TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Komunalinės atliekos masina investuotojus

2010 01 04 0:00
Planuojama, kad vos prieš metus atidarytas naujas Marijampolės sąvartynas bus užpildytas per dešimtmetį.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Net trijuose Lietuvos regionuose privati bendrovė ketina pastatyti šimtus milijonų litų kainuojančias jėgaines, kurios iš deginamų komunalinių atliekų gamintų elektros energiją.

Siūlymų statyti pirolizės (medžiagų kaitinimo ir skaidymo be deguonies, esant aukštai, virš 900 laipsnių temperatūrai - red.) būdu veikiančias elektros jėgaines Panevėžio, Marijampolės bei Šiaulių savivaldybės sulaukė iš Klaipėdoje įsikūrusios ir tokias atliekų utilizavimo technologijas kuriantiems šveicarams atstovaujančios UAB "Naftos grupė".

Anot šios bendrovės vadovo Antano Urbučio, į naujų įmonių statybą jie pasiruošę pritraukti vien tik privatų kapitalą. Iš savivaldybių prašoma tik surasti vietą, kur tokios jėgainės galėtų veikti.

"Tai būtų ne atliekų šalinimo, bet jų naudojimo įrenginiai. Apie 90-93 proc. surinktų komunalinių atliekų pirolizės proceso metu būtų paverstos sintetinėmis dujomis bei metalų lydiniais. Tik 7-10 proc. pradinio komunalinio atliekų kiekio būtų šalinama į sąvartynus. Todėl mūsų projektas pailgintų sąvartynų eksploatavimo laiką. Be to, atliekos būtų priimamos ir nerūšiuotos. Jėgainės naudojama technologija į aplinką neišmeta kenksmingų dujų ar kietųjų dalelių, o anglies dvideginio emisija siekia tik 10-65 proc. Europos Sąjungos leidžiamo emisijos dydžio", - tikino A.Urbutis.

Klaipėdiečiai į jėgaines pasirengę investuoti šimtus milijonų litų. Preliminariais skaičiavimais, atliekų utilizavimo įmonė prie Šiaulių kainuotų apie 300 mln., prie Panevėžio - apie 330 mln., o šalia Marijampolės - apie 220 mln. litų. Būtų sukurta apie 100 naujų darbo vietų. Gavus visus reikiamus leidimus, pirolizės jėgainės būtų suprojektuotos ir pastatytos per 20-24 mėnesius.

Investicijas priimtų

Marijampolės savivaldybės taryba jau paskubėjo sutikti su privačių investuotojų siūlymu ir numatė 3 hektarų žemės sklypą Panausupio kaime, šalia Marijampolės regioninio sąvartyno. "Mes jau nemažai kalbėjome ir su specialistais, ir su naujovę siūlančios bendrovės vadovais. Manau, kad tokios šimtamilijoninės investicijos yra reikalingos. Juk ne tik būtų sukurta naujų darbo vietų, bet ir savivaldybės biudžetas gautų papildomų lėšų iš turto mokesčių", - tikino Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys.

Anot jo, naujojoje jėgainėje gal atsirastų galimybių utilizuoti ir vandens valymo įrenginiuose besikaupiantį dumblą, kurio dabar nėra kur dėti. Be to, prailginus sąvartyno darbo laiką, nereikėtų skubiai įrenginėti dar dviejų naujų celių atliekoms. Mat šiuo metu yra įrengtos tik dvi iš numatytų keturių. Jos komunalinėmis atliekomis gali būti užpildytos maždaug per 10 metų.

"Mums svarbu, kad už atliekas, priimamas į jėgainę, nereikėtų mokėti brangiau, nei už jų priėmimą į sąvartyną", - kalbėjo V.Brazys. Tokių vilčių neslepia ir Aukštaitijos savivaldybių vadovai. Jos buvo išsakytos per regionų plėtros tarybų posėdžius.

Kiek iš tikrųjų galėtų kainuoti komunalinių atliekų utilizavimas pirolizės jėgainėse, turėtų paaiškėti parengus jėgainių statybos galimybių studijas.

Siūlo įsigilinti

Kol savivaldybių vadovai vos ne katutėmis ploja, išgirdę privataus investuotojo siūlymus, daugiau su atliekų tvarkymo praktika susipažinusieji juos linkę vertinti labai atsargiai.

"Mes tikrai ne prieš tokios įmonės statybą, suradome ir sklypą apsauginėje sąvartyno zonoje, tegul dirba. Tačiau visiškai neaišku, ar tikrai gyventojams tai nekainuos daugiau, nei atliekų šalinimas sąvartynuose. Teko lankytis panašioje įmonėje Danijoje. Ten atliekų utilizavimas yra net 10 kartų brangesnis, nei įprastoje atliekų deginimo įmonėje", - LŽ kalbėjo Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Antanas Mieliauskas.

Jam pritarė ir Seimo aplinkos apsaugos komiteto primininkas Jonas Šimėnas. Anot jo, pirolizė - nėra naujas atliekų utilizavimo būdas. Jos pagrindu veikiančių įmonių jau yra daugelyje ne tik Europos, bet Azijos, Amerikos šalių. Ir šiuo metu kiekviena tokią utilizavimo technologiją pritaikanti įmonė siekia kaip galima plačiau "prastumti" savo produktą.

"Prieš ką nors sprendžiant reikia gerai išsiaiškinti, koks tokios technologijos efektyvumas. Atliekas naikinant pirolizės būdu, išsiskiria labai daug šilumos. Tad yra įprasta, kad panašios jėgainės statomos ten, kur įmanoma panaudoti ir šilumą", - teigė J.Šimėnas. Jis neslėpė vis dar manąs, jog Lietuvoje kol kas efektyviau būtų deginti atliekas paprastose komunalinių atliekų deginimo įmonėse ir ten gaminti elektrą ar šilumą, o susidariusios šilumos perteklių naudoti miestų pastatų šildymui. Juolab, kad tokių pavyzdžių vien Europoje - beveik pusė tūkstančio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"