TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kompiuterinis raštingumas darbo negarantuoja

2011 10 10 0:00
Apie 48 proc. bedarbių nenurodo turintys kokių nors kompiuterinio raštingumo gebėjimų.
LŽ archyvo nuotrauka

Darbdaviai tikina, kad tarp darbo biržoje registruotų 200 tūkst. bedarbių jiems nepavyksta rasti kvalifikuotų darbuotojų. Ar yra koks nors būdas "pritaikyti" bedarbius laisvoms darbo vietoms užimti arba jas susikurti?

Jau mažai kas abejoja, kad Europa ritasi į recesiją - valstybių skolų krizė užkrėtė vartotojus, įmonės netenka užsakymų, taigi Europos Sąjungos (ES) ir kitose pasaulio šalyse vėl auga nedarbas. O Lietuvoje jis dar po pirmosios krizės bangos išlikęs didelis ir iki šiol nespėjo ištirpti, nors šiek tiek ir apmažėjo. Lietuvos darbo birža (LDB) tūkstančius žmonių siunčia į įvairius kursus kelti kvalifikaciją. Kokia iš to nauda?

Noriai mokosi

Dabar LDB aktyviai siunčia bedarbius į kompiuterinio raštingumo kursus, kuriuos ES struktūrinių fondų lėšomis organizuoja aljansas "Langas į ateitį".

Per rugsėjo mėnesį šiame projekte dalyvavo net 11 tūkst. šalies gyventojų. Iš jų daugiau kaip 4 tūkst. į kursus registravo LDB teritorinių skyrių darbuotojai. Dviejų trijų savaičių 43 akademinių valandų kursai nemokami. "Rajonuose žmonės ypač aktyviai juos lanko", - LŽ teigė LDB Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė.

Biržos specialistai tiki, kad žmonės, įgiję kompiuterinio raštingumo žinių, lengviau susiranda darbą. Neoficialiai pripažįstama, kad maždaug 20 proc. bedarbių, lankiusių tokius kursus, gauna darbą.

Tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra. "Neatlikta jokio oficialaus įvertinimo, kiek padidėja tikimybė susirasti darbą, jeigu gebama naudotis kompiuteriu. Tačiau LDB, bendradarbiaudama su asociacija "Langas į ateitį" ir kartu vykdydama projektus pastebėjo, kad įgiję kompiuterinio raštingumo žinių, bedarbiai tampa aktyvesni ir ieškodami darbo. Ne vienas tokių projektų dalyvis teigė, kad darbo negalėdavo rasti būtent dėl nemokėjimo dirbti kompiuteriu", - LŽ pasakojo M.Jankauskienė.

Sostinės mokymo centro "Penki kontinentai" vadovė Vilma Gabrieliūtė LŽ sakė, kad kompiuterio pradžiamokslio kursą galima įveikti per tris savaites. Tokio kurso trukmė - 24 akademinės valandos. Į šiuos kursus daugiausia ateina vyresni kaip 40 metų dirbantys žmonės, kuriems dėl profesinės veiklos būtina įgyti naujų žinių. Senjorus dažniausiai "atsiunčia" vaikai emigrantai, norintys bendrauti su tėvais per skaipą. "Persilaužti" ir išmokti naudotis kompiuteriu gali kiekvienas. Tokių, kurie visiškai jo "neįkirstų", nepasitaikė", - aiškino E.Gabrieliūtė.

Jeigu užtektų įgyti kompiuterinio raštingumo žinių ir tai iš tiesų padėtų gauti darbo vietą, bedarbiai tirptų kaip sniegas. Juk per pusantrų metų visą 200 tūkst. bedarbių minią būtų galima išmokyti klapsėti klavišais ir naršyti internete.

Tačiau, nors kas mėnesį kokie dešimt tūkstančių žmonių tampa kompiuterinių paslapčių žinovais, registruotas nedarbas Lietuvoje siekia 10,51 procento. LDB duomenų bazėje užregistruota net 217 tūkst. bedarbių. Per savaitę teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 3200 bedarbių, o darbdaviai registravo 3900 laisvų darbo vietų. Ankstesnę savaitę į darbo rinką sugrįžo per 2000 bedarbių.

Statistikos departamento duomenimis, 2011 metais Lietuvoje elementarius veiksmus kompiuteriu atlieka 42 proc. asmenų nuo 45 iki 54 metų amžiaus ir 27 proc. asmenų - nuo 55 iki 64 metų amžiaus.

Nekvalifikuotam darbui tinka ir neraštingi

Kaip LŽ sakė LDB Darbo išteklių skyriaus vedėja Daiva Liugienė, dirbti kompiuteriu tenka įvairiausių specialybių darbuotojams. Tai esą priklauso nuo konkrečios darbo vietos, nes vienoje įmonėje darbo vieta gali būti kompiuterizuota, kitoje - ne.

Tačiau LDB negrupuoja ir neišskiria specialybių, kurių darbuotojams darbdaviai visiškai nekelia reikalavimo gebėti naudotis kompiuteriu ir elektroninėmis paslaugomis arba nenurodo, kad tai būtų privalumas.

LDB specialistė D.Liugienė negalėjo atsakyti ir į LŽ klausimą, kuriai daliai ilgalaikių (iki dvejų metų) bedarbių nuo 45 metų amžiaus nepavyksta susirasti darbo, nors jie ir geba dirbti kompiuteriu. "Nėra atlikta tokio tyrimo", - tepasakė ji.

Pasak D.Liugienės, apie 48 proc. pačių bedarbių nenurodo turintys kompiuterinio raštingumo gebėjimų.

LDB nežino ir to, ar gebėjimas naudotis kompiuteriu svarbesnis ieškantiesiems darbo kaimo vietovėse, ar miestuose, nors aktyviai siunčia bedarbius į tokius kursus.

Darbo birža negalėjo atsakyti ir į LŽ klausimą, kokius darbus Lietuvoje gali susirasti žmonės, nesugebantys naudotis kompiuteriu ir kokia tikimybė, kad šis trūkumas jiems nesutrukdys įsidarbinti. "Šiuo metu nėra atlikta tokio tyrimo. Tačiau kitų institucijų atlikti tyrimai patvirtina, kad mokėti dirbti kompiuteriu jau ne prabanga, o būtinybė daugelyje veiklų, o ypač įsitvirtinant darbo rinkoje", - sakė LBD atstovė.

Darbo biržos EURES tarnybos duomenimis, reikalavimo gebėti naudotis kompiuteriu netaiko užsienio valstybių darbdaviai, ieškantys darbuotojų žemės ūkyje (laikiniems sezoniniams darbams Jungtinėje Karalystėje, Danijoje). Šis reikalavimas neakcentuojamas ir ieškant suvirintojų, siuvėjų, vairuotojų, darbuotojų sandėliuose, padavėjų ir pan. Tokių darbų siūlo įvairios valstybės: Jungtinė Karalystė, Čekija, Prancūzija. Tuo metu gebėti dirbti kompiuteriu reikalaujama iš pretenduojančiųjų į klientų aptarnavimo specialistų, pardavimo vadybininkų (ypač dirbančių nuotoliniu būdu), inžinierių vietas (Čekija, Italija, Estija).

"Specialaus šios srities išsilavinimo darbdaviai pageidauja darbo pasiūlymuose, kuriuose ieškoma aukštos kvalifikacijos specialistų, dirbančių informacinių technologijų srityse (programuotojai) (Norvegija). Pasitaiko, kad toks reikalavimas net neįrašomas atskirai, nes laikoma savaime suprantamu dalyku gebėti aukštos kvalifikacijos specialistui (panašiai kaip raštingumas). Šiuo metu skelbiame darbo pasiūlymą gydytojui radiologui Norvegijoje - nors skelbime sąlyga gebėti naudotis kompiuteriu neminima, pageidaujama, kad toks darbuotojas norėtų mokytis norvegų kalbos, mat elektroniniai klientų įrašai yra norvegų kalba", - LŽ sakė D.Liugienė.

Sugebėtų ir įmonę įsteigti

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys, Panevėžio verslininkų asociacijos pirmininkas Kazys Grabys mano, kad norint užsiimti smulkiuoju verslu, kai įmonėje dirba vien šeimos nariai, galima verstis ir be kompiuterio. "Turint kirpyklą, gaminant puodus ar siuvant batus, taisant laikrodžius, nebūtina turėti kompiuterį. Aišku, bendrajam išsilavinimui kompiuteris - nepamainomas dalykas", - kalbėjo panevėžietis. Panevėžio verslininkų vadas teigė, kad teoriškai kompiuterinio raštingumo neįvaldęs žmogus sugebėtų Lietuvoje įsteigti ir įmonę. "Ateityje be informacinių technologijų gal ir nebus įmanoma apsieiti, bet dabar dar išgyventi įmanoma. Pavyktų įsteigti ir įmonę, juk galima pasisamdyti buhalterę, kuri vestų apskaitą", - mintimis dalijosi verslininkas. Prieš kelerius metus metęs apgyvendinimo ir maitinimo verslą, šiuo metu individualia veikla užsiimantis K.Grabys mano, kad didžiausia kliūtis pradėti ir sėkmingai plėtoti verslą yra ne kompiuterinių įgūdžių stoka, o biurokratinės kliūtys.

Be informacijos - kaip be rankų

Tuo tarpu Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė įsitikinusi, kad net daržovėmis ar suvenyrais turguje prekiaujantiems žmonėms praverstų kompiuterinio raštingumo įgūdžiai, o verslininkui, net dirbančiam su individualios veiklos pažymėjimu, tai yra būtina. "Gyvenimas verčia. Daugybę veiklų galima atlikti kompiuteriu. Galų gale visa informacija, teisinė bazė, įvairūs dokumentai pasiekiami skaitmeninėmis technologijomis. Mes jau prieš 5 ar 6 metus inicijavome savivaldybėse įvairius kompiuterinio raštingumo kursus. Net ir suvenyrus gaminantis žmogus internete gali rasti įvairiausios jam reikalingos informacijos - apie dizainą ir kitką, gali sekti paklausos tendencijas, rinką. O ką jau kalbėti vien apie savišvietą. Šiandien be kompiuterio išsiversti bet kur - plėtojant individualią veiklą, smulkųjį ar vidutinį verslą, net buityje - labai sunku", - technologijų nauda neabejojo turgaus prekeivių atstovė.

Z.Sorokienės nuomone, svarbiausia, kas skiria kompiuteriu dirbančius ir nedirbančius smulkiuosius verslininkus, turgaus prekeivius, yra informacijos pasiekiamumas. "Kas didžiausias konkurencijos priešas ir draugas? Informacijos turėjimas arba jos neturėjimas. Mokėti rasti informaciją ir ją valdyti yra didžiulis dalykas", - įsitikinusi ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"