TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Konservatyvūs panevėžiečiai vis dažniau rizikuoja savo lėšomis

2007 05 18 0:00
Didžioji dalis panevėžiečių pinigus taupo konservatyviais būdais.
LŽ archyvo nuotrauka

Daugiau nei kas antras bankui panevėžiečių patikėtas litas nugula į terminuotuosius indėlius

Metropolio statusą įgijusio Panevėžio žmonės vis dar uždirba mažiau už kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojus. Nepaisant to, panevėžiečių pajamos kasmet didėja. Statistiniai duomenys rodo, kad konservatyvūs panevėžiečiai vis dažniau renkasi rizikingą, tačiau gerokai pelningesnį pinigų taupymo būdą.

Renkasi terminuotuosius indėlius

SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės duomenimis, nuo 2006 metų kovo iki 2007 metų kovo panevėžiečių santaupos Vilniaus banke buvo pasiskirsčiusios taip: 28 proc. bankui patikėtų indėlių sudarė terminuotieji indėliai, 21 proc. - lėšos, pervestos į investicinius fondus, 37 proc. - į su akcijomis susijusias obligacijas, 14 proc. - gyvybės draudimo ir pensijų fondų lėšos.

"Tai reiškia, kad daugiau nei kas antras panevėžiečių bankui patikėtas litas nugulė į terminuotuosius indėlius ir tik maža pinigų dalis skirta moderniems taupymo būdams", - sakė J.Varanauskienė.

Anot jos, modernius taupymo būdus renkasi jaunesni ir pinigingesni žmonės. Tuo metu vyresnieji, jau patyrę ne vieną pinigų reformą, tapo nepatiklūs ir santaupas deda į terminuotuosius indėlius.

Pasak J.Varanauskienės, pastarųjų metų šalies infliacija sudaro 4 proc., o didžiausios terminuotųjų indėlių palūkanos - 3 procentus. Nepaisant to, šeimos finansų ekspertė patarė turėti santaupų, kad prireikus pinigų netektų nuostolingai parduoti turimo turto.

Daugėja galinčiųjų taupyti

Anot banko atstovės, 2006 metų apklausos rodo, jog 40 proc. lietuvių mano galintys sutaupyti pinigų, 60 proc. įsitikinę, kad dar nepajėgūs to daryti. Pasak J.Varanauskienės, 2006 metus lyginant su ankstesniais, manančiųjų, jog gali sutaupyti, procentas padidėjo.

Negana to, 2006 metai buvo pirmieji nuo nepriklausomybės atkūrimo, kai vienam šeimos nariui tenkančios pajamos pranoko išlaidas. "Tačiau ir tada, kad šios išlaidos buvo didesnės už pajamas, bankų pajamos didėjo", - pabrėžė J.Varanauskienė. Ji atkreipė dėmesį, kad per 2006 metus Panevėžio regiono gyventojų santaupos, laikomos SEB Vilniaus banke, padidėjo net ketvirtadaliu.

Žino, bet nesinaudoja

"2006 metais atliktas tyrimas parodė, jog 87 proc. apklaustųjų žino apie pinigų investavimo paslaugas, tačiau jomis naudojasi tik 13 procentų", - teigė J.Varanauskienė. Anot jos, klysta manantieji, kad į investicinius fondus bei su akcijomis susijusias obligacijas naudinga investuoti tik dideles pinigų sumas. J.Varanauskienė sakė, kad mažiausia investuotina suma į investicinius fondus - 100 litų.

Ekspertė aiškino, jog investuota šimtinė gali atnešti nemenką pelną. Tiesa, gali atsitikti ir taip, kad po metų vietoj 100 liks tik 70 litų.

"Nepaisant to, trauka rizikuoti yra didžiulė. Tad vieną sykį savo santaupas patikėję investiciniams fondams žmonės paprastai ir toliau renkasi šį taupymo būdą", - sakė J.Varanauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"