TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krašto verslo patriotai - tik už mažą kainą

2011 04 11 0:00
Pirkėjų patriotizmas baigiasi, jei lietuviškas gaminys kainuoja 10 proc. ar daugių daugiausia 15 proc. brangiau nei užsieninis.
LŽ archyvo nuotrauka

Apsipirkdami lietuviai mieliau renkasi lietuviškas prekes, ypač maisto produktus, tačiau tik tokiu atveju, jei jie kainuoja ne ką brangiau nei užsieniniai.

Per Lietuvą prasiautusi ekonomikos krizė, gerokai apkarpiusi didžiosios dalies šalies gyventojų pajamas, kiek prislopino tautiečių patriotizmą vietos kilmės prekėms - už lietuvišką produktą žmonės pasirengę mokėti ne daugiau 10 proc. nei už panašų užsienietišką.

"Praktika rodo, kad pirkėjų patriotizmas baigiasi, jei lietuviškas gaminys kainuoja 10 proc. ar daugių daugiausia 15 proc. brangiau nei užsieninis. Tada patriotizmą jau nusveria piniginė nauda. Tačiau tas dešimtadalis reiškia, kad žmonės iš principo palaiko savus gamintojus", - LŽ sako Marius Busilas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius.

Ikikriziniais 2008 metais tyrimų bendrovės "TNS Gallup" atlikto Lietuvos vartotojų nuomonės tyrimo "Lietuvos anatomija" duomenimis, 8 iš 10 krašto gyventojų mielai rinktųsi lietuviškas prekes, net jei jos ir kainuotų brangiau. Tačiau, viena vertus, patriotinį nusiteikimą pakoregavo sunkmetis, privertęs ieškoti pigesnių prekių, kita vertus, neretai pasitaiko, kad apklausų rezultatai skiriasi nuo realių žmonių poelgių. "Žodžiai ir darbai ne visada sutampa. Taip yra ir su pirkėjų deklaruojamu patriotizmu - tikrovėje viskas atrodo kiek kitaip", - pastebi M.Busilas.

Prekybos tinklų atstovai sako, kad šiandien prekės "lietuviškumas" pirkėjų pasirinkimą dažniausiai nusveria tik tada, kai jos kaina yra tokia pat kaip užsienietiškos ar vos didesnė. "Kiek pastebime, kilmė nėra labai svarbus kriterijus, renkantis prekę, tai greičiau papildomas faktorius. Tarkim, jei prekybos centre siūlomi dviejų rūšių obuoliai - vieni lenkiški, kiti - lietuviški, ir abiejų kaina vienoda, daugelis pirkėjų rinksis lietuviškus. Tačiau jei lenkiški obuoliai pigesni - o taip dažniausiai ir būna, nes lietuviškus obuolius perkame brangiau iš obuolių augintojų, - daugelis pirkėjų rinksis lenkiškus obuolius ir parduotas jų kiekis gerokai viršys lietuviškų obuolių pardavimą", - LŽ nurodo didžiausią krašte prekybos tinklą valdančios "Maxima LT" Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė.

Kaina - svarbiau

"Maxima LT" atstovės teigimu, lemiamas pirkėjų pasirinkimo kriterijus yra kainos ir kokybės santykis - prekybos centre jie pirmiausia ieško kokybiškų prekių, kurias žino ir mėgsta, ir kantriai laukia akcijų, kai šių produktų galės įsigyti pigiau nei paprastai.

"Šiuo metu pirkėjai daugiausia dėmesio skiria palankiausios kainos paieškoms. Akcijų metu visada jaučiamas didžiausias susidomėjimas patraukliu kainos pasiūlymu", - LŽ sakė ir Raminta Stanaitytė-Česnulienė, UAB "RIMI Lietuva" viešųjų ryšių vadovė. Neseniai "RIMI Lietuvos" užsakymu "Baltijos tyrimų" atlikto tyrimo duomenimis, beveik trečdalis apklaustųjų stengiasi apsipirkti prekybos centruose vykstančių akcijų metu.

Anot L.Muižienės, mažesnes pajamas gaunantiems pirkėjams svarbiausias pasirinkimo veiksnys yra prekių kaina. Mažiau taupantieji tiek prekės kokybei, tiek kilmei skiria žymiai daugiau dėmesio. Tokių žmonių daugiau didmiesčiuose.

Ši tendencija būdinga ne tik Lietuvai. Patriotizmu garsėjančios Lietuvos kaimynės Lenkijos gyventojai rinkdamiesi prekes taip pat nėra tokie jau dideli patriotai. Kaip skelbia verslo dienraštis "Puls Biznesu", neseniai atlikti sociologiniai tyrimai parodė, kad didelei daliai apklaustųjų (43 proc.) lenkiška produkto kilmė neturi jokios reikšmės.

Lenkų ekspertai normaliu reiškiniu vadina tai, kad šalyje, kur nemaža dalis gyventojų negauna didelių pajamų, o rinka laisva ir didieji užsienio koncernai gali pasiūlyti pigesnių prekių nei vietos gamintojai, pirkėjai labiausiai vadovaujasi ekonominiais kriterijais.

Lietuvos prekybos tinklų duomenimis, parduotuvėse "Maxima" lietuviškos prekės sudaro daugiau nei 60 proc., RIMI - apie 50 proc. visų parduodamų prekių.

Maistas - daugiausia lietuviškas

Tačiau lietuviškų maisto produktų pardavimas gerokai didesnis nei kitų prekių - mat tautiečių patriotiškumas pasireiškia tvirtu įsitikinimu, kad lietuviški ir tik lietuviški maisto gaminiai yra sveikiausi, geriausi, patikimiausi. Toks nuo seno susiformavęs teigiamas lietuviškų maisto produktų įvaizdis padeda šalies gamintojams išlaikyti tvirtas pozicijas rinkoje.

"Lietuviška prekės kilmė yra itin aktuali tam tikrose prekių kategorijose, tarkime, pieno, duonos ar mėsos gaminius pirkėjas dažniausiai rinksis lietuviškus, nes mano, kad jie kokybiškesni, sveikesni ar skanesni. Tuo tarpu renkantis bakalėjos prekes ar, pavyzdžiui, padažus, lietuviška kilmė jau nėra tokia svarbi", - nurodo L.Muižienė. Anot jos, tinklo parduotuvėse net 80 proc. parduodamų maisto produktų yra lietuviški.

Nors buvo nuogąstaujama, kad sunkmečiu Lietuvą užplūs pigesni maisto produktai iš gretimos Lenkijos, taip neatsitiko. Anot "Maxima LT" atstovės, lenkiškos maisto prekės tesudaro kelis procentus prekybos tinklo siūlomo asortimento. "Lietuviai nėra linkę pirkti lenkiškų produktų, todėl šioje šalyje pagamintos prekės nėra itin paklausios ir jų poreikis stabilus", - konstatuoja L.Muižienė.

Anot UAB "RIMI Lietuva" atstovės, šiame prekybos tinkle kai kuriose maisto produktų kategorijose - pieno produktai, duona, dešros - siūlomi beveik vien tik Lietuvos gamintojų produktai, jie ir paklausiausi. "Antroje vietoje - apie 10 proc. sudaranti latviška produkcija, lyginant su ankstesniais metais, pernai jos šiek tiek pagausėjo", - sakė R.Stanaitytė-Česnulienė.

Ūkininkų iššūkis

Pastaraisiais metais stebima nauja tendencija - vis daugiau pirkėjų maisto produktus perka iš Lietuvos ūkininkų. Vis plačiau po šalies miestus pasklindančiuose mobiliuose ūkininkų turgeliuose iš vietos gamintojų galima nusipirkti daugelį būtiniausių produktų - vaisių, daržovių, mėsos ir jos gaminių, duonos ir pieno gaminių, žuvies, neretai jų kaina mažesnė nei prekybos centruose.

Mobilieji turgeliai žymimi specialiu prekės ženklu - obuoliu su užrašu "Lietuviško ūkio kokybė", kuris, pasak organizatorių, suteikia pirkėjams garantiją, kad jie perka ne kieno kito, o Lietuvos ūkininko išaugintą ir pagamintą produkciją.

"Nesakyčiau, kad žmonės iš ūkininkų perka dėl patriotizmo, tik todėl, kad prekė jų lietuviška, nors gal ir tai turi įtakos. Pagrindinis stimulas - žmogui svarbu nusipirkti kokybišką produktą, kuris pagamintas netoliese. Tai sureikia pirkėjui daugiau komforto ir pasitikėjimo. Pirkėjas turi galimybę susipažinti su gamintoju, pasakyti - šiandien tavo sūris per prėskas, dešra kietoka, ir į tai kitą dieną bus sureaguota", - naujos prekybos formos privalumus LŽ aiškino mobiliuosius ūkininkus vienijančio žemės ūkio kooperatyvo "Lietuviško ūkio kokybė" vadovas Mindaugas Maciulevičius.

Anot jo, mobilūs ūkininkų turgeliai, kurie populiarūs visoje Europoje, užpildė tuščią nišą, pasiūlydami tai, ko nesiūlė didieji prekybos centrai, - produktus mažomis partijomis, unikalius gaminius pagal šeimos ar senovinius receptus.

"Ūkininkų turgeliai populiarėja, ir tai tik judėjimo pradžia. Žinoma, atidžiai žiūrime, kad ūkininkų produktai būtų saugūs, kad gamintojai išlaikytų kokybę - tai viena svarbiausių užduočių, nes bet koks blogas atsitikimas suduotų smūgį visų mūsų reputacijai", - plėtros perspektyva neabejoja M.Maciulevičius.

Kad pirkėjų, kurie domisi produktų sudėtimi, atidžiai skaito etiketes, ieško sveikesnių produktų, pastaruoju metu gausėja, pastebi ir prekybos tinklų atstovai. "Yra segmentas pirkėjų, kuris ypač domisi prekės sudėtimi, ekologiškumu, ieško kuo natūralesnio produkto. Jam svarbu, kad prekė būtų lietuviška, o dar geriau - iš Lietuvos kaimo atkeliavusi", - sakė R.Stanaitytė-Česnulienė. RIMI ne per seniausiai taip pat atsirado kaimiškos produkcijos - keliuose tinklo prekybos centruose veikia krautuvėlė "Vikis", kurioje prekiaujama smulkiųjų ir vidutinių Lietuvos ūkininkų bei gamintojų produkcija.

Patriotizmas padeda taupyti

Rinkos analizės bendrovės SIC tyrimų strategijos vadovės Rūtos Gaudiešienės teigimu, šiuo metu vartotojams labiau nei bet kada rūpi produktų ekologiškumas, natūralumas, o tai susiję ir su produkto lietuviška kilme. "Produktų "lietuviškumas" daugeliui žmonių yra sveikumo, natūralumo sinonimas, ypač kalbant apie maisto produktus. Produktų ekologiškumą, natūralumą jie vertina kitaip nei profesionalai: žmonėms natūralu yra tai, kas lietuviška", - aiškina R.Gaudiešienė.

Jos teigimu, "patriotinė-ekologinė" motyvacija puikiai dera su taupymo idėja, kuri sunkmečiu visuomenėje yra itin populiari - SIC tyrimo duomenimis, net 93 proc. vidutines ir didesnes pajamas gaunančių lietuvių šiandien taupymą išskiria kaip vertybę. "Anksčiau ekologišku buvo laikomas užsienietiškas produktas, paprastai prabangesnis, o šiandien ekologiškas daugeliui yra ir lietuviškas obuolys - nepurkštas, su dėmelėmis. "Lietuviškumas" tapo patrauklus - lietuviškas produktas laikomas natūralesniu nei, tarkime, kiniškas, ir yra pigesnis lyginant su, tarkime, itališku. Tačiau už lietuviškus produktus žmonės nėra linkę mokėti brangiau - lietuviškas, savas privalo būti pigesnis", - sakė ekspertė.

Anot R.Gaudiešienės, gamintojai sėkmingai naudojasi "lietuviškumo" idėja, tuo labiau kad recesijos metu paprastai visuomenės patriotizmas stiprėja.

Kita vertus, produktų "lietuviškumas" neretai būna apgaulingas, nes nemažai prekių parduodama su lietuviškais prekių ženklais, tačiau yra pagamintos kitose šalyse - mat vis dažniau tarptautinėms kompanijoms priklausančios Lietuvos bendrovės dalį gamybos perkelia į užsienį. Tokia praktika paplitusi daugelyje pasaulio šalių, todėl lietuviškus produktus mėgstantys gyventojai nieko neįtardami gali nusipirkti lietuviškais prekių ženklais paženklintus produktus - majonezą, aliejų, duoną, šokoladą, ledus, pieną, konservuotas daržoves ir daug kitokių. Tiesa, dauguma jų pagaminta Europos Sąjungos šalyse, tad kokybe ir saugumu paprastai nenusileidžia lietuviškiems.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"