TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krantinėse - kova su statybų rangovais

2011 05 09 0:00
Uosto rangovai keičiasi, o statybų sistemos bėdos lieka tos pačios - statoma neparengus būtinų dokumentų, taigi neteisėtai.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėdos uosto statybos komplikuoja užsakovų ir rangovų santykius dėl papildomų darbų. Statybininkai tikina, kad krantinės yra toks objektas, kur numatyti išlaidas iki cento neįmanoma.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (KVJUD) ėmė graužti nepasitikėjimo rūdys. Įstaigos vadovas Eugenijus Gentvilas, jau dvejus metus bandantis sulaužyti nusistovėjusią statybų organizavimo sistemą, šiuo metu dirba ir už pavaldinius. Jam neįtinka nei Lietuvos bendrovės "Hidrostatyba", nei vokiečių "Jozef Mobius", nei latvių "Latvijas Tilti" projektų vadovai. Esą jie siūlo koreguoti sutartis ir apmokėti papildomų darbų išlaidas tada, kai jie jau būna atlikti be dokumentacijos.

Laužo seną tvarką

Praėjusią savaitę pareiškimą išeiti iš darbo padėjo E.Gentvilo partijos bendražygis infrastruktūros direktorius Vidas Karolis. Jis buvo staiga atšauktas iš komandiruotės užsienyje. KVJUD V.Karolis dirbo dvejus metus ir kolegos buvo didžiai vertinamas. "Jau kelis mėnesius žvelgta ne ta pačia kryptimi", - tokio poelgio priežastį trumpai apibūdino E.Gentvilas. Jis tikisi, kad kolegos apkaltinimas per dideliu liberalumu rangovų atžvilgiu neturėtų sugadinti partinių jų santykių.

Požiūrių skirtumą lėmė vasario 11 dieną generalinio direktoriaus pasirašytas įsakymas dėl techninių projektų koregavimo apribojimų. Balandžio pabaigoje, V.Karoliui išvykus į komandiruotę, staiga paaiškėjo, kad jau yra padaryti tam tikri darbai, nors jie dar nenupirkti. "Patys pastebėjome, kad prisidirbom. Man buvo pasiūlyta atlikti fiktyvias viešųjų pirkimų procedūras, bet aš nesutikau, kreipiausi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Manęs netenkina, kad per praėjusius dvejus metus infrastruktūros statybos vyko geriau nei užpernai. Turi būti padaryta gerai. Karoliui pats priimtiniausias būdas pasirodė - dėti pareiškimą ant stalo", - neslėpė nusivylimo pavaldinio poelgiu E.Gentvilas.

Nejauku ir tiesos dangstymu įtariamame visame direkcijos Infrastruktūros skyriuje - pagrindiniame po Uosto kapitono tarnybos įstaigos padalinyje. Iki šiol jo darbuotojai buvo giriami už spartų darbą ir konkursų skaidrumą. Šis skyrius rengia projektines užduotis rangovams, kurie atlieka dešimtis milijonų litų kainuojančius darbus.

Už infrastruktūrą atsakingas V.Karolis vadovavo KVJUD Viešųjų pirkimų komisijai, kaip ir prieš jį dirbęs bei už netinkamai organizuotus darbų konkursus E.Gentvilo atleistas Algirdas Kamarauskas. Šiam gresia baudžiamoji atsakomybė.

Dėl informacijos apie sutarčių turinį nutylėjimo šių metų pradžioje darbo neteko vyriausioji finansininkė, įtarimų šešėlis krito ant Juridinio skyriaus viršininko - šis iškart išėjo tėvystės atostogų.

Dabar uosto vadovas infrastruktūros direktoriaus pareigų nepatiki niekam ir statybų aikštelėse pats bando perprasti projektų specifiką. Tai, jo manymu, gali trukti porą savaičių. Paskui ieškosiąs žmogaus arba pačioje įstaigoje, arba iš šalies.

Teismų neišvengs

Dvejus metus KVJUD sukosi ir šiuo metu dar nesustojusioje teismų dėl bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" žlugimo karuselėje. Šios teisinės procedūros sustabdė uosto gilinimo darbus 2009 metais, dėl to infrastruktūros statybos strigo ir pernai. Buvo džiaugiamasi, kad dėl skaidrių konkursų pavyko sutaupyti 40 mln. litų, o šiemet, išgyvendinus monopolį, pavyks įvykdyti 190 mln. litų investicijų planą.

"Manęs net teisėjas klausė, kodėl esu taip nusistatęs prieš "Klaipėdos hidrotechniką"? Aš ne prieš šią bendrovę, o prieš statybų sistemą. Keisdami projektus prieiname prie absurdiškų situacijų, kai projektas nepabaigiamas 7 metus, nors darbas turėjo būti atliktas, tarkime, dar 2008 metų rugsėjį. Esu paprašęs parengti 2006-2010 metų užsakymų ataskaitą, pasirodo, praktika - ta pati, buvo statoma tik šitaip, neteisėtai", - kalbėjo E.Gentvilas.

Tačiau ir naujieji rangovai buvo perėmę šią ydą. Be darbo dokumentacijos "Hidrostatyba" esą yra atlikusi Baltijos laivų statyklos krantinių, įmonės "Bega" 62 krantinės rekonstravimo darbų. "Hidrostatyba" taip pat nespėja laiku sutvarkyti dokumentacijos, susijusios su Šventosios jūrų uostu. O iki vasaros ji turi pritaikyti krantines laivybai. "Latvijas Tilti" ne pagal projektą pradėjo keleivių ir krovinių terminalo statybą, pažeidimų yra padarę ir kiti.

"Ką aš žinau, kiek tie papildomi ir jau atlikti darbai iš tikrųjų kainuoja? Atrodo smulkmena keli šimtai tūkstančių, bet tokie atvejai gali vesti prie korupcijos. Manau, dabar teisėtas kelias "Hidrostatybai" atgauti pinigus už padarytus darbus - paduoti mus į teismą", - svarsto uosto generalinis direktorius.

Rangovai atsikerta

"Begos" krantinės remontas turėjo kainuoti 990 tūkst. litų, tačiau dėl projekto koregavimo pabrango trečdaliu.

Didžiausios Vakarų Lietuvos statybų įmonės "Hidrostatyba" generalinis direktorius Pranas Šidiškis neslėpė pasipiktinimo tuo, kad KVJUD viešai apkalba įmonę, ir grasino nutraukti sutartis.

"Šiemet visoje Lietuvoje atliekame 150 mln. litų vertės darbų, bet niekur nėra taip priekabiaujama kaip uoste. Ir netiesa, kad brangesni užsakymai atitraukė mūsų dėmesį nuo uosto. Net 12 specialistų skirta "Begos" krantinės projektui. Kiek vargome, kiek eksperimentavome, kad žinotume, kas yra po ta krantine! Kai rankomis pakėlėme plokštę, pamatėme ne smėlį, o storą cemento sluoksnį, kurio negailėdamas kažkada pripylė tuometis Celiuliozės ir popieriaus kombinatas. Laimėjome konkursą pagal uosto direkcijos parengtą projektą. O uosto krantinių konstrukcijos jo neatitiko. Samdėme ekspertus, rašėme po kiekvieno tokio atvejo raštus, kad atsirado papildomų darbų, kad reikėtų spręsti finansavimo klausimą, 4-5 direkcijos darbuotojai tuos dokumentus pasirašydavo. E.Gentvilas, pats atvykęs į krantinę, pripažino, kad kalti ne mes, o jo darbuotojai. Tokios yra statybų technologijos - nuo jų nepabėgsi", - aiškino P.Šidiškis. Jo pavaduotojas Arvydas Biesevičius patikino, kad papildomi darbai turi būti nustatomi derybomis, galima apsieiti be teismo. Uosto vadovo priekaištus dėl "Begos" krantinių jis vadina nesusipratimu ir mano, kad nebūtina taip plačiai apie jį skelbti. A.Biesevičiaus teigimu, KVJUD pati nesugebėjo per 3 mėnesius įforminti darbų, o tada pranešė, kad pinigų už darbus nemokės. Dėl vėluojančios Šventosios uosto projektinės dokumentacijos esą kaltas trumpas sutarties terminas - 3 mėnesiai iki laivybos sezono pradžios. "Gavome tik užduotį, reikia parengti visą dokumentaciją, iš visų jėgų stengiamės tai padaryti kuo greičiau. Ir neatsisakome vykdyti darbų pagal grafiką. Tik laukiame leidimo juos pradėti", - patikino A.Biesevičius. Jis pridūrė, kad buvęs uosto infrastruktūros direktorius V.Karolis buvo konstruktyvius sprendimus priimantis specialistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"