TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Konkursas gali palydėti ir į teismą

2016 08 08 6:00
Viešųjų maitinimo paslaugų pirkimo konkursus dažniausiai laimi trys daugiau kaip pusę šios rinkos užvaldžiusios bendrovės, palikdamos nuošalyje smulkųjį verslą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tik mažiau nei penktadalį iš pusantro šimto šiemet patikrintų viešųjų pirkimų konkursų Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pripažino įvykusiais be pažeidimų ir nekeliančiais įtarimų dėl galimų piktnaudžiavimo atvejų.

Lietuvoje yra keliasdešimt tūkstančių valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomų perkančiųjų organizacijų. Visos jos privalo skelbti viešųjų pirkimų konkursus kone dėl kiekvieno norimo įsigyti pieštuko, todėl, kaip „Lietuvos žinioms“ teigė VPT atstovė Vita Ramanauskaitė, neįmanoma patikrinti visų konkursų dokumentacijos.

„Įmonių, kurių pirkimus tikrins, atsirenka pati VPT pagal savus kriterijus. Tarnyba yra apsibrėžusi rizikos zonas ir mato, kurie sektoriai yra rizikingesni ir kokios prekės arba paslaugos yra perkamos. Be to, privalomąja tvarka reaguojama į gautus skundus, pretenzijas ir kitus pasiekusius signalus“, – pasakoja ji.

Tarnyba – ne teisėja

Pasak V. Ramanauskaitės, patikrinusi dokumentaciją, tarnyba dažnai organizatorių paprašo pašalinti trūkumus, kai ką patikslinti, bet ne ką rečiau tenka ir sustabdyti konkursą, anuliuoti rezultatus, o kai kada ir pati inicijuoja bylas teisme, kai kyla šiurkščius pažeidimus su galimomis piktnaudžiavimo intencijomis.

„Pasitaiko klaidų, kylančių dėl nepakankamos konkursų organizatorių kompetencijos, bet yra ir pažeidimų, kurie rodo, kad galėjo būti piktnaudžiauta. Pavyzdžiui, būna, kad paslaugų pirkimo konkursas organizuojamas praėjus pusmečiui po to, kai jos suteiktos, bet oficialiai nurodyti, kad buvo piktnaudžiauta, negalime, kol nepriimtas teismo sprendimas“, – aiškina V. Ramanauskaitė.

Eliminuoti smulkieji

VPT išanalizavo 2015 metų viešųjų pirkimų konkursų maitinimo paslaugoms pirkti ir nustatė, kad šios paslaugos perkamos daugiausia tik iš stambiausių tiekėjų, nors jas teikti gali ir smulkusis verslas, kuriam parama deklaruojama kiekviena proga. Pasak V. Ramanauskaitės, paaiškėjo, kad 56 proc. šalies vaikų darželių, mokyklų, ligoninių ir panašių įstaigų maitinimo paslaugų rinkos užima 3 įmonės, o likusią dalį dalijasi 252 konkursuose dalyvaujančios įmonės.

„Kai tokia padėtis, smulkiesiems lygiaverčiai dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose nelieka galimybių. Vadinasi, vietinis ūkininkas negali vaikų darželiui ar mokyklai tiekti morkų, bulvių ar obuolių, nes yra eliminuotas iš konkursų. Mat konkursų organizatoriai nustato tokias sąlygas, kvalifikacinius reikalavimus, kurių tenkinti smulkusis niekaip nepajėgtų“, – sako VPT atstovė. Panašus atvejis, anot jos, praėjusį mėnesį nustatytas tikrinant Strėvininkų globos namų organizuoto konkurso dokumentaciją.

Konstatuota, kad konkurso organizatoriai dalyviams nustatė įtartinai griežtus ir konkrečius reikalavimus. Antai dalyvis privalėjo turėti ekologiško maisto gamybos sertifikatas „EcoAgros“, įmonėje turėjo būti įdiegtos pernelyg aukštos darbuotojų saugos ir vadybos, maisto saugos, kokybės vadybos, aplinkos apsaugos vadybos sistemos; jos sąskaitoje turėjo būti ne mažiau kaip 283,5 tūkst. eurų; ji turėjo būti 300 tūkst. eurų suma apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu, turėti bent vieną 400 tūkst. eurų dietinio maitinimo paslaugų teikimo sutartį per paskutinius metus ir ne mažiau kaip 570 tūkst. eurų pajamų iš šių paslaugų teikimo per pastaruosius trejus metus.

Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo ir nustačiusi, jog tokius reikalavimus gali atitikti vos keletas rinkos dalyvių, nurodė globos namams šį 1,059 mln. eurų vertės pirkimą nutraukti.

Filtruoja nustatydami reikalavimus

„Strėvininkų atvejis yra tipiškas pavyzdys, kai nepagrįstais, neproporcingais pirkimo objektui ir pertekliniais kvalifikacijos reikalavimais dirbtinai apribojama galimybė konkurse dalyvauti smulkiems rinkos dalyviams, – sako VPT direktorė Diana Vilytė. – Skaniu, visaverčiu maistu pamaitinti porą šimtų socialinės globos namų gyventojų galėtų bet kuri vietinės reikšmės valgykla. To ir turėtume siekti maitinimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose – kad maistą globos namams, mokykloms, darželiams tiektų nedidelis vietinis verslas, perkantis produktus iš vietos ūkininkų, o ne viena iš trijų maitinimo rinką viešuosiuose pirkimuose pasidalijusių bendrovių“.

Pasak V. Ramanauskaitės, nepagrįstai aukšti reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai ir pernelyg konkretūs reikalavimai perkamam produktui VPT kontrolieriams visada kelia įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo, nes tai pagrindinės priemonės, norint paslaugas ar prekes pirkti iš jau anksčiau pasirinkto tiekėjo. Mat neretai pagal konkurso sąlygas yra nustatomi tokie reikalavimai, kuriuos galėtų tenkinti tik vienas ar geriausiu atveju trys paslaugų teikėjai, galintys dalyvauti konkurse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"