TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kovojant su infliacija reikia ir politikų ryžto

2006 10 09 0:00
"Nė viena infliaciją mažinanti priemonė nėra populiari", - pabrėžia centrinio banko vadovas Reinoldijus Šarkinas.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Lietuvos banko vadovas baiminasi, kad artėjantys savivaldybių ir Seimo rinkimai gali apmalšinti politinių partijų norą laikytis finansinės drausmės

Pavasarį Lietuva prarado istorinę galimybę tapti viena pirmųjų ES naujokių, kuri jau nuo kitų metų pradžios nacionalinę valiutą pakeistų euru. Tik per plauką neįvykdžius euro įvedimui reikalingo kriterijaus suvaldyti infliaciją, dabar Vyriausybė brėžia naują datą - greičiausiai tai bus 2010-ieji.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas LŽ pripažino, kad infliacija greičiausiai vėl bus didžiausias stabdys Lietuvai jungiantis prie euro zonos. Jau artimiausiu metu laukia nauji iššūkiai - reikės didinti akcizus tabakui ir degalams, smarkiai pabrangs gamtinės dujos. Be to, teks pasukti galvas, kaip pristabdyti infliaciją didinantį vartojimą.

Šarkinas sako, kad infliacijos protrūkį pristabdyti galima, tačiau tam reikia politikų ryžto - juk nė viena kovos su infliacija priemonė nėra populiari, o ateinantys dveji metai pažymėti savivaldybių ir Seimo rinkimų ženklu. Todėl centrinio banko vadovas siūlo įstatymais apriboti politikų įgeidžius didinti biudžeto išlaidas, o įsipareigojimus rinkėjams vykdyti "proto ribose".

- Premjeras ir finansų ministras mano, kad Lietuva įsivesti eurą būtų pajėgi galbūt 2010 metais. Ar sutinkate, kad ši data yra optimaliausia?

- Pirmiausia reikia nepadaryti klaidos - paskelbti euro įvedimo datą ir jo neįsivesti. Turime apskaičiuoti visas galimybes. Jau šiemet visi kriterijai buvo įvykdyti, išskyrus vieną - infliacijos. Jis ir toliau bus aktualiausias, juk kai ekonomika kyla taip sparčiai, ir infliacija didėja.

Taip pat reikia atsižvelgti, kad reikės suvienodinti akcizus. Mokesčių įstatymai turi būti priimti ir paskelbti prieš pusę metų iki jų įsigaliojimo. Šiandien sprendimai dar nepriimti. Be to, lemiamos įtakos infliacijai turės ir dujų bei naftos kainos. Tikslios datos nedrįsčiau pasakyti. Juk kitąmet rinkimai, 2008 metais - vėl rinkimai.

- Dėl euro datos neseniai esate pareiškęs: "kuo anksčiau, kai tik bus galima tai padaryti". Ar šio principo ir toliau laikotės?

- Manau, kad taip. Niekas nesiginčija, kad Lietuvai euras naudingas ir siekti jo anksčiau yra teisinga. Vyriausybė taip pat deklaruoja tikslą įsivesti eurą kuo anksčiau.

- Tačiau premjeras užsimena, kad strimgalviais keisti valiutos nereikėtų, nes reikia vykdyti ir įsipareigojimus: grąžinti indėlius, didinti algas, pensijas. Ar įmanoma vienu metu siekti euro ir vykdyti pažadus rinkėjams?

- Vyriausybės numatytos priemonės turi būti vykdomos protingai. Kai bus paskelbti kitų metų biudžeto projekto skaičiai, matysime, kiek biudžeto išlaidos turės įtakos infliacijai.

Žinoma, bet koks didelių pinigų išmetimas į rinką turės įtakos infliacijos didėjimui. Jei indėlius kompensuojame ar išmokas už žemę išmokame, tai norisi, kad tie pinigai būtų taupomi. O jei jie pateks į apyvartą, bus spaudimas infliacijai.

- Finansų ministerija padidino infliacijos prognozę - šiemet iki 3,9 proc., o kitąmet iki 4,7 proc. Kokių priemonių reikia imtis, kad infliacija būtų mažesnė?

- Infliaciją reikia valdyti, kad neįsisuktų kainų spiralė - ją sustabdyti per savaitę nebus lengva. Žinoma, yra daugybė priemonių jai sustabdyti, bet ar galime jas taikyti? Pavyzdžiui, administruojamas kainas galima prilaikyti, bet ar to reikia?

Nė viena infliaciją mažinanti priemonė nėra populiari. Aš nemanau, kad prieš rinkimus Vyriausybė priimtų nepopuliarius sprendimus. Juk kai kurios priemonės varžytų darbo užmokesčio didėjimą, atsisakius mokesčių lengvatos būstui pabrangtų būstų kreditai.

Tai priemonės, kurios būtų nepopuliarios, tačiau šalies ekonomikai -reikalingos. Jeigu ateitų tokia ekonominė krizė, kokia buvo 1997-1998 metais, tai nesiėmus išankstinių veiksmų išsikapanoti iš jos visiems mums kainuotų žymiai daugiau.

- Norint užkirsti kelią nepagrįstam politikų išlaidavimui, parlamentinėms partijoms siūloma pasirašyti fiskalinės drausmės susitarimą. Kaip manote, ar toks dokumentas reikalingas?

- Mano nuomone, reikalingas. Geriau, kad tai būtų įstatymas, kuriame jau dabar būtų paskelbtos akcizų keitimo datos. Be to, tokiame įstatyme būtų išspręstas biudžeto kontrolės klausimas, kur didiname išlaidas, o kur - ne.

- Kaip viena iš grėsmių įvardijama kylanti kreditų, ypač būsto, paklausa. Ar labai šiuo metu pavojingas sparčiai didėjantis gyventojų įsiskolinimas bankams?

- Pas mus paskolų išdavimas didėja labai sparčiai, tačiau apskritai kreditų dar nėra išduota daug. Suteiktos paskolos siekia tik 40 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio - tai žemiausias lygis visoje Europoje. Vakarų Europoje yra šalių, kuriose šis lygis siekia ir 200 procentų.

Tiesa, bet kokia sparti plėtra sukelia riziką. Jau pernai ir užpernai bankai buvo įspėjami, kad sudarytų reikiamus rezervus, kitaip pasikeitus situacijai jiems iškiltų grėsmė. Dabar kiekvieną banką peržiūrime pagal kapitalo pakankamumo rodiklį. Jei iškyla koks klausimas, galime individualiai kiekvienam bankui iškelti papildomų reikalavimų. Dabar paskolų palūkanos kiek pakilo, o rinkose prognozuojama, kad jos ir toliau turėtų kilti. Tai taip pat riboja paskolų portfelio didėjimą.

- Dar visai neseniai Lietuvos bankas buvo kritikuojamas už tai, kad yra pernelyg griežtas komerciniams bankams. Pavyzdžiui, kad privalomųjų atsargų norma jiems per didelė?

- Mes atidžiai stebime paskolų portfelio plėtrą ir manome, kad apie mažinimą kalbos nėra. Tačiau jei iškiltų problema, kad reikia stabdyti paskolų plėtrą, svarstytume klausimą dėl privalomųjų atsargų normos didinimo.

- Seimas panaikino lengvatą paėmusiesiems daugiau nei vieną būsto paskolą. Ar, jūsų manymu, nereikėtų visiškai atsisakyti šios lengvatos?

- Dažniausiai antras ar trečias kreditas buvo imamas, kad nupirktą būstą vėliau galėtų parduoti. Taigi toks Seimo žingsnis buvo teisingas. Turint galvoje sveiką ekonomiką ir įtaką infliacijai, lengvatos atsisakyti būtų teisinga. Bet taip paprastai šios problemos išspręsti negalima - reikia rasti sprendimą, kad nenukentėtų žmonės.

- Esate pripažinęs, kad kreditų paklausą galėtų veiksmingai sureguliuoti nekilnojamojo turto mokestis?

- Šis mokestis ribotų nekilnojamojo turto paklausą. Tačiau aš neturiu jokių konkrečių pasiūlymų dėl jo. Kol kas tegaliu pasakyti, kad tai būtų viena iš infliaciją mažinančių priemonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"