TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Konkurenciją pažeidę bankai neribojami

2013 01 09 6:00
Ritos Stankevičiūtės nuotraukos/Konkurencijos taryba nubaudė daugiau kaip 57 mln. bauda saugos tarnybą "G4S Lietuva" ir tris didžiausius šalies bankus - DNB, SEB ir "Swedbank".

Už konkurenciją ribojančius susitarimus 57 mln. litų bauda nubausti trys didžiausi Lietuvos komerciniai bankai nepajus jokio savo veiklos ribojimo - jie ir toliau galės skolinti pačiai valstybei.

Lietuvos įstatymai nenumato sankcijų Konkurencijos įstatymą pažeidusiems ūkio subjektams. Tokių įmonių dalyvavimo gali purtytis nebent viešuosius pirkimus vykdančios valstybės įstaigos, tačiau neprivalo. Jeigu kuri nors jų nepanorėtų turėti reikalų su "profesinį pažeidimą" padariusiais bankais, didžiausią rinkos dalį valdantys skolintojai būtų išstumti iš žaidimo.   

Skyrė nuobaudą už susitarimus

2012 metų gruodžio 20 dieną Konkurencijos taryba (KT) nubaudė daugiau kaip 57 mln. litų bauda saugos tarnybą UAB "G4S Lietuva" (G4S) ir tris didžiausius šalies bankus - AB DNB banką, AB SEB banką ir AB "Swedbank". Už susitarimus, nepagrįstai ribojančius G4S konkurentų galimybes veikti grynų pinigų tvarkymo ir inkasavimo paslaugų rinkose, įmonėms skirtos tokios baudos: UAB "G4S Lietuva" - 9 437 800 litų; AB DNB bankui - 8 630 200 litų; AB SEB bankui - 24 808 200 litų; AB "Swedbank" - 14 243 600 litų.

Kaip teigiama KT pranešime, šie bankai buvo įsipareigoję visas grynų pinigų tvarkymo paslaugas pirkti tik iš G4S. Dėl to kitų grynų pinigų tvarkymo paslaugų teikėjų galimybės konkuruoti buvo reikšmingai apribotos. Bankai susitarimų galiojimo laikotarpiu (nuo 3 metų 2 mėnesių iki 5 metų 3 mėnesių) prarado galimybę pasinaudoti G4S konkurentų pasiūlymais, net jei šie grynų pinigų tvarkymo paslaugas būtų teikę palankesnėmis sąlygomis.

Bankų patiriamas grynų pinigų tvarkymo sąnaudas galiausiai padengia vartotojai, mokėdami už grynų pinigų ėmimą iš bankomatų, valiutos keitimą ar kitas operacijas, susijusias su grynais pinigais.

Riboti gali, bet neprivalo

Kaip LŽ aiškino KT pirmininkas Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos įstatymas nenumato ūkio subjektų veiklos ribojimų, kai KT jiems skiria sankcijas. Tiesa, Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, jog paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra baustas už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimą (toks tiekėjas laikomas padariusiu "profesinį pažeidimą").

"Ar įtraukti šią sąlygą į pirkimo dokumentus, yra perkančiosios organizacijos reikalas. Tačiau jei įrašomas toks reikalavimas, jo taikymas tampa privalomas. Diskvalifikuoti tiekėją iš viešųjų pirkimų perkančioji organizacija gali 3 metus nuo KT nutarimo, kuriuo tiekėjui skiriama bauda už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, įsiteisėjimo dienos", - LŽ aiškino Š.Keserauskas.  

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnyba LŽ informavo, kad valstybės institucijos, skelbdamos finansinių paslaugų viešųjų pirkimų konkursus, pačios nustato sąlygas, kurias turi atitikti bankai kiekvienu konkrečiu atveju. Pavyzdžiui, reikalaujama, kad LB ar kitos valstybės institucijos tam tikrą laiką nebūtų taikiusios bankui teisės aktuose numatytų poveikio priemonių, atsižvelgiama į jam suteiktą reitingą ir kita. Tačiau teisės aktai nesuteikia LB teisės už konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą taikyti komerciniams bankams poveikio priemones ar kitaip riboti jų veiklą.

"Konkurencijos įstatymas nenumato ūkio subjektų veiklos ribojimų, kai Konkurencijos taryba jiems skiria sankcijas", - teigia Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.  

Galės skolinti ir smulkiajam verslui

Dėl KT sprendimo minėtiems bankams taip pat nebus apribota teisė skolinti mažoms ir vidutinėms įmonėms su valstybės garantija, skirstyti Europos Sąjungos fondų kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui. "Apribojimų minėtiems bankams teikti paskolas smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms su valstybės garantija ar atlikti kitus panašius veiksmus nėra taikoma", - LŽ patvirtino UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) Marketingo skyriaus vadovė Asta Slapšienė.

Ji paneigė prielaidą, kad galbūt dėl KT sprendimo ir baudos trijų didžiausių šalies bankų nėra tarp tų, su kuriais INVEGA šiemet pasirašė Atviros kredito linijos sutartį skolinti 150 mln. litų mažoms ir vidutinėms įmonėms. "Tai visiškai tarpusavyje nesusiję dalykai. Atviros kredito linijos sutartys su šiais bankais nepasirašytos dėl to, kad tiesiog nė vienas jų nepateikė paraiškų skolinti smulkiajam ir vidutiniam verslui Atviro kredito fondo lėšų. Priemonę gali įgyvendinti visi finansiniai tarpininkai, atitinkantys nustatytus kriterijus (kurie oficialiai skelbiami patikslinto kvietimo teikti paraiškas sąlygose)", - kalbėjo A.Slapšienė. Ji pridūrė, kad pagal atnaujintas Atviro kredito fondo sąlygas sutartys pasirašytos su Ūkio banku, "Citadele", "Finasta" ir "UniCredit Bank". Sutartys su kitais bankais dar esą derinamos.

Skųsis teismui

Visų trijų nubaustų bankų atstovai tikina, kad KT nutarimas yra nepagrįstas ir bus skundžiamas teismui. "Esame nustebę dėl tokio KT sprendimo. Mūsų nuomone, jis neadekvatus banko per tyrimą pateiktiems argumentams. Nesutinkame su KT sprendimu ir nemanome, kad pažeidėme Konkurencijos įstatymą. Todėl iki sausio 9 dienos skųsime jį teismui", - LŽ teigė banko "Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

DNB bankas tvirtina niekada nedalyvavęs draudžiamuose susitarimuose ir nė nežinojęs, kokios buvo konkurentų sutarčių sąlygos. "DNB bankas pirko pinigų tvarkymo ir inkasavimo paslaugą iš tuo metu rinkoje dominuojančios bendrovės. Esame įsitikinę, jog neteisinga, kai dėl dviejų šioje rinkoje dirbančių įmonių ginčo bauda skiriama vienos jų klientams. DNB bankas visuomet laikėsi ir laikosi sąžiningos konkurencijos principų, niekuomet nesudarinėjo kokių nors draudžiamų susitarimų su kitais bankų rinkos dalyviais ir nė negalėjo žinoti, kokios yra kitų bankų ir inkasavimo bendrovės dvišalių sutarčių sąlygos. Be to, DNB bankas niekada nevaržė privačių ar verslo klientų pasirinkimo teisės naudotis jiems priimtinos inkasavimo įmonės paslaugomis", - DNB banko poziciją dėl KT sprendimo LŽ dėstė šio banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas.

Pasak jo, šiuo atveju trims paslaugų gavėjams taikoma bendra atsakomybė už dvišales ir tarpusavyje nesusijusias sutarčių su rinkoje dominuojančiu paslaugos teikėju sąlygas, kurios, vertinant kiekvieną jų atskirai, neigiamo poveikio konkurencinei aplinkai neturėjo. "Nesutikdamas su, mūsų įsitikinimu, nepagrįsta nuobauda, bankas sieks apginti savo poziciją ir skųs KT sprendimą teismui. Kaip numato Lietuvos Respublikos teisės aktai, tai galima padaryti per 20 dienų", - sakė A.Vilkancas.

SEB bankas taip pat žada skųsti KT sprendimą. "Tai bus padaryta artimiausiu metu", - LŽ tvirtino banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"