TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kovoje su šešėline ekonomika lietuviai gerokai atsilieka nuo estų

2015 11 25 16:00
novinite.com nuotrauka

Per metus šešėlinės ekonomikos problemą šalyje įžvelgiančių verslininkų skaičius nežymiai sumažėjo, tačiau Lietuvoje pagal šį rodiklį vis dar prastesnė situacija nei vidutiniškai Centrinės ir Rytų Europos (CRE) regione.

Ypač smarkiai Lietuva atsilieka nuo Estijos: Lietuvoje šešėlinę ekonomiką kaip svarbią problemą įvardina 83 proc. verslininkų, Estijoje – tik 34 proc.

Visame CRE regione šešėlinės ekonomikos problemą pastebi 73 proc. verslininkų, nustatė didžiausių verslo įmonių vadovų apklausą „Ekonomikos pulsas“ devyniose CRE šalyse atlikusi tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG.

Prieš metus šešėlinę ekonomiką teigė pastebintys devyni iš dešimties (91 proc.) Lietuvos verslininkų. Duomenys viso regiono mastu, lyginant su praėjusiais metais, beveik nekito: pernai šešėlinės ekonomikos problemą įžvelgė trys ketvirtadaliai (75 proc.) regiono verslininkų.

Daugiausiai šešėlinės ekonomikos pastebima Rumunijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje: šiose šalyse šešėlinės ekonomikos problemą įžvelgia beveik visi apklausti verslininkai (po 98 proc.).

Apklausos duomenimis, tiek Lietuvoje, tiek visame regione iš šešėlinės ekonomikos formų dažniausiai nurodomas mokesčių vengimas, nuslepiant tikrąsias pajamas. Tai įvardino kas antras Lietuvos verslininkas (47 proc.) ir du iš penkių regiono verslininkų (39 proc.). Verslininkai Lietuvoje mokesčių vengimo pastebi ženkliai daugiau nei respondentai kitose Baltijos šalyse – Latvijoje kaip labiausiai paplitusią šešėlinės ekonomikos formą mokesčių vengimą nurodė 39 proc., Estijoje – 29 proc. apklaustųjų.

Lietuvoje ir Latvijoje, lyginant su kitomis regiono valstybėmis, verslininkai įžvelgia didžiausius kontrabandos mastus. Net 21 proc. Lietuvos ir 23 proc. Latvijos verslininkų, dalyvavusių apklausoje, kontrabandą įvardino kaip aktualiausią problemą. Regiono mastu tokių verslininkų dvigubai mažiau – vos dešimtadalis (11 proc.). Tiesa, lyginant su praėjusiais metais, kontrabandos problemą išskiria gerokai mažiau verslininkų Lietuvoje – pernai šis skaičius siekė 36 proc.

Nelegalų darbą ir atlyginimus „vokeliuose“ Lietuvoje pastebinčių verslininkų skaičius per metus pastebimai išaugo. Šiemet šią problemą Lietuvoje įvardino 26 proc. respondentų, pernai – vos 5 proc. Lietuva netgi aplenkė regiono vidurkį – CRE regione nelegalų darbą ir atlyginimus vokeliuose kaip didžiausią šešėlinės ekonomikos dalį sudarantį reiškinį įvardino 23 proc. verslininkų.

Pažymėtina, kad Lietuvoje neatsirado nei vieno verslininko, kuriam labiausiai pastebima šešėlinės ekonomikos sritis būtų buvusi PVM grobstymas. Regione PVM grobstymo problemą identifikavo penktadalis (21 proc.) verslininkų, ypač dažnai ją minėjo slovakai (41 proc.) ir čekai (39 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"