TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Konkurencija aštrėja visuose NT rinkos segmentuose

2015 11 10 13:04
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Trečiąjį šių metų ketvirtį šalies ūkio raidos tendencijos išliko teigiamos: didėjo investicijos, mažėjo infliacija ir nedarbo lygis, sunkumai eksporto rinkose neturėjo neigiamos įtakos sparčiam darbo vietų kūrimui ir namų ūkių pajamų augimui.

Atitinkamai visos ekonomikos augimui, aktyvėjo ir Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka – butų sandorių augimas siekė 13,3 proc., individualių namų – 4,3 proc. Rinkos aktyvumas grįžo į 2014 metų lygį, kam įtakos turėjo ir Lietuvos banko įvedamos griežtesnės atsakingo skolinimosi taisyklės. Kita vertus, tikėtina, kad metų pabaiga bus ramesnė ir rinkos aktyvumas atslūgs.

Pasak banko „Finasta“ nuosavų investicijų valdytojo Tomo Varenbergo, ūkio raidos tendencija nepasikeitė – vidaus paklausa, skatinama daugiausiai privataus vartojimo, didėjo tuo pačiu gerindama trečio ketvirčio ūkio raidos rezultatus. Galima tikėtis, kad iki metų pabaigos šis veiksnys išliks pagrindine ekonomikos augimo priežastimi. Namų ūkiai turi kuo džiaugtis – dirbančiųjų kiekis didėja dėl augančios ekonomikos; jeigu tai tęsis ir toliau, vidutinis darbo užmokestis sparčiai augs. Tikėtina, kad Europos centrinis bankas vis nematydamas tvaraus viso regiono ekonomikos augimo bei pakankamo infliacijos lygio, jau gruodį peržiūrės skatinamosios politikos mastus.

Galimą būsto kainų augimą amortizuoja didėjanti pasiūla bei konkurencija tarp vystytojų

2015 metų III-ąjį ketvirtį naujos statybos butų segmente Lietuvoje iš viso rinkai pasiūlyta apie 1350 butų, iš kurių apie 1250 butų – Vilniuje. Anot „Inreal“ analitikų, vystytojų aktyvumas sostinėje neblėsta – lyginant su antruoju ketvirčiu, rinkai pasiūlyta vos 6,6 proc. mažiau naujos statybos butų. Tuo tarpu vystytojai trečiąjį ketvirtį pardavė apie 950 butų, t.y. 10,2 proc. mažiau nei ketvirtį prieš tai. Bendras neparduotų (laisvų bei rezervuotų) butų lygis sostinėje III-iojo ketvirčio pabaigoje pasiekė apie 4880 butų. „Nepaisant gerėjančių makroekonominių rodiklių, Vilniuje galimą būsto kainų augimą amortizuoja auganti pasiūla bei konkurencija tarp vystytojų“, – teigia „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. 2015 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje ekonominės klasės butų kaina vidutiniškai siekė 1280 EUR/kv.m ir per metus padidėjo 1,1 proc. Vidutinės klasės butų kaina vidutiniškai siekė 1700 EUR/kv.m ir per metus sumažėjo 0,1 proc. Prestižinės klasės butų kaina vidutiniškai siekė 2420 EUR/kv.m ir per metus sumažėjo 3,1 proc. Kaune ir Klaipėdoje bendras būsto pirkimo-pardavimo sandorių lygis grįžo į 2014 metų lygį, tačiau, palyginti su sostinės rinka, aktyvumas išliko iki dešimties kartų silpnesnis. „Tiesa, Kaune būsto rinka galėtų būti gerokai aktyvesnė, jei į miestą pavyktų pritraukti daugiau užsienio IT ir paslaugų centrų kompanijų, kurios kurdamos gerai apmokamas darbo vietas spręstų miesto demografines problemas bei didintų naujo būsto paklausą“, – teigia A. Antanavičius.

2015 metų trečiąjį ketvirtį verslo centrų segmente taip pat išsiskyrė Vilnius – sostinėje atidarytas k29 verslo centras dešiniajame Neries krante, kuris modernių verslo centrų rinka papildė apie 14000 kv.m nuomojamo ploto. Dar vienas 7000 kv.m nuomojamo ploto verslo centras kairiajame Neries krante bus atidarytas iki šių metų pabaigos, kurį plėtoja Vastint Lithuania. Daugiau nei 13 modernių verslo centrų buvo statoma arba planuojama artimiausiu metu pradėti statyti, tad per ateinančius dvejus metus Vilniaus rinka turėtų sulaukti rekordinio, t.y. apie 173930 kv.m nuomojamo ploto. Norint, kad šis plotas būtų sėkmingai įsisavintas, reikėtų sukurti papildomai apie 17 tūkst. naujų darbo vietų. Pasak „Inreal“ analitikų, vargu ar per dvejus metus realu tą pasiekti, todėl, akivaizdu, kad nepavyks išvengti augančių vakansijų bei įtampos verslo centrų konkurencijoje.

Aštrėjančią konkurenciją galima įžvelgti ir logistikos centrų segmente. 2015 metų trečiąjį ketvirtį didžiuosiuose Lietuvos miestuose daugėjo neišnuomotų modernių sandėliavimo patalpų. Didžiausias vakansijų šuolis stebimas Kaune ir Klaipėdoje, kur ketvirčio pabaigoje laisvo ploto buvo atitinkamai 21,2 proc. ir 7,6 proc. Stabiliausiai laikėsi Vilniaus rinka, kurioje vakansijų lygis siekė apie 3,9 proc. Visgi, atsižvelgiant į tai, jog Vilniuje ir Klaipėdoje vyksta bent 4 logistikos centrų statybos, kurie artimiausiu metu rinką papildys apie 37800 kv.m nuomojamo ploto, galima prognozuoti, kad vakansijų lygis Vilniuje ir Klaipėdoje turėtų didėti. Atitinkamai, turėtų didėti ir rinkos spaudimas nuomos kainoms, nors, greičiausiai, jis bus nepakankamas, kad būtų galima tikėtis nuomos kainų mažėjimo. Vis dėlto, sąlygos plėtoti naujus projektus šiame segmente artimiausiu metu nebus itin palankios.

Nauji teisiniai reikalavimai sąlygos pokyčius būsto rinkoje

Artimiausiu metu Lietuvos NT rinkoje, ypač gyvenamojo būsto segmente, laukiama nemažai pasikeitimų, susijusių tiek su pačia gyvenamųjų namų statyba, tiek su jų įsigijimu. Visų pirma, nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo atnaujinti Lietuvos banko priimti Atsakingojo skolinimo nuostatai. Kiek vėliau – nuo 2016 m. pradžios įsigalios įpareigojimai statyti ne mažesnės kaip A energetinio naudingumo klasės pastatus ir, galiausiai, ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo pabaigos į Lietuvos teisę privalės būti perkelta Europos Parlamento direktyva dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, dar žinoma kaip Būsto direktyva.

„Visi šie nauji reikalavimai vienareikšmiškai atsilieps tiek nekilnojamojo turto vystytojams, tiek ir gyvenamojo būsto pirkėjams. Griežtėjantys įpareigojimai finansų įstaigoms – pagrindiniams gyvenamojo būsto kreditų davėjams, apsunkins vartotojų skolinimosi galimybes, o padidinta energetinio naudingumo klasė galimai kels naujo gyvenamojo būsto kainas“, – sako „Cobalt“ Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupės vadovė Simona Oliškevičiūtė Cicėnienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"