TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Konflikto kaina Lietuvos verslui negrėsminga

2014 03 06 6:00
N.Mačiulis: "Rusijoje pabrango visos užsienio prekės. Todėl abejotina, kad Lietuvos produkciją Rusijoje pakeis kurių nors kitų šalių produkcija." Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Dabartiniai įvykiai Ukrainoje ir Rusijos rublio nuvertėjimas Lietuvos užsienio prekybą bei visą ekonomiką paveiks minimaliai. Skaudžiai atsilieptų tik ekonominės ES sankcijos Rusijai, tačiau jos – menkai tikėtinos.

Įsižiebus konfliktui tarp Ukrainos ir Rusijos, pastarosios ekonomikoje beveik niekas nepasikeitė, palyginti su praėjusių metų pabaiga. Taip teigė banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, jeigu konfliktas neperaugs į karo veiksmus, Lietuvos verslas jokių pokyčių nepajus. Nors Rusijos rublis nuvertėjo, Lietuvos įmonių konkurencingumo tai nekeičia.

Svarbios eksporto rinkos neatsisakys

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Rusijos rublis nuvertėjo visų užsienio valiutų atžvilgiu. Tai reiškia, kad Rusijoje pabrango visos užsienio prekės. Todėl abejotina, kad Lietuvos produkciją ten pakeis kurių nors kitų šalių produkcija“, - teigė jis.

Ekonomisto manymu, šiuo metu pažeidžiamiausios tos šalies įmonės, kurios eksportuoja mėsos, pieno produktus. Brangstant importuojamiems produktams iš Lietuvos, kai kuriuos jų iš rinkos gali išstumti vietinė produkcija, tačiau ši rizika esą nėra didelė, nes Rusija nepasigamina pakankamai reikiamos produkcijos.

Paklaustas, ar pačios įmonės nebando atsiriboti nuo sunkiai prognozuojamos Rusijos rinkos, N.Mačiulis pažymėjo, kad lietuvių eksportas į Rusiją kasmet tik auga. Jo manymu, tik labai mažai įmonių galėtų nuspręsti nebeeksportuoti produkcijos, jeigu karinis konfliktas neprasidėtų ir tarptautinės prekybos suvaržymų tarp ES valstybių ir Rusijos nebūtų. „Patirtis rodo: nepaisant Rusiją ištikusių krizių ir kartais taikytų politiškai motyvuotų priemonių – bandymų suvaržyti lietuviškų prekių eksportą į Rusiją – vis tiek kiekvienais metais Lietuvos įmonės Rusijoje užima vis didesnę rinkos dalį ir vertina ją kaip strategiškai svarbią. Turbūt nereikėtų tikėtis, kad po šių įvykių Lietuvos įmonės nuspręs, jog eksportuoti į Rusiją neverta, ir bandys rasti kitų rinkų“, - sakė pašnekovas ir pabrėžė, kad eksportuoti į Vakarų valstybes yra daug sudėtingiau dėl didesnės konkurencijos, o Rusija yra didžiulė ir pažįstama rinka Lietuvos pašonėje. Be to, nors vartotojų perkamoji galia Rusijoje yra maža, gyventojų pajamos gana sparčiai auga ir galimybės parduoti savo produkciją vis didėja.

Ekonomisto manymu, į Rusiją eksportuojančios įmonės gali pradėti iš savo tarpininkų Rusijoje reikalauti didesnio užstato ar išankstinio apmokėjimo.

Nukentės tik kelios įmonės

Tuo tarpu Ukraina, kaip teigė N.Mačiulis, eksporto atžvilgiu Lietuvai nėra reikšminga. Ji pagal eksporto rinkos svarbą užima tik 9 vietą. Šiuo metu į Ukrainą eksportuojančios įmonės susiduria su sunkumais dėl politinio neapibrėžtumo, nuvertėjančios Ukrainos grivinos bei ribotų galimybių išsikeisti pinigus į užsienio valiutą. „Ukrainos grivina nuvertėja, ir ten savo produkciją arba nekilnojamąjį turtą parduodančių įmonių gaunamos pajamos, galima sakyti, yra nuvertėjusios. Be to, šiuo metu apriboti kapitalo srautai iš Ukrainos, ir ten savo produkciją parduodančios įmonės negali pasiimti pinigų arba tik labai ribotą jų kiekį. Tačiau bent jau nėra įmonių nacionalizavimo rizikos“, - dėstė pašnekovas.

Jis pažymėjo, kad problemos Ukrainoje yra veikiau kelių ten veiklą vykdančių Lietuvos įmonių galvos skausmas, o ne visos Lietuvos ekonomikos problema. Be to, esą reikėtų suvokti, kad visos Ukrainoje ir Rusijoje veiklą vykdančios ir investuojančios įmonės puikiai suvokia politinę ir valiutos kurso riziką, o didžiosios jų eksporto rinkas skaido.

Grėsmė būtų nutrūkęs importas

Jei vis dėlto konfliktas peraugtų į karo veiksmus, pasekmės Lietuvos ekonomikai, anot N.Mačiulio, priklausytų nuo ES ekonominių sankcijų masto Rusijai. Pašnekovo manymu, pagrindinė rizika Lietuvos ekonomikai yra susijusi su energijos išteklių importu, nes ir nafta, ir beveik visa elektros energija importuojama iš Rusijos.

"Jeigu įvykiai klostytųsi pagal kritinį scenarijų ir būtų nutraukti visi prekybiniai santykiai, Lietuvos ekonomikos padėtis taptų gana dramatiška. Tačiau tokio scenarijaus tikimybė yra labai maža. Ir Rusija, ir ES supranta didžiulę tarpusavio priklausomybę. Rusijai ekonominių santykių apribojimas būtų katastrofa, nes ji prarastų piniginius srautus, kurių pagrindą sudaro energijos ištekliai. O ES trumpuoju laikotarpiu būtų sunku pakeisti energijos išteklių importą. Ir ES, ir Rusija pralaimėtų, todėl manau, kad tai suvokdamos jos šį konfliktą išspręs diplomatiniu būdu", - įsitikinęs N.Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"