TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Konteinerių kelyje – nauji posūkiai

2014 06 17 6:00
NATO pratybos uostininkams leido gauti neplanuotų pajamų. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotraukos

Klaipėdos uosto modernizacija sukėlė nepageidaujamą vidinę kompanijų konkurenciją. Tai reikalauja iš verslininkų didžiulės išmonės bei lankstumo įtinkant klientams. Šiuo metu rengiamas Klaipėdos konteinerių terminalo 14,5 hektaro teritorijos detalusis planas numato pramonės ir sandėlių plėtrą.

Anksčiau Klaipėdos uoste buvo ryškūs laivybos skirtumai: šiaurinėje dalyje prie kelių krantinių gylis siekė 13 metrų, centre -12-10 metrų, o Malkų įlankoje – 9 metrus. Kuriant tarptautinį konteinerių paskirstymo centrą ir dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybų prie Kiaulės Nugaros salos pernai uosto kanalas visu kelių kilometrų ilgiu buvo pagilintas iki 14,5 metro.

Paraleliai vykdytas prieplaukų gilinimas dar trims kompanijoms atvėrė galimybes priimti „Panamax“ laivus. Ir dabar tiek prie jūros vartų, tiek uosto viduje prie krantinių švartuojami iki 13,2 metro grimzlės laivai, kurių ilgis - 300 metrų. Ateityje, pagilinus Malkų įlanką, uosto pietinėje dalyje veikiančių kompanijų veiklos sąlygos supanašės su anksčiau turėjusiomis gylio prioritetą.

Gilina visą akvatoriją

Klaipėdos uosto plėtra nebuvo sustojusi net per krizę. Daugeliui statybos organizacijų tokie darbai padėjo įveikti sunkmetį, nors buvo rangovų, kurie bankrutavo sužlugdydami statybų terminus. Šiuo metu veikia trys grūdų, trys trąšų, po du naftos, konteinerių, ro-ro terminalus, yra keli maisto produktų šaldytuvai. Jų apyvartos ir specializacija kiek skiriasi, bet vertinant iš rinkos pozicijų klientų būrys gana nedidelis ir ne itin lojalus. Jie galimybe rinktis patenkinti.

Buvusi uosto vadovybė pasirinko uosto plėtrą į Kuršių marių pusę, o ne į šiaurę jūroje. Pastaruoju metu specialistai nagrinėja Malkų įlankos gilinimo ir Smeltės pusiasalio plėtros galimybes. Uosto taryboje aptariant šiuos klausimus, Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas pažymėjo, kad pietinėje dalyje dirbančioms 8 kompanijoms labai svarbus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sprendimas Malkų įlanką gilinti iki 14,5 metro. Būtų sudaryta galimybė krovą padidinti kelis kartus – iki 13-20 mln. tonų, išaugtų laivų remonto ir metalo konstrukcijų gamybos mastas. Tokiam startui dar reikalingas susisiekimo ministro vadovaujamos Uosto plėtros tarybos pritarimas.

Kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo parametrus nagrinėjanti projektavimo kompanija „Sweco Lietuva“ techninių trukdžių tokiai uosto raidai neįžvelgia. Malkų įlankos vaizdas iš esmės pasikeistų. Pastačius 14 metrų gylio, įlankos viduje – 12-11 gylio metrų krantinių atkarpas ir praplatinus kanalą iki 150 metrų, Klaipėdos konteinerių terminalas, V. Paulausko teigimu, galėtų priimti net „Post Panamax Plius“ tipo laivus, kurių talpa 6000-8000 sąlyginių konteinerių (TEU). Dabar gali įplaukti perpus mažesni.

"Jau kelerius metus dirbame su NATO aljansu, konteinerių terminale priimame grįžtančius iš Afganistano krovinius“, - sakė bendrovės vadovas Vaidas Šileika.

Daugėja įtampos

Du terminalus (generalinių krovinių ir konteinerių) skirtingose vietose turintis Klaipėdos konteinerių terminalas ieško būdų ne tik pritraukti naujų klientų, bet ir išlaikyti esamus. Kompanijos teritorijos puikiai pritaikomos nereguliarioms ir sudėtingai transportuojamoms siuntoms: negabaritiniams kroviniams, tokiems kaip vėjo jėgainių detalės, baltarusiškiems traktoriams, iš Afganistano vežamiems į Ameriką NATO konteineriams, o šiomis dienomis – ir danų karinei technikai, atplukdytai į pratybas Lietuvoje.

„Smagu, kad danų karinei technikai buvo pasirinktas mūsų terminalas. Logistikos operacijų pareigūnai pirmąkart buvo atvykę gegužės pradžioje. Tikimės, kad toks bendradarbiavimas pasitvirtins. Tiesą sakant, mes jau kelerius metus dirbame su NATO aljansu, konteinerių terminale priimame grįžtančius iš Afganistano krovinius. Šiais metais jau turėjome maždaug 500 vienetų tokių konteinerių, kiek dar bus – informacija su mumis nederinama“, - sakė bendrovės vadovas Vaidas Šileika.

Karinę techniką gabena du danų keltai, taigi NATO pratybos uostininkams leido gauti neplanuotų pajamų.

Tačiau jau daugiau kaip 15 metų Klaipėdos vardą Baltijos jūros rinkoje garsinanti kompanija jaučia nuoskaudą dėl pasitraukusio kliento. Kai trys pasaulio laivybos milžinės ( MSC, MAERSK ir CMA CGM) paskelbė apie Rytų–Vakarų koridoriaus operacijų aljansą, pradėjo kurti vadinamąjį P3 tinklą, kompanija MAERSK perėjo į MSC valdomą „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centrą.

„Per 5 mėnesius bendra krovinių apyvarta padidėjo 13-14 proc., tačiau daugėjo tik generalinių krovinių, o konteinerių prieaugio nėra. Per 5 mėnesius krovėme 110 tūkst. TEU. Per metus planavome 280 tūkst. TEU, bet dabar, kai vienas pagrindinių klientų, kurio kroviniai sudarė 25 proc. mūsų konteinerių terminalo apyvartos, persikėlė į „ Klaipėdos Smeltę“, sunku prognozuoti“, - nusivylimo neslėpė V. Šileika.

Per 2013 metus Klaipėdos konteinerių terminale buvo perkrauta 3,6 mln. tonų įvairių krovinių. Didžiąją dalį sudarė kroviniai konteineriuose (83 proc.). Palyginti su 2012 metais., krova padidėjo 9 proc., o generalinių krovinių - net 19 procentų. Konteinerių apyvarta per metus pasiekė 271 083 TEU , o tai sudarė 67 proc. visų Klaipėdos uoste perkrautų konteinerių. Nuo šių metų konteinerių proporcija dviejose konkuruojančiose bendrovėse keisis. Tačiau uosto vadovybė siekia, kad nauji gyliai Malkų įlankoje Klaipėdos konteinerių terminalui suteiktų antrą šansą išsiskirti rinkoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"