TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Konteineriai - geresnių laikų pranašas

2014 03 05 6:00
Į Klaipėdos uostą iki šiol įplaukdavo tik mažesnieji MSC laivai, o šiais metais akvatorija atverta dvigubai talpesniems – galintiems plukdyti iki 10 tūkst. TEU Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos uoste metų pradžia nedžiugino apyvartos rekordais, tačiau optimizmo teikė jautriausias prekybos svyravimams segmentas – jūrinių konteinerių krova.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) paskelbė, kad pirmąjį metų mėnesį, kai krova, palyginti su 2013 metų sausiu, smuko beveik 12 proc., - iki 2,6 mln. tonų, pastebėta ir gerų ženklų.

Džiugino tai, kad labiausiai ūgtelėjo generalinių krovinių apyvarta - 7,6 procento. Tokiam padidėjimui įtaką darė konteineriuose gabenami kroviniai, kurių krauta daugiau 430,7 tūkst. tonų (+38,4 proc.), arba, skaičiuojant sąlyginiais konteineriais, 35 412 TEU (+16,2 proc.). Ta pati tendencija buvo jaučiama ir vasario mėnesį.

Apsibrėš ribas

KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus tikisi, kad Klaipėda, kaip daugiausia konteinerių Baltijos šalyse apdorojantis uostas, geras pozicijas kurį laiką išlaikys dėl patobulintos infrastruktūros ir Europos laivybos milžinų, kompanijų "Maersk" (Danija), MSC (Šveicarija) ir CMA CGM (Prancūzija), verslo aljanso. Jeigu tokiam susijungimui neužkirs kelio antimonopolinės tarnybos, nauja konteinerių laivybos sąjunga veiklą ketina pradėti šių metų pabaigoje. Tokia permaina gali reikšti, kad į bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ MSC konteinerių paskirstymo centrą užsuks ir kitų kompanijų laivai.

Neatsižadama minties statyti išorinį uostą jūroje. Netrukus baigiamas rengti uosto laivybos kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo galimybių plėtros planas turėtų atsakyti į klausimą, kokia yra Klaipėdos uosto gilinimo riba. Planą rengiančioms įmonėms „Sweco Lietuva“ ir „Sweco Hidroprojektas“ metų trukmės užduoties terminas pratęstas dar mėnesiui – iki kovo vidurio, nes užtruko derinimas su Valstybės saugomų teritorijų tarnyba. Gavus paskutinį atsakymą, numatoma išvadas pateikti visuomenei.

„Negalime sukurti situacijos, kai dėl kanalo parametrų laivai turėtų laukti išoriniame reide“, - įsitikinęs A.Vaikus. Tačiau, anot jo, plano rengėjų išankstiniai svarstymai, kad visas uostas gali būti pagilintas iki 17 metrų, dar nereiškia, kad tai tikslinga daryti, nors aplinkosaugininkai ir nėra išreiškę nuogąstavimų dėl jau atliktų Klaipėdos uosto gilinimo darbų.

Siekis organizuoti reversinę, arba dvipusę, laivybą uosto kanale visu ilgiu gali pareikalauti brangių sprendimų: tvirtinti Smiltynės krantą ar perstatyti pietinį molą. Tačiau neabejotinai priimtinas plano rengėjų siūlymas plėsti pietinę teritoriją, užpilant marių protaką tarp Smeltės pusiasalio ir Kiaulės Nugaros salos. „Vienu šūviu nušautume tris zuikius: įgytume naują teritoriją krovai, sureguliuotume vandens debetą ir panaudotume mažųjų laivų prieplaukoje kasamą gruntą“, - sakė uosto vadovas apie pietinės uosto dalies plėtros naudą.

Gilina krantines

2013 metais Klaipėdos uoste apdorota 33,42 mln. tonų krovinių, 2014 metų prognozė – 34 mln. tonų. Nors didžiausia istorinė apyvarta pasiekta 2011 metais, kai krauta 36,59 mln. tonų, konteinerių rodikliai buvo geriausi pernai. 2013 metais Klaipėdos uoste krovinių konteineriuose padidėjo 5,6 proc. ir jų kiekis viršijo 400 tūkst. TEU. Tai – geriausias rezultatas tarp Baltijos šalių uostų.

Kol kas lyderio pozicijų neužleidžia bendrovė Klaipėdos konteinerių terminalas. Konteinerių apyvarta 2013 metais čia pasiekė 271 tūkst. TEU. Tačiau jau šiais metais atveriamos galimybės parodyti, ką gali, „Klaipėdos Smeltei“.

„Užbaigti gilinimo darbai prie „Klaipėdos Smeltės“, 82-89 krantinių atkarpoje nustatyta grimzlė – 13 metrų. Bendrovė tikisi, kad galės priimti laivus, kuriuose telpa arti 10 tūkst. TEU ir ilgis siekia 320 metrų. Iki šiol atplaukusio didžiausio laivo talpa buvo 5,7 tūkst. TEU. Anksčiau MSC laivas, plaukiantis į Baltijos jūrą, sukdavo į Gdynės uostą, o dabar pirmasis taškas bus Klaipėda“, - apie infrastruktūros pokyčius kalbėjo uosto infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.

Atlikti gilinimo darbų dar numatoma prie Biriųjų krovinių terminalo, „Begos“ ir KLASCO krantinių. Pastaroji kompanija pageidauja 14,5 metro gylio prie 4-6 uosto krantinių. Dėl dviejų atliktos derinimo procedūros, belieka parengti techninį projektą ir parinkti rangovus. Tai planuojama padaryti šiais metais. „Numatoma ir kitų gilinimo projektų, kad atliktas didysis kanalo gilinimo darbas duotų kuo daugiau naudos visoms kompanijoms“, - sakė A.Kamarauskas.

Klaipėdos uosto kanalas pernai baigtas gilinti iki 14,5 metro ir išplatintas iki 150 metrų. Tai valstybei kainavo 127,3 mln. litų. Pastebima, kad didieji uosto infrastruktūros patobulinimai efektą atskleidžia ne iš karto, todėl ir šįkart krovos didėjimo tikimasi po metų ar dvejų, kai bus pašalintos užsilikusios pralaidumo spragos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"