TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Konteinerių krova uostuose - prekybos būklės rodiklis

2015 03 07 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Penkių pagrindinių Klaipėdos uosto krovinių apyvarta nuolat kinta, o toks natūralus svyravimas rodo infrastruktūros ir verslo gebėjimą konkuruoti, ir tai neleidžia kaltis pesimizmo daigams.

Tarptautinė jūrų prekyba pati savaime yra labai dinamiškas verslas, nes liečiasi mažiausiai su dviejų šalių vidaus politika ir remiasi netapačiu ekonomikų lygiu. Klaipėdos uostas glaudžiai susijęs su vietos pramonės ir žemės ūkio eksportu bei importu, tačiau trečdalį iš 36 mln. tonų apyvartos sudarantys kitų šalių kroviniai yra lanksčiausia dalis, kuri dėl įvairių aplinkybių gali smarkiai padidinti transporto įmonių naudą arba ją sumažinti.

Dauguma prekybos koridorių kelyje esančių Europos šalių grumiasi dėl krovinių tranzito, ypač kaimynės, tokios kaip Latvija ir Lietuva, Belgija, Olandija ir Vokietija bei Viduržemio jūros pakrantės valstybės. Tai rodo, kad uostai – ekonominės energijos katilas, kuriam, kad neatšaltų, reikia neišsenkančių kuro išteklių – krovinių.

Latvija priklauso nuo Rusijos

Esant vieningai neigiamai Europos Sąjungos vadovų pozicijai dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto, Latvijos transporto ministras Anris Matis, kaip pranešė agentūra LETA ir kiti informacijos kanalai, vasario pabaigoje vyko į Maskvą derybų dėl energetinių krovinių tranzito per Rygos ir Ventspilio uostus. Nurodoma, kad abi šalys neaptarinėjo sankcijų klausimo, kalbėta apie tai, kokiu mastu Rusija naudosis Latvijos tranzito koridoriumi. Komentuodamas žiniasklaidai Rusijos ilgalaikius planus A. Matis pažymėjo, kad didžioji kaimynė ir toliau suinteresuota Latvijos tranzito koridoriumi, jeigu jis išliks konkurencingas.

2014 metais Latvijos uostuose rusiškų krovinių padaugėjo 6,7 proc. – iki beveik 43 mln. tonų. Šiemet tikimasi panašaus kiekio.

Latvijos uostuose yra daug rusiško kapitalo. Pagrindinio naftos terminalo, įmonės „Ventspils nafta“ , 51 proc. akcijų priklauso kompanijai „LatRosTrans“, valdančios naftos produktų vamzdyną.

Rygoje veikia vienos didžiausių pasaulio cheminių trąšų gamybos bendrovių „Eurochem“ terminalas.

Klaipėdos uoste dominuoja lietuviškos įmonės, nors užsienio kapitalo taip pat yra: kalio trąšas (iki 6 mln. tonų per metus) per Klaipėdą eksportuojantys Baltarusijos trąšų siuntėjai yra įsigiję trečdalį bendrovės Birių krovinių terminalo akcijų, o su tarptautine laivybos milžine MSC susijusi kompanija „Terminal Investment Limited “ valdo bendrovę „Klaipėdos Smeltė“. Ryšiai su Rusijos krovinių siuntėjais trūkinėja, nors Uralo metalurgijos gaminių apyvarta Klaipėdos uoste kartais pasiekia ir milijoną tonų per metus, o naftininkai bendradarbiauja su „Lukoil“ pavaldžia įmone „Litasco“.

Naftos reikalai šviesėja

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) preliminariais duomenimis, šiemet vasario mėnesį, palyginti su pernai, Klaipėdos uoste krovinių padaugėjo 2,9 proc. – krauta 2,95 mln. tonų, Būtingės terminale – beveik 19 proc., iki 600 tūkst. tonų. KVJUD nurodo, kad vasario mėnesio krova – tai antras geriausias šio mėnesio krovos rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje. Rekordinis kiekis fiksuotas 2013 metais, kai vasarį krauta 3,18 mln. tonų.

Skaičiuojant dviejų pirmųjų metų mėnesių rezultatą, Klaipėdos uoste krauta puse milijono tonų krovinių daugiau nei pernai, Būtingėje naftos perpilta beveik 300 tūkst. tonų daugiau (+29 proc.). Per sausį ir vasarį Klaipėdos uoste krauta 5,96 mln. tonų krovinių (+9 proc.)

Atsigavusią „Orlen Lietuva“ gamybą atspindi ir aktyvesnė Klaipėdos naftos terminalų veikla: vasario mėnesį naftos produktų pilta 599 tūkst. tonų (+36,3 proc.). Apyvarta nuo metų pradžios siekia 1,3 mln. tonų (+48 proc.). Trąšų vasarį pilta 1,09 mln. tonų (+28 proc.), nuo metų pradžios – per 2 mln. tonų (+ 40 proc.).

Tačiau yra ir tokių krovinių, kurių apyvarta nuo metų pradžios mažėja. Krovinių konteineriuose vasarį krauta 394,1 tūkst. tonų (-10,7 proc. ), ro-ro krovinių – 336,1 tūkst. tonų (-3,6 proc.), žemės ūkio produktų – 191,7 tūkst. tonų (-26,3 proc.). Per du mėnesius šių krovinių apyvarta sudaro: konteinerių – 838,8 tūkst. tonų (-3,8 proc.), ro-ro krovinių – 650 tūkst. tonų (-5,6 proc.), žemės ūkio produktų – 397,4 (-10,7 proc.).

Konteineriai persiskirsto

Pagrindinis prekybos būklės rodiklis yra konteinerių apyvarta uostuose. Kol „Klaipėdos Smeltė“ ruošiasi didžiajam apyvartos šuoliui konteinerių perkrovimo centre (hub‘e), Klaipėdoje per 60 proc. visų konteinerių iki šiol apdoroja senasis Klaipėdos konteinerių terminalas. Pernai čia krova padidėjo 1 proc. ir pasiekė 274 273 vienetų (TEU).

Pasak Klaipėdos konteinerių terminalo vadovo Vaidoto Šileikos, per sausį ir vasarį terminale perkrauta beveik 42 000 TEU, 6 proc. mažiau nei per pirmus du mėnesius 2014 metais. Krovinių konteineriuose svoris sudarė 588 tūkst. tonų ir buvo 7 proc. mažesnis.

„Tokia konteinerių apyvarta atspindi sumažėjusį tranzitą bei importą. Dėl ekonominių sankcijų ir nestabilios finansinės situacijos Rusijoje bei Baltarusijoje mažėja konteinerių tranzitas, tačiau eksportas nemažėja ir rodo tendencijas didėti. Augimą gali pristabdyti tuščių konteinerių trūkumas. Klaipėdos uoste dar ne tokia sudėtinga situacija kaip mūsų kaimynų latvių ir estų uostuose. Ten konteinerių krova krinta kur kas sparčiau. Didelio optimizmo, kad šiais metais mūsų terminale kils konteinerių apyvarta, neturime, nes iš mūsų terminalo į „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalą persikelia didžiausias klientas – „Maersk Line“, dėl to prarasime nemažą krovos dalį. Bet nuo 2009 metų nuosekliai dirbame ir investuojame į negabaritinių, sunkiasvorių ir projektinių krovinių krovos paslaugą: techniką, infrastruktūrą ir žmonių paruošimą. Tikimės išlaikyti ir stiprinti pozicijas teikiant klientams šias gana sudėtingas krovos paslaugas“, - teigė V. Šileika.

Vasario mėnesį Klaipėdos konteinerių terminale buvo iškrautas trečiasis ir paskutinis transformatorius, skirtas „NordBalt“ elektros tilto su Švedija nuolatinės srovės keitiklio stočiai Klaipėdos rajone. Čia taip pat įrengta JAV kariuomenės reikalavimus atitinkanti plovykla iš Afganistano grąžinamai įrangai, nuplautus krovinius terminalas pakrauna į jūrinius konteinerius išsiųsti į JAV.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"