. Černiauskas.

D. Arlauskas pabrėžė ir tai, kad priimant įstatymus reikia žvelgti į ateitį. O Lietuvoje, anot jo, darbo rinka bus įtempta dėl katastrofiškai mažėjančio darbingo amžiaus žmonių skaičiaus, ir tai esą sulaikys darbdavius nuo neapgalvotų sprendimų priimant ir atleidžiant darbuotojus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"