TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Konkurencija bankams augs lėtai

2015 06 05 6:00
Pernai elektroninių pinigų įstaigose elektroninių pervedimų skaičius išaugo beveik tris kartus LŽ archyvo nuotrauka

Paslaugų įkainius didinantys bankai Lietuvoje kol kas veikia beveik be konkurencijos, bet jų pozicijos kasmet silpnės. Mokėjimų rinkoje atsiradus naujiems žaidėjams bankų dalis po truputį tirpsta. Tačiau kitų specializuotų paslaugų teikėjų lietuviams teks palaukti - permainos ateis lėtai.

Bankai vis dar yra mokėjimo paslaugų lyderiai, tačiau kasmet jų rinkos dalis mažėja. Antai viena po kitos siūlomos alternatyvos per pastaruosius metus stulbinamai atpigino tarptautinius mokėjimus. Mokėjimo įstaigos kitąmet žada dar didesnį proveržį.

Suplanavę nemažą plėtrą

Kostas Noreika, bendrovės EVP International“ vadovas, prognozuoja, kad šiemet mokėjimų rinkos tendencijos Lietuvoje bus panašios kaip ir pernai - komerciniai bankai vėl panašiu procentu neteks mokėjimų rinkos dalies. „Tačiau jau kitąmet, tikime, bus esminis lūžis. Tam įtakos turės alternatyvių, ne bankinių, paslaugų teikėjų galimybė prisijungti prie Lietuvoje veikiančios mokėjimų sistemos“, – svarstė K. Noreika.

Elektroninių mokėjimų įstaigą „Paysera“ valdančios bendrovės vadovas aiškino, kad nuo 2016 metų "Payseros" klientai turės tokius pačius sąskaitų numerius, kaip ir bankų – pervedimai vyks paprasčiau. „Taigi pervedimo savikaina bus mažesnė, ir mes planuojame pervedimo kainą klientams dar labiau sumažinti“, – sakė „EVP International“ vadovaujantis K. Noreika.

„Paysera“ kitąmet planuoja savo klientams suteikti mokėjimo korteles, jos vadovas minėjo planus Lietuvoje sukurti 200-400 pinigų išėmimo iš sąskaitos Lietuvoje vietų. „Taigi realus pokytis laukiamas, kai užkamšysime likusias spragas savo paslaugų klientams pakete ir šitaip teiksime gerokai daugiau mokėjimo variantų, nei šiuo metu teikia bankai. Tai yra VISA kortelė, pinigų išėmimo tinklas, IBAN tipo sąskaitos numeris“, – reziumavo jis.

Atiduoda infrastruktūrą

Daumantas Dvilinskas, tarptautinių pervedimų bendrovės „TransferGo“ vadovas, dėstė, kad permainos į bankinį sektorių Lietuvoje turėtų ateiti iš lėto. „Jei žiūrėtume į vietinių mokėjimų rinką, kurioje veikia didieji bankai, tai jie yra gana stiprūs. Dėl savo monopolijos jie sugeba valdyti rinką ir teikti paslaugas šiek tiek didesnėmis kainomis, – sakė D. Dvilinskas. -- Ateity bus daugiau specializuotų paslaugų teikėjų. Tarptautiniai mokėjimai - vienas iš pavyzdžių, kai žmonėms reikia labai aiškios paslaugos, ir jie renkasi tiekėjus, kurie gali pasiūlyti geriausias sąlygas."

Londone dirbantis D. Dvilinskas pasakojo, kad JAV ir Didžiojoje Britanijoje veikiantys bankai savo pozicijas, kalbant ne tik apie tarptautinius pervedimus, bet ir paskolų sritį, po truputį užleidžia kitiems. "Vienas po kito atsiranda nauji nepriklausomi tiekėjai, kurie dirba su bankų infrastruktūra“, – tendenciją įvardijo D. Dvilinskas.

Visa tai, anot jo, pasieks ir Lietuvą, tik, žinoma vėliau. Komerciniai bankai, aišku, niekur nedings – jie keisis taip, kaip pastaruoju metu pasikeitė telekomunikacijos tiekėjai. „Prieš keletą metų jie tapo informacijos tinklų tiekėjais, bet jų tinkluose pradeda veikti trečiųjų šalių tiekėjai“, – pavyzdį pateikė D. Dvilinskas.

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje veikiantys skandinaviški bankai kur kas inovatyvesni nei, tarkime, veikiantys Didžiojoje Britanijoje: "Skandinavai supranta, kad finansinės technologijos yra ateitis, todėl stengiasi neatsilikti, taigi stengiasi prisitaikyti. Tie, kurie laikysis senųjų tradicijų, nebus konkurencingi."

K. Noreika prognozuoja, kad Lietuvoje veikiantys bankai ir toliau mažins klientų aptarnavimo vietų skaičių, bankomatų tinklo nebeplės – mat pernelyg daug alternatyvių grynųjų pinigų išėmimo ir įnešimo galimybių už konkurencingą kainą. „Bet nemanau, kad kokių nors konkrečiai paslaugų bankai galėtų atsisakyti per artimiausius porą metų. Tiesiog didesne jų pajamų ar paslaugų dalimi turėtų tapti verslo finansavimas ir gyventojų kreditavimas“, – užsiminė "EVP International" vadovas.

Bankų dalis tirpsta

Elektroninių kredito pervedimų pernai atlikta per 115,9 mln., - 9 proc. daugiau nei 2013 metais. Bankuose 2014 metais atlikta 109 mln. šių operacijų – 5 proc. daugiau nei 2013 metais.

Tačiau per tą patį laikotarpį mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose elektroninių pervedimų skaičius išaugo beveik tris kartus – iki 6 milijonų.

Tokie pokyčiai lėmė, kad elektroninių pervedimų rinkoje bankų dalis sumažėjo nuo 97 proc. (2013 metais) iki 94 proc. (2014 metais), mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų pervedimų dalis padidėjo nuo 2013 metais buvusių 2 proc. iki 5,2 proc. (2014 metais).

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"