TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kovą uoste nuotaika pasitaisė

2012 04 11 7:53

Pavasaris Klaipėdos uoste dvelkia viltingomis prekybos tendencijomis. Apyvarta sparčiai artėja prie pernykščių rekordinių aukštumų, nors krovos procesas išlieka netolygus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) duomenimis, kovo mėnesį perkrauta 2,98 mln. tonų krovinių - 1 proc., arba 30 tūkst. tonų, daugiau nei pernai kovą. Akivaizdu, kad krovos mastas grįžta prie praėjusių metų vidurkio - 3 mln. tonų per mėnesį. Tai ženklas, kad uostas vaduojasi iš švelnaus recesijos glėbio, į kurį pateko praėjusių metų pabaigoje. Per pirmus 3 metų mėnesius iš viso perkrauta 8,2 mln. tonų krovinių - 9 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.

Per Būtingės terminalą I ketvirtį importuota 2,1 mln. tonų naftos - 5,1 proc. daugiau nei pernai.

Kaimynų įtaka

Klaipėdos uosto rodiklius į praėjusių metų lygį tempia atsigavusi trąšų ir naftos produktų krova. Kovą pajudėjo baltarusiškų trąšų eksportas, ėmė plūsti papildomas naftos produktų srautas iš kaimynės šalies gamyklų.

Europos Sąjungos taikomų sankcijų Baltarusijai įtakos mūsų uostas, pasak KVJUD rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, kol kas nejaučia. "Baltarusijos naftos produktų srautas net išaugo, nes kiti naftos terminalai nesusitvarko su padidėjusiu eksportu, todėl dalis krovinių nukreipiami į Klaipėdą. Žinoma, tai gali būti laikinas dalykas, nors prekybos tendencija yra teigiama - dėl kainų skirtumo Baltarusija daugiau naftos produktų parduoda Vakarų Europai, o ne vidaus rinkai, jos ekonomikos būklė skatina daugiau eksportuoti", - aiškino A.Drungilas.

Tačiau jis tvirtina, kad šaldytų produktų segmente padėtis priešinga - dėl to, kad Baltarusijai stinga valiutos, lėtėja šaldytų krovinių importas. Uosto sandėliai prikišti produkcijos, nes kaimynai jos neįperka, todėl negalima priimti naujų siuntų. Šaldytų krovinių mažėjo pernai, o šiemet per 3 mėnesius jų krova krito dar 35 proc., palyginti su praėjusių metų I ketvirčiu, iki 63 tūkst. tonų.

Kol kas nedžiugina padėtis ir konteinerių rinkoje. Nors lyginamojo 3 mėnesių laikotarpio apyvarta, skaičiuojant konteineriais (TEU), rodo smuktelėjimą tik 4,6 proc., krauta 86 760 TEU, tačiau kovo rodiklis nuvylė. Praėjusį mėnesį konteinerių apyvarta buvo ketvirtadaliu mažesnė nei pernai kovą. "Mes analizavome priežastis. Matome, kad Baltijos jūros rinkoje konteinerių srautas persiskirstė Klaipėdos nenaudai. Dėl mažesnių transportavimo sąnaudų didesni TEU kiekiai nukreipiami per Rygą, nes iš ten tas srautas keliauja į Maskvą. Latvijos vežėjai pigesni už Lietuvos. O nauji kelių mokesčiai Lietuvoje, kurie įsigalios nuo gegužės, bus 3 kartus didesni nei Latvijoje ir tai darys dar didesnę įtaką mūsų uostui", - pažymėjo A.Drungilas.

Investicijų planai stringa

Per pirmus 3 mėnesius KVJUD iš laivų surinko 33,1 mln. litų rinkliavos - 3,2 mln. litų mažiau nei tuo pat metu pernai. Ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio teigimu, kovą uostas pradėjo lipti iš finansinės duobės ir gavo daugiau kaip 19 mln. litų pajamų - 250 tūkst. litų daugiau nei pernai kovą. Balandžio mėnesį atotrūkis tarp šių ir praėjusių metų finansinių rezultatų turėtų išnykti, o jeigu ir bus kiek nors atsiliekama, tai tik minimaliai. Gegužę KVJUD jau žinos, kiek lėšų šiemet galės skirti investicijoms ir kiek reikės skolintis.

Pasak uosto vadovo Eugenijaus Gentvilo, Vyriausybė, patvirtinusi valstybinėms įmonėms privalomą 50 proc. dividendų normą, gegužę su ministerijomis dar kartą svarstys strateginį uosto plėtros planą ir spręs, ar paimti iš KVJUD 34 mln. litų, ar palikti investicijoms. "Su Vyriausybės Transporto ir tranzito komisija kalbėjome apie uosto perspektyvas. Jaučiu, kad premjeras mato, jog netikslinga paimti dalį pelno, geriau palikti jį uostui. Todėl yra tikimybė, kad uosto pelnas bus paliktas investicijoms. Kuo daugiau turėsime finansinių išteklių, tuo geriau juos panaudosime. Jeigu iš mūsų paims 34 mln. litų, galėsime pasiskolinti 180 mln. litų, o jei visą pelną trejus metus paliks, mūsų skolinimosi limitas išaugs iki 332 mln. litų", - tikino E.Gentvilas.

Uosto investiciniai planai gali suirti ne tik dėl išorinių aplinkybių, jie trūkinėja ir iš vidaus. Lėtas rangovų darbas apžiojus per daug objektų, nesugebėjimas laiku įforminti jau atliktų užduočių, uosto vadovybės reiklumas - taip pat žlugdo investicinę programą.

Pasak KVJUD infrastruktūros direktorės Romos Mušeckienės, per I ketvirtį buvo numatyta investicijoms panaudoti 43 mln. litų, o darbų atlikta už maždaug 30 mln. litų. Didžiausias atsilikimas matomas pagal uosto kanalo gilinimo 20,7 mln. litų vertės sutartį, kurios vykdymo terminas dėl oro sąlygų kartą jau buvo pratęstas iki kovo 12 dienos, bet vienas baras ir paskui dar buvo likęs nepradėtas gilinti.

Vėluoja pateikti aktus ir krantinių statytojai, nes beveik visi  rangovai neįstengia laikytis darbo grafikų.

Pagal 2012-2014 metų investicijų planą KVJUD infrastruktūros projektams numatoma skirti 291 mln. litų, o realiai tikimasi atlikti darbų už 250 mln. litų. Apie pusę šio kiekio sudaro Europos Sąjungos (ES) lėšos, skirtos kanalui gilinti ir keleivių terminalo prieplaukai 2013 metais užbaigti.

Nemažai investicijų iš KVJUD pareikalaus ir suskystintų dujų terminalo infrastruktūros statyba, Šventosios uosto priežiūra, todėl  kitos uosto statybos gali būti sukeistos vietomis ar nukeltos į vėlesnius metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"