TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krantinės - be ilgaamžiškumo garantijos

2009 04 09 0:00
Vienai krantinei statyti išleidžiama 10-15 mln. litų, tačiau kur kas brangiau kainuoja techninio broko taisymas ir pasekmės.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Dar neištaisytas prieš dešimtmetį Klaipėdos uoste belgų paliktas krantinių statybos brokas, o į paviršių kyla lietuvių rangovų techninių sprendimų pasekmės, reikalaujančios ekspertizių ir nenumatytų išlaidų kitų krantinių remontui.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) laikinasis vadovas Algirdas Kamarauskas neskuba atsakyti į jūrų krovos kompanijos "Bega" klausimą, kada bus suremontuota prieš pusmetį pradėjusi griūti 68-oji krantinė. Kol teisininkai aiškinasi, ar tai daryti privalėtų ją 2001 metais rekonstravusios bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" ir "Pramprojektas" su partnere iš Rusijos, ar pati direkcija, "Bega" nerimauja dėl ekonominių ir uosto įvaizdžio padarinių.

Kiti uosto naudotojai reikalauja sukurti atsakomybės ir nuostolių kompensavimo sistemą, kuri be konfliktų veiktų panašiais krantinių avarijų atvejais, nes jų gali daugėti.

Pažeistas stovumas.

Nesaugioje, kaip buvo pastebėta prieš pusmetį, "Begos" krantinėje per metus perkraunamas milijonas tonų inertinių medžiagų. Tai trečdalis kompanijos apyvartos. Ekspertų ir komisijos pripažintas avarinės būklės 40 metrų krantinės ruožas kelia įtarimą, kad deformacijų yra ir likusioje krantinės dalyje.

"Ne direkcija turėtų šalinti trūkumus savo pinigais", - mano bendrovės vadovas Aloyzas Kuzmarskis ir ragina KVJUD kuo skubiau parengti veiksmų planą.

"Mes nesame gavę jokių pretenzijų ir nežinome, kokie ten vyksta pokalbiai. Kai bus pateiktos ekspertų išvados ir komisijos nustatytos priežastys, tuomet nagrinėsime", - gudrauja bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintautas Jocius.

Susisiekimo ministro sudarytos komisijos išvados, kad dėl statybos broko ir prastos krantinės priežiūros suiro atraminės plokštės, žinomos jau keletą mėnesių. Tačiau bendrovė, matyt, svarsto, ar krantinės avarijos nesukėlė aplinkos veiksniai.

Nors ekspertai teigia, kad projektuojant netinkamai apskaičiuota krantinės apkrova ir pažeistas konstrukcinis sprendimas, neatmetama tikimybė, kad poveikį darė ir netoliese apsisukantys laivai, sraigtais įsukantys galingas vandens sroves.

Tačiau uostininkai sunerimę, kad avarijų gali atsitikti ir kitose to paties rangovo ir panašiu būdu statytose krantinėse. "Klaipėdos hidrotechnika" ir "Pramprojektas" - nuolatinės KVJUD konkursų nugalėtojos, turinčios visus Aplinkos ministerijos atestatus ypatingų statinių statybai. Pagal įstatymą taisyti išryškėjusį broką nustatytas 10 metų terminas šiuo metu nėra pasibaigęs. Tačiau ginčas gali kilti dėl išlaidų - sustiprinti krantinę kainuotų ne vieną milijoną litų.

Belgų broko nepašalino

"Begos" atvejis vargu ar pranoks iki šiol skandalingiausią Klaipėdos uosto statybų istoriją, nutikusią rekonstruojant Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) 7-9 krantines. Prieš 12 metų Lietuvos bendrovės vertintos kaip neturinčios reikalingų povandeniniams darbams statybos įgūdžių. Todėl pagal belgų kompanijos "Haecon" projektą kita belgų kompanija "Hydrosoil Service", atsiuntusi kelis specialistus ir įrangą, už krantinių rekonstravimą Klaipėdos uoste neįprasta technologija gavo 30 mln. litų.

Į gręžinius aukšto slėgimo būdu buvo purškiami betono mišiniai ir formuojama krantinių konstrukcija iš kolonų. Kai darbų priėmimo aktas jau buvo pasirašytas, paaiškėjo, kad prie rekonstruotų krantinių, kurių bendras ilgis 550 metrų, negalima dugno gilinti iki numatyto 14 metrų gylio, nes kietame grunte kolonos nesusiformavo taip, kaip buvo numatyta.

Aplinkos ministerijos komisija nustatė, kad 7-9 krantinės nėra pakankamai tvirtos. KVJUD tuomečiai vadovai mėgino kreiptis į teismą, bet paaiškėjo, kad belgų pėdos ataušusios. Ir iš draudimo bendrovės nebuvo ko reikalauti, nes krantinės iki šiol stovi, nors ir netinkamos dideliems laivams švartuoti.

Iš pradžių buvo planuota jas tvirtinti, vėliau nuspręsta perstatyti. Tačiau darbo brokas iki šiol nepašalintas. Paskutiniais duomenimis, krantinių perstatymo konkursą žadama skelbti šiemet, bet ir tai ne visų trijų, o tik pusės ruožo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"