TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Konkurencingumo našta

2011 08 04 0:00

Europoje pats atostogų įkarštis, bet ši vasara didelio atokvėpio nežada. Didžiausias rūpestis - sugalvoti, kaip pertvarkyti ekonomiką ir finansų rinkų darbą bei nulemti stabilų ir ilgalaikį ekonomikos augimą.

Nes skolintis, o uždirbti

Jei šalys uždirbtų daugiau, jų santykinis skolų lygis mažėtų ir Europos valstybių skolų krizė pamažu nurimtų. Lietuvos ūkiui ir žmonėms nauda būtų irgi didelė - sumažėtų skolinimosi kaina ir biudžete liktų daugiau lėšų socialinėms programoms.

Paprasčiausias būdas šią problemą išspęsti - šalių konkurencingumo rinkoje atkūrimas. Tačiau norint tai pasiekti reikia, kad šalies prekių ir paslaugų kaina būtų mažesnė negu konkurentų.

Todėl dauguma ES šalių vykdo didesnes ar mažesnes taupymo programas. Lietuva irgi labai taupė, todėl darbo vieneto kaina 2010 metais, palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo 26 proc., beveik daugiausia ES, mus lenkia tik Latvija - 48 proc., o Estija atsilieka - 12 procentų.

Šie skaičiai yra skaitmeninė vadinamosios vidinės devalvacijos išraiška. Bet jie neatspindi vieno svarbaus dalyko - nors visos trys Baltijos šalys vykdė panašią ekonomikos politiką, po visų pakilimų ir nuosmukių darbo jėga santykinai yra pigiausia Lietuvoje. Reikėtų tik pažymėti, kad tokia tendencija Lietuvos ekonomikoje matoma jau daugiau kaip dešimt metų.

Emigrantai išveža gebėjimus

Dabar daug kalbama apie socialines ir moralines emigracijos priežastis, bet vis dėlto darbo užmokestis yra viena priežasčių, kodėl pagal neseniai paskelbtus duomenis 2010 metais emigracija iš Lietuvos irgi buvo didžiausia ES - iš šalies išvyko 77 tūkst. gyventojų (Statistikos departamento duomenimis, 83,2 tūkst. - gyventojų emigravo 2010 metais).

Lietuvos ekonomika jau atsigavo, auga eksportas, dirba transportas, o tai yra vienas šalies konkurencingumo atkūrimo požymių. Trumpalaikės perspektyvos požiūriu galima gana optimistiškai žiūrėti į ateitį, tai liudija ir atsigaunantis vidaus vartojimas.

Ilgalaikės politikos požiūriu konkurencinis pranašumas įgaunamas tik tada, kai prekių ir paslaugų kokybė yra gera, o jų savybės - savitos ir sunkiai atkartojamos.

Todėl besitęsianti jaunų darbingo amžiaus gyventojų emigracija gali turėti labai neigiamų pasekmių ekonomikai ir pačiai valstybei - ateityje gali sumažėti šalies kūrybinis bei intelektinis potencialas ir gebėjimas perduoti žinias bei konkuruoti prekių kokybe ir savitumu. Visiems gali tekti pamiršti dūmais kvepiančios naminės rūkytos dešros, juodos duonos ir lietuviško sūrio tikrąjį skonį. Iš tiesų tai reikštų, kad šalies konkurencingumas ilgalaikėje perspektyvoje mažėja.

Neišsemti našumo rezervai

Todėl šalies ekonomikos politika turėtų skatinti konkurencingumo didėjimą pakeičiant taupymo priemones - atlyginimo ir socialinių paslaugų sąskaitą - į išteklių taupymo priemones.

Šioje srityje Lietuva turi daug neišsemtų rezervų. Sunaudodamas 1 kg medžiagų ir žaliavų Lietuvos ūkis sukuria 1,5 lito BVP ir šis rodiklis nesikeičia jau beveik dešimtmetį. Turėdamos tokį patį išteklių kiekį Vokietija ir Švedija sukuria 6 litus, o vidutiniškai ES - 4,5 lito BVP.

Pagal išteklių našumo rodiklį lenkiame savo kaimynus latvius ir estus, kurie sunaudodami 1 kg medžiagų uždirba tik 1 litą, bet jei pavyktų pasiekti bent ES vidurkį, Lietuvos prekių ir paslaugų kainos galėtų būti mažesnės, o atlyginimai didesni.

Išteklių panaudojimo efektyvumas gali būti padidintas tiek taupiau naudojant žaliavas ir energiją, tiek ir pertvarkant ūkio struktūrą, kad būtų galima tiekti didesnės pridėtinės vertės prekes ir paslaugas.

Dar 1997 metais Lietuvos pasirengimo stoti į ES ataskaitoje buvo parašyta, kad didžiausios šalies ekonomikos problemos yra susijusios su monopolijų suvaldymu, transporto ir kitų tinklų plėtra, energijos kaina ir jos panaudojimo efektyvumu bei aplinkosaugos standartų diegimu.

Vasaros atostogos yra puiki proga pamąstyti, kodėl ir po 15 metų šių problemų sprendimas nedaug tepasistūmėjo į priekį ir kokią Lietuvos valstybę norime turėti ateityje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"