TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Konservus išstūmė į užsienį

2011 10 14 0:00
Aukštos kokybės lietuviškų konservų krašto pirkėjai nesirenka - jie perka pigius konservuotus latvių produktus.
LŽ archyvo nuotrauka

Vietos rinka lietuvių gaminamiems mėsos konservams per ankšta - ji perpildyta pigios latviškos konservuotos produkcijos, todėl mūsų gamintojai dirba eksportui ir nuolat laksto iš parodų vakaruose į parodas rytuose ieškodami pirkėjų.

Rudenį, kai įvairiose šalyse viena po kitos vyksta tradicinės maisto produktų parodos, pagauti Lietuvoje mūsų maisto pramonės įmonių vadovų tampa neįmanoma. Vokietijoje, pasaulinėje maisto parodoje "Anuga 2011", lietuviškų mėsos konservų gamintojai šiuo metu dairosi naujų eksporto rinkų Vakaruose, kur maitina mūsų emigrantus, o pieno konservų gamintojai čia tikisi sutikti ir kokių nors arabų ar afrikiečių pasiuntinių.

Rusija, kuri kaip tik šiuo metu pakvietė į tradicinę kasmetinę maisto parodą "Zolotaja osen", nors ir vilioja kaip nepasotinama konservų vartotoja, mūsų gamintojus baugina, nes yra visiškai nenuspėjama.

Aktyviai dalyvauti parodose ir ieškoti naujų eksporto kelių mūsų gamintojams reikia dėl to, kad, pasak jų, aukštos kokybės lietuviškų konservų krašto pirkėjai nesirenka - jie perka pigius konservuotus latvių produktus.

Prašo kokybės, renkasi kainą

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius teigia pastebėjęs paradoksą: visi vietos vartotojai labai nori kokybiško gaminio, bet kai jis pagaminamas ir pasiūlomas - neperka, o nuo lentynų šluoja pigią nekokybišką produkciją. Pasak jo, Lietuvoje konservų rinka perpildyta - prekyboje yra didelis pigių latviškų konservų pasirinkimas.

"Gaminti pigiai ir išlaikyti kokybę neįmanoma. Dabar nebeišeina pagaminti sovietų laikais buvusių labai populiarių kumpio skonio mėsos konservų, nes didelė savikaina. Vartotojas pasižiūri, kiek kainuoja šviežia mėsa, kiek konservai, ir pasirinkimą nusveria šviežia mėsa. Realiai konservai nėra kasdienio vartojimo prekė, jų paklausa Lietuvoje nėra tokia, kad jai patenkinti reikėtų daug gamintojų", - svarsto E.Mackevičius. Todėl esą gaminti konservuotų produktų mūsų krašto įmonės nesiryžta. LMPA direktorius tikina žinąs tik dvi stambesnes mėsos konservus gaminančias Lietuvos įmones - UAB "Biovela" ir UAB "Kėdainių konservų fabrikas".

Mįslinga, bet viliojanti

E.Mackevičius prisimena tuos laikus, kai lietuvių gamintojai mėsos konservais aprūpindavo Maskvą ir Sankt Peterburgą. "Rusijoje konservų gamintojams didesnė perspektyva negu Lietuvoje. Ypač šiauresni tos šalies kraštai labiau linkę vartoti konservuotus gaminius. Tačiau patekti į kaimynų rinką tampa vis sudėtingiau dėl itin griežtų jos sanitarijos reikalavimų. Rusija sugalvoja kažką griežčiau nei kiti ir gamintojas turi prie to taikytis. Pavyzdžiui, kiaulių maro metu rusai neleido įvežti ne tik gyvų galvijų, bet ir jų skerdienos, nors visiems žinoma, kad per skerdieną ši liga neplinta. Tie griežtesni apribojimai kerta konkurencingumui. Be to, verslui šioje rinkoje įtakos turi ir rublio nuvertėjimas. Taigi su specifine Rusijos rinka reikia ilgai dirbti, kad ten įsitvirtintum. Ten yra dalykų, kuriuos verslas ne visada valdo", - dėsto LMPA direktorius.

Nuo rusų iki arabų

Tačiau vos prieš 8 mėnesius mėsos konservus gaminti pradėjusi "Biovela" bandys sulaužyti šį stereotipą ir Rusijos rinkos vengti neketina. Įmonė šiuo metu intensyviai ieško eksporto nišų naujai savo produkcijai. Bendrovės atstovai dalyvauja ir Vokietijos parodoje "Anuga 2011", ir Rusijoje vykstančioje parodoje "Zolotaja osen 2011".

"Biovela" mėsos konservus jau veža į Rusijos prekybos centrus, tik dar nedidelį jų kiekį. "Mūsų eksportas tik prasideda. Jau turime baigtą produktą ir galime jį reklamuoti. Daugiau naudos ieškant klientų tikimės iš kitos, vasario mėnesį vyksiančios parodos Rusijoje "Pram Expo", nes ši, rudeninė, daugiau skirta žemės ūkio politikai", - komentuoja Virginijus Kantauskas, "Biovela Group" generalinis direktorius.

Jis džiaugiasi, kad parodoje "Anuga 2011" lietuviškais mėsos konservais susigundė arabai. Bendrovė yra gavusi "Halal" sertifikatą, kuris galioja visose musulmoniškose ir arabų valstybėse. "Mums svarbios visos rinkos: tiek Lietuvos, tiek Rusijos, tiek Europos Sąjungos (ES), tiek islamo šalių", - sako V.Kantauskas. Bendrovės skaičiavimu, vien Rusijoje mėsos konservų per mėnesį suvartojama apie 30 tūkst. tonų. Jos duomenimis, per mėnesį Baltijos šalyse suvalgoma apie 400 tonų mėsos konservų.

Pasak "Biovela Group" generalinio direktoriaus, pradėti gaminti konservus paskatino noras, kad būtų galima nusipirkti lietuviškos kokybės konservų. Per mėnesį "Biovela" pagamina apie 20 tonų mėsos konservų, jų gamybą planuojama išplėsti iki 100 tonų per mėnesį. Gaminami troškintos jautienos ir troškintos kiaulienos konservai - jie geriausiai perkami, - be to, paukštienos, žvėrienos (elnienos ir šernienos) konservai, kepenų paštetas, mėsos troškiniai su grikiais ar pupelėmis.

Brangesnių neperka

Antanas Genys, "Kėdainių konservų fabriko" (KKF) komercijos direktorius, pasakoja, kad šis fabrikas gamina sriubų, pavyzdžiui, šiupininės, žirnių, guliašo, rūgštynių, špinatų, raugintų kopūstų, kurių sudėtyje yra mėsos, konservus. "Specialių mėsos konservų gaminame Lietuvos kariuomenei, juos valgo ir kariai, tarnaujantys Afganistane. Dalyvaujame skelbiamuose pirkimo konkursuose", - teigia jis. Paklaustas, kodėl tokių konservų nėra mažmeninėje prekyboje, A.Genys atvirauja, kad bendrovė bandė juos tiekti į krašto prekybos tinklus, tačiau paklausa nepateisino lūkesčių. "Mes orientuojamės į aukštesnę kokybę - konservus, kuriuose yra mėsos, o ne jos pakaitalų. Lietuvos rinkoje dominuoja latviai ir jų pigesni konservai, taigi pirkėjai renkasi pigesnius", - aiškina jis.

Anot A.Genio, KKF neatmeta galimybės ateityje gaminti aukštos kokybės mėsos konservus, galbūt ir stiklinėje taroje, kad pirkėjai matytų, kas yra viduje. Bendrovė laikosi sveiko maisto krypties ir didžiąją dalį daržovių, sriubų, uogienių, majonezų bei padažų gamina be konservantų, krakmolo ir skonio stipriklių. "Norime žmonėms tiekti sveikesnį maistą", - teigia jis.

Apie 25 proc. produkcijos KKF eksportuoja, jo eksporto geografija nusidriekė iki Kinijos. "Į Honkongą išsiuntėme vištienos sultinio siuntą. Ispanai labai vertina mūsų raugintus kopūstus. Sriubų konservus mielai perka mūsų emigrantai, kurie išvažiavę į Airiją, Angliją. Į tas pačias parduotuves užėję jų neatsisako ir lenkai", - pasakoja A.Genys. - Kėdainių konservų mėgėjų yra ir Vokietijoje, Izraelyje, Amerikoje, Kanadoje, Australijoje, Suomijoje, Švedijoje, Rusijoje. Iš parodos Vokietijoje grįžęs KKF komercijos direktorius pastebi, kad eksportas į Vokietiją taip pat didėja. Iš parodos "Anuga 2011" jis teigia atsivežęs naujų tiek žaliavų tiekėjų, tiek potencialių pirkėjų iš Izraelio, Kanados, JAV kontaktų.

Užtektų ir Afrikai

Kitų lietuviškų maisto produktų konservus gaminančių įmonių Lietuvoje tiek pat mažai kaip ir mėsininkų - po vieną pieno ir žuvies konservų įmonę. Bet savo krašte jų gaminių taip pat menkai pageidaujama, taigi didžioji dalis produkcijos gaminama eksportuoti.

Jau minėtoje parodoje Vokietijoje UAB "Marijampolės pieno konservai" dairėsi partnerių iš arabų šalių. Arnas Grinevičius, bendrovės valdybos narys, LŽ sakė, kad šioje parodoje įmonė pristatė pieno konservus, pieno miltus, sviestą. "Mūsų gamyklos veiklos pagrindas yra eksportas. Lietuvoje realizuojame iki 20 proc. produktų, kitus išvežame į Vokietiją, ES šalis, Šiaurės Afriką, Vakarų Afriką, Aziją. Norime užkariauti visus kraštus, tačiau realiai šioje parodoje mus labiausiai domino galimybė bendradarbiauti su arabų valstybėmis. Pavyzdžiui, pieno miltus ir pieno konservus mielai perka Afrikos šalys, juos galime eksportuoti ir arabams", - teigia jis. Anot A.Grinevičiaus, eksportas auga, nors didelio šuolio nėra.

Žuvų konservus Palangoje gaminanti UAB "Baltijos delikatesai" taip pat tik apie 20 proc. produkcijos parduoda Lietuvoje. "Vidaus rinka nedidelė, mūsų prekė specifinė, ją siūlome visuose krašto prekybos tinkluose. Prieš Naujuosius metus pardavimas padidėja, vėliau būna atoslūgis. Žuvų konservų poreikis Lietuvoje sezoninis. Vasarą jų perkama mažiau, rudeniop pardavimas padidėja, ypač šprotų. Ir latviai tuose pačiuose mūsų tinkluose parduoda žuvų konservus, bet mūsų interesai nesusikerta", - tikina Valerijus Karakulovas, "Baltijos delikatesai" vadybininkas. Apie 80 proc. eksportuojama į Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją, Kazachstaną, Lenkiją, Vokietiją, Suomiją, Latviją, Estiją. Eksportas kasmet auga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"