TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kompensavimo už kiaules tvarka – per vieną dieną

2014 03 12 11:07
Nuostolių kompensavimo tvarka kiaulių augintojams turėtų atspindėti verslo lūkesčius. LŽ archyvo nuotrauka

Žemės ūkio ministerija įpareigojo Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą (LAEI) skubiai pateikti metodiką, kaip bus apskaičiuojamos kompensacijos verslininkams ir ūkininkams už naikinamas kiaules, laikomas į apsauginę afrikinio kiaulių maro zoną patekusiuose kiaulių kompleksuose.

LAEI atstovas patikino, kad metodika jau parengta. „Dalis darbo jau yra atlikta. Galiojančioje metodikoje įvertinami kiaulių augintojų nuostoliai, nes jiems neleidžiama paršelių išauginti iki 100 kilogramų, arba iki bekono dydžio. Turime įvertinti, kaip kompensuoti reprodukcinėms fermoms, kurios parduoda paršelius“, - sakė instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

Lietuvoje veislines kiaules augina 12 ūkių. Pavyzdžiui, vien Šalčininkų rajono „Merkio agrofirmos“, kuri patenka į afrikinio kiaulių maro pavojaus teritoriją, nuostoliai gali siekti apie 7 mln. litų. Įmonė dėl VMVT apribojimų patiria nemenkų sunkumų. Ūkis laiko paršavedes ir atjunkytus paršelius parduoda kitiems kompleksams. Tačiau dabar jų neleidžiama niekur išvežti, tad gyvūnams laikyti jau trūksta vietos, prastėja jų laikymo sąlygos, stringa įmonės pinigų srautai.

„Ūkių, kurie patenka į pavojaus zoną, veikla suvaržyta. Iš veislynų paršelių išvežti negalima, laikyti juos – irgi nuostolis, jų daugėja. Vadinasi vienintelė išeitis - naikinti. Kol tie nuostoliai nelietė valstybės, tol ministerija nieko absoliučiai nedarė. Matyt buvo tikėtasi, jog verslininkai patirtus nuostolius prisiims sau: kreipsis į bankus, skolinsis pinigus ir taip gelbės Lietuvą“, - kalbėjo Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas.

Pasak jo, apie nuostolių kompensavimą verslininkai ir ūkininkai ministerijos vadovams kalbėjo jau prieš pusmetį. "Juk Žemės ūkio ministerijos, o ne mūsų pareiga - galvoti, kaip tai padaryti. Tai ministerijos reguliavimo sferoje esantys klausimai, kurių sprendimo ūkininkai pasigedo iki šiol. Iš tikrųjų nuostolių kompensavimo tvarka turi galioti visada, nepriklausomai nuo to, ar yra užkrato pavojus, ar ne. Šiandien turime kiaulių maro pavojų, o rytoj bet kurioje Lietuvos vietoje gali atsirasti, pavyzdžiui, snukio ir nagų ligos pavojus. Tuo tarpu dabar, kai liga jau Lietuvoje, o verslininkai skaičiuoja nuostolius, mes nežinome, ką daryti, ir skubos tvarka kuriamos naujos taisyklės“, - kalbėjo A.Baravykas.

Pasak žemės ūkio viceministro Ryčio Šatkausko, bus siekiama, kad į šioje zonoje laikomų kiaulių naikinimo ir kompensacijų už jas tvarka atspindėtų verslo lūkesčius. Ministerija tikina, kad šiuo metu imtasi visų numatytų prevencinių veterinarijos priemonių. Vien tvorai, kuri užkirs kelią laukinių gyvūnų migracijai bei maro plitimui į tolimesnes šalies vietoves, skirta 1,9 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"