TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kooperuojasi ir gaudo naudą

2015 03 26 6:00
Ūkininkai labai daug tikisi iš būsimos kooperatyvo „Pienas LT“ gamyklos. pienaslt.lt nuotrauka

Didžiausias ūkininkų galvos skausmas – smukusios pieno supirkimo kainos verčia veikti. Dalis pieno gamintojų sėkmingai kooperavosi ir siekia tapti tvirtesniais rinkos žaidėjais, kiti ėmėsi perdirbimo ir siūlydami nemasinę produkciją kovoja dėl savo vietos po saule.

Turėti patikimą pagrindą po kojomis galima tik kooperuojantis, tai kartoja sėkmingai veikiančių žemės ūkio kooperatyvų vadovai. Veiklą pradėję su keliolika narių kai kurie jų dabar juos skaičiuoja tūkstančiais ir kalba apie naujas investicijas bei būsimą plėtrą.

Mokosi būti perdirbėjais

Prieš dešimt metų žemės ūkio kooperatyvas „Pieno puta“ pieną supirkdavo vos iš 7 gamintojų, o dabar turi daugiau nei 1 tūkst. narių ir gamyklą. Į galutinių produktų rinką kooperatyvas įžengė prie trejus metus, nusipirkęs Bagaslaviškio pieninę.

„Dar mokomės būti perdirbėjais, - prisipažino kooperatyvo vadovė Juratė Dovydėnienė, - Perdirbame maždaug 30 proc. kooperatyvo narių pagaminto žaliavinio pieno. Atėjome iš pieno supirkimo verslo, žinome, kas yra žaliava, o perdirbimas - visai kas kita, taigi kliuvo nelengva dalis – ir mokytis, ir konkuruoti."

Kooperatyvo vadovė vardijo iššūkius, o stiprėjanti pardavimo rinka ir prekių embargas Rytuose lemia tai, kad kooperatyvo produkciją realizuoti nėra lengva, nors galima būtų jos gaminti kur kas daugiau. „Pasirinkome gaminti sveikus, natūralius produktus be konservantų. Tai nemenkas iššūkis, nes jų vartojimo laikas yra trumpas, negalima jų sandėliuoti. O konkuruoti turime su produktais, kurių kaina panaši, bet juose - augaliniai priedai ar pakaitalai“, - aiškino J. Dovydėnienė. Ji pakartojo, kad dauguma pirkėjų produktus renkasi vien pagal kainą.

„Taigi turime stumdytis ir kainų lygmeniu. Mūsų savikaina, palyginti su konkurentais, kitokia - didesnė, bet produkciją turime parduoti už tą pačią kainą. Didieji gamintojai, susitraukus Rytų rinkoms, daugiau produktų realizuoja vietinėje rinkoje, tad čia susidarė perteklinis produktų kiekis“, - pasakojo „Pieno putos“ vadovė.

Kaip sakė ji, dabartinė kooperatyvo produkcija negali būti eksportuojama dėl pernelyg trumpo vartojimo laiko. „O norėdami padaryti ilgesnį vartojimo terminą turėtume produktą „gadinti“ konservantais. Produktų linijos „Lietava“ nežadame keisti, o rudenį galbūt paleisime naują liniją, kurios produktai gali būti ilgesnio vartojimo“, - dėstė J. Dovydėnienė.

Anksčiau numodavo ranka

Ji teigė, kad kooperatyvas ir šiemet planuoja investicijas. Viso to nebūtų be kooperacijos. J. Dovydėnienė įsitikinusi, kad burtis ūkininkams niekada ne vėlu, nereikia laukti kokio nors postūmio.

Kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovo Mindaugo Maciulevičiaus manymu, dabar pats tinkamiausias metas kooperuotis: jau balandį Europos Sąjungoje (ES) panaikinamos pieno kvotos, primilžiai didėja visoje ES, o tai reiškia, kad pieno rinkoje bus įtampa. Kita vertus, anot M. Maciulevičiaus, pasaulyje pieno suvartojimas taip pat didėja 3–4 proc. kasmet.

„Kai pieno supirkimo kainos buvo didelės, ūkininkai sakydavo: kam čia kalbate apie kooperaciją, mums ir taip gerai. Nesvarbu, kad mažiau nei ES ūkininkai uždirbdavo – likdavo pragyvenimui. Negalvojo apie ateitį. Bet atsitiko, kas atsitiko: Rusijos krizė, embargas, drastiškai kritusios kainos. Ir dabar yra tas postūmis galvoti apie alternatyvą“, - įsitikinęs M. Maciulevičus, kuris taip pat yra Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys, deleguotas Žemės ūkio rūmų.

Kalbėdamas apie kooperaciją ir produkcijos realizavimą M. Maciulevičius sakė, kad tradicinio kelio - darbo su didžiaisiais prekybos tinklais – baimintis nederėtų, tik reikia įvertinti realius darbo kaštus, užkraunamus „lentynos“, ir rinkodaros mokesčius. „Jau kurį laiką bendradarbiaujame su „Maxima“, kol kas tai įvertinčiau kaip gerą medaus mėnesį. Kol kas mūsų produkcija siūloma tik šešiose parduotuvėse“, - teigė M. Maciulevičius, mobiliųjų ūkininkų turgelių projektą vykdančio kooperatyvo vadovas.

Pasirinkęs gaminti natūralius produktus be konservantų kooperatyvas juos siūlo vietos vartotojams, bet negali produktų nei eksportuoti, nei sandėliuoti dėl trumpo jų vartojimo laiko. / Bagaslaviškio pieninės nuotrauka

Pasak jo, mažesniesiems kooperatyvams yra daugybė veiklos alternatyvų, pavyzdžiui, galima kurti savo nedidelių parduotuvių tinklą. Be to, yra Lietuvos kooperatyvų sąjungos parduotuvių tinklas. „Yra keletas pavyzdžių, kai 5-6 ūkininkai kooperuojasi ir atidaro savo produktų parduotuvėlę. Vartotojams tai priimtina. Kai realizuojamos produkcijos kiekiai maži, geriau realizacija užsiimti pačiam, tačiau gaminant didesnį kiekį produktų pravartu kurti kooperatyvą“, - įsitikinęs M. Maciulevičius.

Mobiliųjų ūkininkų turgelių projektas patvirtino kooperatinio darbo naudą. M. Maciulevičius pasakojo, kad prieš septynerius metus nebuvo galimybės ūkininkų produkcijai patekti nei į prekybos tinklus, nei į turgų. O dabar ūkininkų pagaminamais produktais prekiaujama 24-iose vietose Vilniuje, 14-oje - Kaune, taip pat Šiauliuose. „Galvojame apie plėtrą net iš miestų į rajonus, nes turgelio modelis pasiteisino. Jis gelbsti ūkininkus, kad šie, pradėję savo žaliavos perdirbimą, galėtų pasiimti pridėtinę vertę“, - tvirtino kooperatyvo direktorius ir priminė, kad, pavyzdžiui, ES didžioji dalis pieno perdirbimo yra būtent kooperatyvų rankose.

Yra ir neatsakytų klausimų

Vis dėlto ne visi kooperavęsi ūkininkai nusiteikę taip optimistiškai. Antai kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“ vadovė Nijolė Barkauskienė LŽ pasakojo, kad šis kooperatyvas daug metų svarsto imtis perdirbimo, bet ligi šiol šio žingsnio žengti nesiryžo. Nors planuose – ir nedidelė gamykla, galinti perdirbti apie 3 tonas pieno, – daug neatsakytų klausimų dėl finansų ir produkcijos realizavimo galimybių.

„Norime sulaukti naujojo ES finansavimo periodo, kai vėl bus skiriama europinė parama. Skaičiuosime. Yra tas baimės jausmas, suprantame, kad reikia imti perdirbti bent dalį pagamintų produktų. Yra planų pradėti pašarų gamybą. Ir su bankais kalbėta dėl finansavimo. Vis dėlto daug baimių. Bet svarstome tuos klausimus kasdien“, – prisipažino N. Barkauskienė, kuri vadovauja apie pusšešto šimto gamintojų vienijanjančiam kooperatyvui.

Ji sakė žinanti, kad kiti kooperatyvai susiduria su produkcijos realizavimo sunkumais. „Esame kalbėję su kolegomis, kad lentyna prekybos tinkle kainuoja "visą pieną plius pusę karvės". Gal nereikia šokti į prekybos tinklus, kol kas reikėtų prekiauti kooperatyvų parduotuvėse, ūkininkų turgeliuose“, - atsargiai dėstė mintis pašnekovė.

„Žaliosios lankos“ direktorės teigimu, ūkininkai labai daug tikisi iš būsimos kooperatyvo „Pienas LT“ gamyklos. „Jei gamykla būtų atidaryta, būtų labai didelis žingsnis. Gal ir mūsų pienas ten "tilptų". Tačiau matome, kad yra trikdžių, kurie stabdo gamyklos atidarymą – niekas to naujo svečio nelaukia“, – reziumavo N. Barkauskienė.

FAKTAI

Žemės ūkio ministerijos duomenimis (ŽŪM), Lietuvoje šiuo metu veikia 40 pieną superkančių kooperatyvų, kurie užima trečdalį žaliavinio pieno rinkos.

Tačiau kooperatyvų, ŽŪM pripažintų žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis – mažiau. Toks pripažinimas kooperatyvui galioja dvejus metus.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2014–2015 metais pripažintų kooperatinių bendrovių skaičius siekė 44, 2013-2014 metais – 32. Palyginimui, 2005 metais tokių buvo tik vienas, 2006 metais – keturi.

Žemės ūkio kooperatyvų daugėja nežymiai

Metai / Kooperatyvų skaičius

2010 m.94
2011 m.93
2012 m.101
2013 m.114
2014 m:118

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Ūkių skaičius pagal ūkyje naudojamą žemės plotą

Intervalas, haŪkių skaičiusNaudmenų plotų suma, ha
0-111 0575 592
1-336 04574 950
3-522 32582 790
5-1025 396181 424
10-2016 463227 311
20-304 726113 873
30-502 63199 557
50-1001 14075 290
100-50037765 778
>5001535 814

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"