TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kompensacijos skatins gyvūnų draudimą

2016 09 15 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Šiemet daugiau kaip pusė ūkininkų sudarytų gyvūnų draudimo sutarčių įmokų gali būti kompensuojama Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, tačiau žemdirbiai neskuba drausti savo ūkinių gyvūnų – laukia paskutinės minutės. Visų reikalingų dokumentų dar negavo ir savivaldybių kaimo reikalų skyriai.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM jau anksčiau pranešė, kad nuo šių metų birželio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos žemdirbiai gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas“. Pagal šią priemonę galima prašyti paramos apdraudžiant ne tik galvijus, avis, ožkas, arklius, kiaules, bet ir antis, kalakutus, vištas, žąsis, stručius, net putpeles.

Lietuvoje jau senokai nebuvo galvijų užkrečiamųjų ligų, tačiau ligų protrūkis nenuspėjamas. Tai jau skaudžiai pajuto paukščių ir kiaulių augintojai. Kai kam tai tapo ir verslo pabaiga. Gyvūnų draudimas yra vienas iš būdų sumažinti nuostolius. Šiemet iki 65 proc. draudimo nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų sutarties kainos gali būti kompensuojama iš Europos Sąjungos biudžeto.

Apdraudžia ne viską

Lietuvoje ūkinius gyvūnus draudžia ne gyvybės draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“, „ERGO Insurance SE“, „Gjensidige Baltic“ ir „Lietuvos draudimas“, tačiau jie apdraudžia jie ne visas rizikas. Pavyzdžiui, būtų sunkoka draudikus įkalbėti apdrausti ūkininko vištas nuo infekcijų, nors didelė ferma draudikus sudomintų.

Draudikai mieliau imasi stambesnių gyvūnų. Kita vertus, kaip teigia „Gjensidige“ Draudimo rizikos vertinimo departamento direktorius Andrius Dambrauskas, gyvūnų, auginamų afrikinio kiaulių maro paliestose teritorijose, draudikai neapdraudžia.

Apdraustiems gyvūnams užsikrėtus infekcinėmis ligomis ir dėl to prireikus juos visus išskersti, draudimo bendrovė taiko besąlygišką 10 proc. draudimo sumos išskaitą, tačiau ji gali būti individualiai suderinta ir didesnė arba mažesnė.

Kol kas ūkinių gyvūnų draudimas nebuvo populiari draudimo rūšis. Pavyzdžiui, šiemet per 7 mėnesius „Gjensidige“ įmonės Lietuvoje pasirašė apie 80 tūkst. eurų šio draudimo įmokų.

Tik nuo užkrečiamųjų ligų

Gyvūnai gali būti apdrausti nuo įvairių rizikų, tačiau ES lėšomis gali būti kompensuojamos tik draudimo nuo užkrečiamųjų ligų sutartys, kai jų sąlygose nurodyta, jog gyvuliai apdraudžiami nuo ligų, kurioms pasireiškus ūkyje turi būti išnaikinami visi ta liga susirgti galintys gyvūnai. Tokios pavojingos ligos yra galvijų maras, kiaulių maras, paukščių gripas, snukio ir nagų liga ar panašios. Dėl iškilusio pavojaus lygio sprendžia veterinarijos specialistai.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informavo, kad kompensacijos gali kreiptis aktyvūs žemės ūkio veiklos subjektai, kurie laiko gyvūnus, savo vardu įregistruotus Ūkinių gyvūnų registre. Pareiškėjas taip pat turi būti savo vardu įregistravęs žemės ūkio valdą. Kreipdamasis paramos, gyvulių augintojas turi pateikti įrodymų, susijusių su žemės ūkio svarba. Pavyzdžiui, kad pagrindinė ūkio veikla yra žemės ūkio veiklos vykdymas arba (jei pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro ne mažiau nei 33 proc. visų už praėjusius finansinius metus gautų pajamų) metinė gautų tiesioginių išmokų suma už praėjusius metus neviršijo 5 tūkst. eurų.

Paramos paraiška pateikiama savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai. Visa paramos suma išmokama tiesiogiai paramos gavėjui, neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.

NMA primena, kad kai draudimo paslaugų pirkimo vertė viršija 58 tūkst. eurų, turi būti skelbiamas konkursas geriausiai draudimo paslaugai įvertinti, kaip nurodyta Viešųjų pirkimų įstatyme.

Paskutinė minutė

Gyvulių augintojai savivaldybių dar neapgulė. To ir negalėtų būti, nes, kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis, tai šių metų naujovė ir savivaldybės tik prieš kelias dienas gavo pranešimus iš Žemės ūkio ministerijos. Be to, dar negauta sąrašų iš Kaimo verslo centro. Šilutė gali būti laikoma gyvulininkystės rajonu. Čia auginama 37 tūkst. galvijų. Turtingiausiame galvijų Šilalės rajone jų – 39 tūkstančiai.

Pasak P. Budvyčio, gyventojai gyvūnų draudimo kompensacijomis jau pradėjo domėtis, bet tikėtina, kad, kaip jau įprasta, prašymus pradės teikti tik numatytiems terminams baigiantis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"