TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Konkurencija ragina miestus išsiskleisti

2013 03 30 6:00
Valstybė iki 2020 metų nenumato pradėti statyti antro jūrų komplekso, todėl senasis Klaipėdos uostas bus plėtojamas išnaudojant esamą teritoriją. /Vidos Bortelienės nuotraukos 

Urbanistikoje ryškėja dvi priešingos tendencijos: planuoti ateitį skrupulingai skaičiuojant ekonomines galimybes arba svajoti drąsiai, tikintis, kad bent dalis vizijų virs tikrove.

Klaipėdos savivaldybė kažkada buvo pirmoji šalyje, parengusi strateginį veiklos planą. Trečiasis, 2014-2020 metų laikotarpiui rengiamas orientyras, nukreiptas į daugiafunkcinę uostamiesčio paskirtį. Esą kad ir kaip klaipėdiečiai norėtų turistinės rekreacinės pakraipos, kokią pasirinkę Druskininkai, tačiau pramoninis paveldas nulėmė, kad miesto ašis - uostas bei gamyba.

Arnis Kakulis, visame pasaulyje dirbančios infrastruktūros planavimo kompanijos AECOM atstovas Europoje, aptarti strateginio plano susirinkusiems klaipėdiečiams aiškino, kad globalizacija ir miestų konkurencija yra ekonomikos varomoji jėga. Miestų klestėjimo pagrindas yra tarpusavio ryšiai, kuriuos nuo pat Viduramžių lemia transporto infrastruktūra.

Prekyba debesyse

Pasak urbanistikos eksperto, 2010 metais pasaulyje gyveno 6,9 mlrd. žmonių, 2020 metais numatoma, kad planetoje bus 7,9 mlrd., 2030 metais - 8,2 mlrd. gyventojų. "Žmonių daugėja dviženkliais skaičiais. Dauguma jų gyvena miestuose, Azijoje ir Ramiojo vandenyno šalyse. Įdomiausias dalykas, kad sparčiausiai plečiasi viduriniosios klasės sluoksnis. 2030 metais tokių žmonių Azijoje bus 60 proc., o Europoje - 15 procentų. Europa turės imtis atsakomųjų priemonių. Miestai - tai prekyba, čia svarbiausios - transporto technologijos", - aiškino A.Kakulis.

Baltijos šalių projekto "Rail Baltica" konsultantas atkreipė dėmesį, kad Klaipėda iki šiol buvo klasikinis miestų raidos pavyzdys, todėl planuodama ateitį turėtų nuo kitų miestų neatsilikti. Būtina plėtoti visas esamas transporto jungtis, o ypač - Palangos oro uostą. 17 amžiuje miestų patrauklumą lėmė uostai, 18 amžiuje - kanalų plėtra, leidusi uostams steigtis nuo jūros nutolusiose teritorijose. Vėliau prasidėjo geležinkelio era, o praėjusiame amžiuje atėjo sausumos greitkelių laikai, aviacija ir internetas. Dabartinis amžius paskelbė sparčios prekybos varžybas, kuri plečia aviacijos pramonę. Nors tankiausias linijų tinklas šiuo metu gaubia Europą ir Ameriką, greitu metu situacija keisis, nes Kinija per artimiausius 10 metų numato pastatyti 100 oro uostų tokiuose mažuose miestuose kaip Klaipėda.

"Kinai supranta, kad viena oro linija sukuria 3000 darbo vietų, o 40 proc. pasaulio prekybos vyksta naudojant oro uostus, nors pagal svorį ta apyvarta sudaro tik 2 proc. visų krovinių", - kalbėjo A.Kakulis, pateikdamas išmaniojo telefono gamybos grandinės pavyzdį, kai keliose šalyse pagamintos schemos ir detalės oru gabenamos į surinkimo vietą.

Urbanistikos ekspertas A.Kakulis ragina ateitį planuoti drąsiau, žvelgiant į prekybos tendencijas.

Miestai turi skleistis

Prekių transportavimo progresas skatina miestus kuo geriau panaudoti teritorijas aplink oro uostus, greta jų kelti gamybą. Urbanistikoje netgi gimė nauja sąvoka - aerokropolis. Tokių teritorijų, A.Kakulio teigimu, daugėja ne tik Indijoje, Kinijoje ir Pietų Korėjoje, Australijoje, bet ir Europoje. Prie Miuncheno oro uosto sukurtas poilsio centras, Madride, kur oro uostas nutolęs nuo miesto, steigiamas didžiulis logistikos centras, statomas gyvenamųjų namų ir pramogų kompleksas. Tie miestai, kurie nespės išsiskleisti, konkurencinę kovą pralaimės. Visas pasaulis esą dėmesį skiria ne žmonių, o krovinių transportui.

Klaipėdos strategai apie miesto jungtis su pasauliu kalba su nuoskauda dėl ribotų savivaldybės galių. Panaikinus apskritis esą trūksta kelių savivaldybių teritorijas aprėpiančių projektų koordinavimo grandies. Palangos oro uosto linijų perspektyva palikta spręsti savivaldybių susitarimams.

Pasak uostamiesčio savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, svajoti galima daug, bet planuoti reikia taip, kad paskui savęs neplaktume, jog kažko nepadarėme. Iš ankstesnio plano sprendinių įgyvendinti 89 proc., o tai - neblogas rezultatas. Viskas turi būti pagrįsta ekonomika.

Rengiant naują strateginį planą sulaukta daug gyventojų ir verslo pasiūlymų, tarp kurių - iniciatyva grąžinti miestui žmones. Šiuo metu uostamiestyje belikę 158 tūkst. gyventojų, nes per pastarąjį dešimtmetį tūkstančiai klaipėdiečių persikėlė gyventi į naujus kvartalus užmiestyje. Išeitis esą galėtų būti valstybės sprendimas išplėsti Klaipėdos administracines ribas. Kita alternatyva - nedidinti teritorijos, bet glaudžiai bendradarbiauti su rajono savivaldybe sprendžiant infrastruktūros plėtros ir kitus klausimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"