TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kompiuterių diskus graužia kirminai ir virusai

2014 11 24 6:00
Renkantis antivirusinę programą visada pravartu įvertinti ir savo įpročius naudotis internetu. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Saugumo sprendimų kūrėja ESET pranešė, kad šiais metais virusai ir kenkėjiškos programos išliko aktyviausi kompiuterių kenkėjai. Tarptautiniu mastu daugiausiai žalos darė kompiuterinio „kirmino“ tipo kenkėjai. Lietuvoje vyravo Trojos arklio tipo virusai.

Labiausiai saugumo ekspertus stebino viruso „Conficker“ fenomenas, neblėstantis jau daugiau nei penkerius metus. Nors šis kompiuterinis kirminas nebuvo toks aktyvus kaip kiti kenkėjai, jis liko didžiausių grėsmių penketuke.

Stebina gajumu

Kurdamas savo modifikacijas „Conficker“ virusas naudojasi operacinės sistemos „Windows“ spragomis ir lengvai patenka į neapsaugotus kompiuterius. Per keletą metų virusas prisitaikė plisti per mobiliąsias duomenų saugyklas, kitas tinklo pažeidžiamas vietas.

„Virusai bus dažniausia grėsmė elektroninėje erdvėje ir kitais metais. Jie geriausiai prisitaikę išgyventi, tobulėti kartu su jiems gaudyti skirtomis apsaugos priemonėmis. Šie kenkėjai gali kurti savo modifikacijas, lengvai prisitaiko prie naujų technologijų, todėl gali veikti įvairiomis formomis metų metus. „Conficker“ virusas yra akivaizdus pavyzdys“, – sakė Lietuvoje ESET saugumo sprendimams atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.

Anot jo, modifikuotis ir taip įvairiomis formomis plisti prisitaikę kompiuteriniai „kirminai“ vyravo tarp didžiausių kenkėjų šiais metais. Nemaža dalis jų pritaikyti plisti per išorinius įrenginius ar laikmenas, kuriose nesilaikoma net minimalios apsaugos. Tad nenuostabu, kad aktyviausiai šiais metais veikė „Win32/Bundpil“ virusas, plintantis per išorinius įrenginius. Patekęs į kompiuterio sistemą, šis kenkėjas gali turėti įvairių paskirčių – trinti dokumentus, šnipinėti ar atlikti kitas nuotoliniu būdu duodamas kibernetinių sukčių komandas.

Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį į ne pirmus metus netramdomai siautėjantį ir kitą „kirminą“ – „INF/Autorun“. Jis plinta per USB atmintines, SD atminties korteles, skaitmeninius fotoaparatus bei kitus prie kompiuterių jungiamus išorinius įrenginius. Šį kenkėją ypač sunku aptikti, nes kompiuteris nerodo atsidarinėjančių reklaminių langų ar kitų įprastinių užkrėtimo požymių.

Ką slepia Trojos arkliai

Lietuvoje dominuojančių Trojos arklio tipo virusų pagrindinė paskirtis – patekus į kompiuterį neutralizuoti saugumo parametrus ir atverti kelią plisti kitiems kenkėjams. Anot saugumo specialistų, „Trojos arkliu“ užkrėstą kompiuterį dažnai galima nustatyti iš būdingų požymių – periodiškai iššokančių reklaminių langų naršant internete ar automatinio nukreipimo į neaiškios kilmės, tradiciškai kenkėjiškas svetaines.

Šiuo metu aktyviausiai kompiuterius šalyje puola „JS Kryptik.I“ Trojos arklio tipo virusas, aptinkamas jau kelerius metus iš eilės. Jis plinta per JavaScript įskiepą, nukreipdamas naršyklę į kenkėjiškus puslapius.

Nors Trojos arklio tipo virusus galima lengvai nustatyti iš požymių ar aptikti antivirusine sistema, jie pavogini dėl savo paskirties. Jie atsineša gerokai didesnius, sunkiau aptinkamus kenkėjus, kurie šnipinėja ar vagia jautrią informaciją, įtraukia kompiuterius į „Botnet“ tinklus.

Aštrių pojūčių mėgėjams

Informacinių technologijų UAB „Alfatel“ specialistai pažymi, kad nors nėra universalių antivirusinių porogramų, kurios apsaugotų nuo visų kenkėjų, tačiau tik ekstremalas gali naudotis visiškai neapsaugotu kompiuteriu.

Pasak specialistų. Paprasčiausias būdas apsisaugoti nuo įsilaužėlių programišių yra patikrinti kompiuterį keliomis antivirusinėmis programomis, o blogiausiu atveju – perinstaliuoti operacinę sistemą. Yra ir sudėtingų būtų, kuriuos gali naudoti profesionalūs programuotojai, tačiau dažniausiai naudojamasi minėtu paprasčiausiu metodu, kuris neretai ne tik patikimas, bet ir greičiausias būdas.

Rinkoje yra daug antivirusinių sistemų. Plačiau žinomos Kaspersky AV, ESET NOD32, Avira AV, McAffe Total Security, Symantec AV, Sotwin BitDefender AV. Norint naudotis šiais komerciniais produktais teks metams ar dvejiems nusipirkti licenciją, kad būitų nuolat įdiegiami šių programų atnaujinimai. Tokia licencija dažniausiai kainuoja 100–150 litų.

Namų vartotojams ir ne pelno organizacijoms yra skirtos nemokamos antivirusinės sistemos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"