TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Konferencijos netelpa į sales

2014 05 21 6:00
Problema konferencijų organizatoriams išlieka viešbučių ar konferencijų centrų, kuriuose tilptų 1000 ir daugiau dalyvių, būtų didelės salės ir visa reikalinga infrastruktūra bei galimybė apnakvindinti, trūkumas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nors konferencijų turizmas Lietuvoje, ypač Vilniuje, rodo įspūdingus rezultatus, kelią spartesnei jo plėtrai pastoja kliūtys - nėra galimybės atvykti traukiniais, nepakanka nei skrydžių, nei didelių salių. Todėl konferencijų organizatoriai svajoja apie Vilniaus sporto rūmų prisikėlimą ir remia vietos skrydžių bendrovės pastangas.

Pernai Vilniuje vyko rekordinis skaičius tarptautinių konferencijų. Lietuvos sostinė 2013 metais tapo daugiausia tarptautinių asociacijų renginių organizavusiu Baltijos šalių miestu.

Ne vieną dešimtį tūkstančių svečių į Vilnių pernai sutraukė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiai. Jolantos Beniulienės, Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro vadovės, manymu, būtent jie daugiausia ir lėmė tokį ryškų konferencijų turizmo aktyvumą. Biuro duomenimis, pernai sostinėje suorganizuoti 424 tarptautiniai renginiai, kurie sutraukė 75 tūkst. dalyvių, o tai du kartus daugiau negu 2012 metais. Didžiąją dalį – 75 proc. – jų sudarė asociacijų tipo renginiai.

Renginius organizuojanti bendrovė “Lietuvis", kaip teigė jos vadovas Marijus Olekas, pastebėjo, kad pastaruoju metu apie 50 proc. išaugo konferencijų organizavimo paslaugų paklausa, palyginti su ikikriziniu laikotarpiu. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pagrindinės jų užsakovės - Lietuvos įmonės bei valstybinės organizacijos, o ne užsienio kompanijos. Tačiau ir pastarųjų susidomėjimą, jo įsitikinimu, galima pakurstyti tobulinant konferencijų turizmo sąlygas. „Net legenda, mitas arba istorija apie šalį gali būti nors ir nedidelė, bet viliojanti paskata atvykti. Tuo turėtų užsiimti šalies įvaizdžio formavimo specialistai“, - pridūrė jis.

Ateina ir pinigų, ir žinių

Konferencijų turizmas į šalį pritraukia gerokai daugiau pinigų nei kuri kita turizmo sritis, todėl jis išskiriamas kaip prioritetinis. Skaičiuojama, kad konferencijų dalyviai išleidžia maždaug 3 kartus daugiau pinigų nei laisvalaikio turistai, o kai kurios tarptautinės studijos nurodo net 7 kartus didesnį skirtumą. Tai J. Beniulienė paaiškino labai paprastai: aukštesniais konferencijų turizmui keliamais standartais.

Pavyzdžiui, turistų grupė iš kaimynių šalių į Lietuvą greičiausiai atvažiuotų autobusu, apsistotų 2 ar 3 žvaigždučių viešbutyje, o restoraną vakarienei veikiausiai rinktųsi iš pigesnių. Tuo tarpu konferencijų dalyviams paprastai užsakomi kambariai 3-5 žvaigždučių viešbutyje, organizuojami dideli banketai ar furšetai.

„Jeigu renginys didelis, darbo gauna ir dizaineriai, ir leidybos verslas, nes spausdinamos brošiūros bei leidiniai, ir floristai, kurie puošia sales. Pelno iš konferencijų verslo gauna įvairių paslaugų verslas. Kita vertus, nors viską vertiname pinigais, aš linkusi pabrėžti ir labai didelę intelektinę naudą. Lietuvoje vykstančiuose tarptautinių asociacijų renginiuose gali dalyvauti gerokai daugiau šalies specialistų. Atsiranda daug platesnė platforma žinių mainams, o tai naudinga mūsų rinkai“, - kalbėjo J. Beniulienė.

Skaičiuojama, kad vidutinė renginio apyvarta pernai perkopė 115 tūkst. litų. O bendra renginių įtaka miesto ekonomikai išaugo 2,5 karto ir siekė 49 mln. litų. Ankstesniais metais bendra renginių apyvarta sudarė tik šiek tiek daugiau nei 20 mln. litų.

Jolanta Beniulienė: "Konferencijų dalyviai šalies biudžetą papildo tris kartus daugiau nei poilsiauti atvykę turistai." /LŽ archyvo nuotrauka

Lygina su latviais ir estais

Pagal Tarptautinės kongresų ir konferencijų asociacijos (ICCA) statistiką, pernai Vilnius smarkiai aplenkė ne tik Taliną ir Rygą, bet ir konferencijų organizatorių pamėgtus miestus Milaną, Mančesterį, Frankfurtą. Iš daugiau nei 200 Europos miestų Vilnius pateko į 25-ąją vietą, už nugaros palikęs Rygą (38) ir Taliną (51). „25-oji vieta yra aukščiausia kada nors Vilniaus pasiekta pozicija“, - pažymėjo J. Beniulienė.

Paklausta, kas leidžia Lietuvai taip aukštai kilti reitingų lentelėje, pašnekovė pirmiausia pabrėžė gerą kainos ir kokybės santykį daugelyje sričių. Jos manymu, šiuo atžvilgiu Lietuva yra gerokai patrauklesnė nei, pavyzdžiui, Estija ar Latvija.

Tiesa, M. Olekas nesutiko, kad kainos mūsų šalyje ypač patrauklios, esą kartais klientai europiečiai nustemba sužinoję, jog salių nuoma ar nakvynės kaina nesiskiria nuo Vokietijos arba Prancūzijos kainų. Sumažinti kainas, jo teigimu, leistų mokestinės lengvatos visiems su konferencijomis susijusių paslaugų teikėjams. Konferencijų turizmo galimybes Lietuvoje įmonės vadovas vertino palankiai: paslaugų ir aptarnavimo lygis, jo manymu, yra geras, techninės galimybės palankios. Pavyzdžiui, šalis gali pasigirti sparčiu ir kokybišku internetu.

„Svarbu ir tai, kad Lietuvoje yra buvę dar palyginti mažai žmonių. Tai skatina natūralų jų smalsumą, kyla interesas renginius organizuoti pas mus. Be to, lietuviai yra lengvai bendraujantys ir užsienio kalbas mokantys žmonės. Ir paties miesto patrauklumas turi didelę reikšmę pasirinkimui. Dažnai iš svečių girdime, kad Vilnius viršijo jų lūkesčius“, - pasakojo J. Beniulienė.

Priminė rinkos problemas

Nors šalies patrauklumas konferencijų turizmo srityje didėja, dar išlieka iki šiol neįveiktų spartesnio augimo barjerų. „Tokių renginių dalyviams iš viso pasaulio apsisprendimui organizuoti renginius Lietuvoje didelę įtaką daro patogių skrydžių į šalį trūkumas. Jis gerokai padidina renginių sąnaudas – atsiranda papildomų nakvynės, vežimo, maitinimo išlaidų“, - aiškino M. Olekas. Be to, palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvos negalima pasiekti traukiniu.

Probleminė sritis konferencijų organizatoriams tebėra viešbučių ar konferencijų centrų, kuriuose tilptų 1000 ir daugiau dalyvių, būtų didelės salės ir visa reikalinga infrastruktūra bei galimybė apnakvindinti, trūkumas. Ir konferencijų rūmai "Litexpo" gana toli nuo miesto centro.

J. Beniulienės skaičiavimais, geresnės galimybės pasiekti Vilnių oro linijomis ir kongresų centras miesto centre Vilniaus konkurencingumą pagerintų iki 4 kartų. Todėl konferencijų organizatoriai meldžiasi už oro bendrovės „Air Lituanica“ plėtrą ir už kongresų centro projekto įgyvendinimą senųjų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastate.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"