TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kratosi ir geriausių draudimo sąlygų

2012 05 07 6:03

Prieš dešimtmetį, valstybei keičiant mokesčių lengvatų tvarką, itin daug gyvybės draudimo sutarčių buvo sudaryta būtent tokiam terminui - jis garantavo galimybę pasinaudoti lengvatomis.

Šiemet tūkstančiai gyventojų turi apsispręsti, ką daryti toliau - ar pasibaigus gyvybės draudimo sutarties terminui atsiimti sukauptas lėšas, ar pratęsti draudimo sutartį.

Pernai apie 7 tūkst. gyventojų gyvybės draudimo sutarčių baigėsi 10 metų laikotarpis, kuriam jos buvo sudarytos pasinaudojant palankiausiomis mokesčių sąlygomis. Apie 90 proc. jų nebebuvo pratęstos.

Vieni žmonės nebenori mokėti įmokų draudimo kompanijoms, kiti - ir nebeišgali, treti tiesiog turi planų kitur panaudoti 10 metų kauptas lėšas.

Draudikai bijo, kad kilusi banga atims daug jų klientų.

Geresnių sąlygų nebebus

Tendencija, kad dešimt metų, taip pat - ir per krizę, sugebėję pagal sutartis mokėti gyvybės draudimo įmokas gyventojai dabar nebelinkę jų pratęsti, kelia nerimą Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentui Artūrui Bakšinskui. Jis tikina, kad tie žmonės, kurie pasirašė gyvybės draudimo sutartis iki 2003 metų ir dabar naudojasi valstybės suteiktomis mokesčių lengvatomis, jas praras, bet geresnių sąlygų nebesulauks.

A.Bakšinskas primena, kad 2002 metų antrąjį pusmetį kilo masinė gyvybės draudimo sutarčių sudarymo banga. Mat buvo paskelbta, kad nuo 2003 metų sausio 1 dienos valstybė keis mokestines sąlygas apsidraudusiems gyventojams.

Iki 2003 metų pradžios sudarę gyvybės draudimo sutartis žmonės galėjo pasinaudoti palyginti nedidele lengvata, taikoma draudimo įmokoms, - maždaug 300 litų per metus, kuriais darbdavys sumažindavo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) atskaitymą.

"Draudimo išmokoms apmokestinimas iki tol nebuvo taikomas. O nuo 2003 metų pradėtos apmokestinti draudimo išmokos, jeigu draudimo sutartis nutraukiama ir sukauptos lėšos išmokėtos nesulaukus 10 metų termino. Be to, gyvybės draudimo įmokoms lengvata buvo padidinta iki 25 proc. gyventojo gaunamų pajamų per metus - mokesčio permoką leista atsiimti deklaravus gautas pajamas. Taigi sudarius sutartis iki 2003 metų, atsirado galimybė pasinaudoti didesne lengvata įmokoms ir galimybė pasiimti GPM neapmokestinamas išmokas", - aiškina A.Bakšinskas prieš dešimtmetį kilusio draudimo bumo, išjudinusio rinką, priežastis. 

Tačiau ilgai viliojančios atrodžiusios mokestinės lengvatos gyventojams daugiau neberūpi, daugelis pasinaudojo jomis minimalų numatytą terminą, nors galėtų naudotis ir toliau.

LGDĮA duomenimis, pernai 7,2 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių, sudarytų iki 2003 metų sausio 1 dienos, sukako 10 metų. Tačiau tik 766, arba apie 11 proc., jų buvo pratęstos.

Vien pernai buvo nutraukta beveik 30 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių, o naujai sudaryta 56,1 tūkstančio. Asociacija neturi statistikos, kiek per pastaruosius 10 metų iš viso buvo nutraukta gyvybės draudimo sutarčių.

"Gaila, kad žmonės nesupranta, jog iki 2003 metų sudarytos gyvybės draudimo sutartys gavo pačias palankiausias finansines sąlygas, kokios tik begali būti. Kam jų atsisakyti? Juk pratęsus sutartį išlaikomas tęstinumas - sąlygos nesikeičia", - įtikinėja pašnekovas.

Taupys kitaip

"ERGO Life Insurance" Gyvybės draudimo departamento vadovė Audronė Kupliauskienė skaičiuoja, kad per pirmus keturis šių metų mėnesius pasibaigė 270 kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių, iš kurių 95 proc. buvo sudarytos prieš dešimt metų.

"Apie 13 proc. kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių buvo pratęsta, tačiau apie 87 proc. "dešimtmečių" klientų arba atsiėmė sukauptą kapitalą, arba pasirašė naujas - kitokias draudimo sutartis.

Pastebima, kad kai kurie klientai sukauptą kapitalą skiria tolesniam taupymui, tačiau žmonės pasirenka kitus, jų dabartinei situacijai labiau tinkamus taupymo instrumentus. Pavyzdžiui, žmonės įsigyja pensijų draudimą arba anuitetą, t. y. nusiperka periodinių išmokų iki gyvos galvos instrumentą", - aiškina ji.

"Aviva Lietuva" Komunikacijos skyriaus vadovė Kristina Rekašienė sako, kad šios bendrovės sudaromos gyvybės draudimo sutartys yra neterminuotos, t. y. sudaromos 99 metams, todėl nei jų pratęsimas, nei nutraukimas statistikoje neatsispindi. Ji pabrėžia, jog sudaryti gyvybės draudimo sutartis iki 2003 metų pradžios buvo palanku todėl, kad iki šios datos sudarytų sutarčių išmokos neapmokestinamos, o nuo 2003 sausio 1 dienos sudarytų sutarčių išmokos, išskyrus mirties ir kitų draudžiamųjų įvykių atvejus, jau yra apmokestinamos 15 proc., jeigu nepraėjo 10 metų terminas nuo sutarties sudarymo ir gyventojas naudojosi GPM lengvata. "Jeigu žmogus nesinaudojo GPM lengvata - mokesčių permokos nesusigrąžino, neapmokestinamos ir išmokos. Taip valstybė skatino gyventojus būti apsidraudusius kuo ilgesnį laikotarpį. Kadangi lengvata yra suteikiama valstybės, tad ir apmokestinimą taiko valstybė, ne draudimo įmonė", - sako ji.

Tuo tarpu LGDĮA atstovai primena, kad nutraukus sutartį anksčiau, nei numatyta, dažniausiai ne tik nebegalioja ilgalaikiam taupymui pritaikyta valstybės lengvata, kai draudimo išmoka nėra apmokestinama 15 proc. GPM, bet ir draudimo bendrovės nuskaičiuoja nuo sukauptų lėšų sutarties nutraukimo mokestį.

Pataria žvelgti į ateitį 

LGDĮA duomenimis, nutraukti gyvybės draudimo sutartis dažniausiai skubama tais atvejais, kai gyventojas kurį laiką negali skirti lėšų draudimo įmokoms. A.Bakšinskas rekomenduoja neskubėti to daryti, o pasitarti su draudimo įmonės atstovais ir pagal situaciją, kiek leidžia konkrečios draudimo taisyklės, keisti sutarties sąlygas ar pakoreguoti mokėjimo tvarką.

"Draudimo įmokas galima kuriam laikui atidėti arba, nenutraukiant draudimo sutarties, atsisakyti tik kai kurių papildomų draudimo apsaugų", - pataria LGDĮA prezidentas. Jis pastebi, kad neretai žmonės, susidūrę su netikėtomis finansinėmis problemomis, pavyzdžiui, netekę darbo, sumažėjus atlyginimui arba atsiradus didelių papildomų išlaidų, puola į paniką. Tuomet nutraukti draudimo sutartį ir nebemokėti įmokų atrodo teisingas sprendimas. A.Bakšinskas sutinka, kad tai gali sumažinti išlaidas trumpuoju laikotarpiu, tačiau, jo nuomone, žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, tai nėra finansiškai naudingas sprendimas.

A.Bakšinskas priduria, kad neretai draudimo sutartį pageidaujama nutraukti po keleto metų, investavimo, neatsižvelgiant į tai, kad iki jos termino pabaigos dar liko keliolika ar keliasdešimt metų.

Jis neslėpė, jog kartais žmonės nutraukia draudimo sutartis dėl to, kad nesulaukia greitos investicijų grąžos. Jie pamiršta, kad gyvybės draudimas yra orientuotas į ilgalaikį kaupimą. Be to, neretai žmonės pamiršta, kad draudimo apsauga kainuoja - kuo didesnė draudimo suma, tuo ir rizikos mokesčiai didesni, o ši įmokos dalis nesukaupiama.

Staiga atsisakyti gyvybės draudimo Lietuvos gyventojus skatina ir emigracija. Trumpam mokytis ar padirbėti išvykstantys žmonės arba tie, kurie užsienyje dirba ilgai, nusprendžia nutraukti gyvybės draudimo sutartis, pagal kurias buvo užsitikrinę finansinę apsaugą nelaimės atveju ir lėšas kaupė jau kelerius metus.

SKAIČIAI: 

Iki 2003 01 01 sudarytos sutartys, kurių galiojimo laikotarpis baigėsi 2011 m., - 7,2 tūkst. Iš jų pratęsta 766.

2011 m. sudarytų sutarčių skaičius - 56,1 tūkst.

Pernai nutrauktų sutarčių skaičius - 29,6 tūkst.

Šaltinis: Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"