TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kredito unijas gelbsti šešėlinis verslas

2013 01 29 6:01
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/F.Dirginčius: "Keista, kai kredito unijų palūkanos lyginamos su skandinaviškų bankų palūkanomis. Lyg mes, užimantys 2 proc. rinkos, galime būti lygiavertė atsvara jiems, užimantiems 80 proc. rinkos."

Negalėdamos skolinti rizikingesniems klientams bei nustatyti didesnių nei vidutinės rinkos indėlių palūkanų kredito unijos gali prarasti pozicijas rinkoje ir priartėti prie greitųjų kreditų verslo.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas įsitikinęs, kad kredito unijos nesugebės išlikti rinkoje, jeigu joms bus privaloma tvarka nustatomos skolinimo ribos ar indėlių palūkanų dydis. Jos esą jau dabar priverstos teikti labai brangias paskolas ir išsilaiko tik todėl, kad neva "dirba su verslu, kuris viena koja stovi šešėlyje".

Apribojimai apsunkintų skolinimą

Kaip rašė LŽ, Lietuvos bankas (LB) praėjusią savaitę pripažino nemokiomis Nacionalinę kredito uniją ir kredito uniją "Švyturio" taupomąją kasą. Atimtos jų veiklos licencijos. Keliems tūkstančiams indėlininkų beveik 140 mln. litų nuostolių turės kompensuoti valstybė. Didžiausiai Lietuvos kredito unijai Vilniaus taupomajai kasai LB Priežiūros tarnyba nurodė nesudaryti skolinimo sandorių, kurių suma didesnė nei 30 tūkst. litų, o indėlių, priimamų iš neprofesionalių rinkos dalyvių, palūkanų normą nustatyti atsižvelgiant į rinkos vidurkį.

"Kredito unijų įstatyme labai aiškiai parašyta, kad kredito suma negali daugiau kaip 10 kartų viršyti pajaus. Tai reiškia, kad norint gauti 100 tūkst. litų paskolą reikia 10 tūkst. litų, arba 10 proc. kredito, laikyti kaip pajų. Jeigu kredito unija skolina už 8-9 proc., reali palūkanų norma yra 18-19 procentų. Nežinau, kokį galima daryti verslą, kad atsipirktų tokia paskola? Normalus verslas, kurio metinė marža siekia 5-9 proc., tikrai neatpirks tokių palūkanų. Dabar ne 1990 metai, niekas negauna 30 proc. metinio pelno", - aiškino S.Besagirskas.

Ekonomistas teigė anksčiau kalbėjęsis su kelių kredito unijų vadovais ir jų klausęs, kas yra jų pagrindiniai klientai. "Labai aiškiai pasakė - tai tie, kurie užsiima individualių namų statybomis ir daro greitus projektus. Tai yra jie samdo nelegalius darbuotojus arba žmones, dirbančius pagal verslo liudijimus. Per pusę metų padaro greitą, dažniausiai nekokybišką, projektuką, jį greitai parduoda. Ir tada jiems apsimoka brangiai skolintis", - atvirai dėstė požiūrį departamento direktorius.

S.Besagirskas teigia, neva patys kredito unijų vadovai neoficialiai pripažįsta, kad nemaža dalis jų klientų užsiima pusiau legaliu verslu, ne visada dirba "švariai" - moka mokesčius. Tačiau ekonomistas mano, kad dabar kredito unijoms ir tokiam verslui iškilo pavojus. "Jeigu Lietuvos valdžia sieks mažinti šešėlį, galima prognozuoti, kad su šešėlinio verslo mažėjimu labai smarkiai mažės ir kredito unijų klientų", - įspėjo S.Besagirskas. Ekonomisto nuomone, jeigu kredito unijos skolintų tik legaliai, tai galėtų būti tik nišinės paskolos labai trumpam laikotarpiui, ir kredito unijos tokiu atveju taptų greitųjų kreditų bendrovėmis.

"Norint, kad jos normaliai veiktų, reikia keisti teisinį reglamentavimą. Viena vertus, griežtinti sąlygas, kad nebūtų daromos visuomenei skaudžios nesąmonės. Kita vertus, leisti joms laisviau kvėpuoti, neuždėti pančių", - svarstė S.Besagirskas. Jo manymu, klaidinga būtų griežtais apribojimais dengti vadovų nesugebėjimą administruoti kredito unijas. "Iš tikrųjų tiek greitųjų kreditų bendrovės, tiek kredito unijos buvo paliktos likimo valiai ir jos galėjo piktnaudžiauti padėtimi, kai komerciniai bankai buvo griežtai prižiūrimi. Ačiū Dievui, kad pradeda atsirasti kažkokia tvarka, bet dėl ankstesnių klaidų negalima riboti gerai veikiančių kredito unijų veiklos. Taip, atskaitomybė, kontrolė turi būti, reikia nustatyti aiškius veiklos kriterijus. Bet dabar, regis, nuo vieno kraštutinumo einama prie kito - nurodoma palūkanų norma, skolinimosi limitas ir panašūs dalykai daug griežčiau negu bankams. Manau, tai ne išeitis", - abejones reiškė ekonomistas.

Finansinio raštingumo mokyklos

Abi kredito unijos, iš kurių LB atėmė veiklos licencijas, praklausė asociacijai "Lietuvos kreditas". Jos valdybos pirmininkas Kęstutis Olšauskas LŽ teigė, kad abi šios unijos jau kelerius metus nedalyvavo "Lietuvos kredito" veikloje. Dabar iš likusių 12 asociacijos narių tik 7 kredito unijos yra aktyvios organizacijos dalyvės.

Šios asociacijos narės nėra jos kontroliuojamos. "Mes savo narių nekontroliuojame, tik teikiame pasiūlymus, organizuojame seminarus, tarpininkaujame joms ir LB Priežiūros tarnybai. Pavyzdžiui, neseniai pasiūlėme savo narėms įsteigti rizikos administratoriaus pareigybę. Iki šiol ne visose unijose ji buvo, nes kai kuriose iš jų dirba tik 4-8 darbuotojai", - sakė K.Olšauskas.

Jis mano, kad kredito unijų veikla jau dabar gana griežtai prižiūrima ir kontroliuojama, o jų gyvybingumą esą rodo tai, kad tokios finansų institucijos sėkmingai veikia daugelyje šalių. "Vakarų šalyse populiarūs kooperatiniai bankai, tačiau plečiasi kredito unijų veikla. Jų labai daug susikūrė Lenkijoje, Airijoje, JAV, Kanadoje. Krizės laikotarpiu žmonės suprato jų naudą. Galime sakyti, kad jos tik pradeda rimtesnę veiklą. LB pastebėjo trūkumų, tad jos tobulės. Juk kredito unijos moko žmones finansinio raštingumo", - aiškino K.Olšauskas.

Jis neteikia reikšmės šešėliui, kurį visoms kredito unijoms metė nesąžiningai dirbusiųjų veikla. "Juk ir bankams metė šešėlį "Snoro" bankrotas. Nereikia deguto maišyti su medumi, kurį neša sąžiningai dirbančios kredito unijos", - pabrėžė jis.

Antroji asociacija - Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) stebi ir, kai būtina, tikrina 63 kredito unijas - savo nares bei teikia informaciją, siūlymus ir rekomendacijas LB dėl nustatytų pažeidimų bei riziką ribojančių normatyvų nevykdymo. Būtent LCKU atlikus vertinimą LB Priežiūros tarnyba nurodė Vilniaus taupomajai kasai apriboti skolinimo sandorių sumą ir indėlių palūkanų normas.

LCKU administracijos vadovas Fortunatas Dirginčius LŽ sakė, kad kartą per 18 mėnesių reguliariai tikrinamos visos 63 kredito unijos, LCKU narės. "Didesnių ar mažesnių trūkumų visada galima atrasti. Bet šiuo metu jie tikrai nekelia grėsmės, yra ištaisomi. Vilniaus taupomosios kasos rasti rizikos valdymo trūkumai nepalyginami su tų unijų, iš kurių atimta veiklos licencija", - teigė F.Dirginčius.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad kredito unijų reputacijai suduotas rimtas smūgis. Per pirmąsias tris savaites, kai LB praėjusių metų gruodžio 16 dieną apribojo Nacionalinės kredito unijos veiklą, anot F.Dirginčiaus, visose unijose indėlių sumažėjo 0,8 procento. Tačiau patirti nuostoliai jau padengti.

"Reikėjo ilgai aiškinti, kad "nacionalinė" kredito unija neturi jokio "nacionalinio" prieskonio. Faktas ir tai, kad rizikos valdymui buvo skiriamas nepakankamas dėmesys, ypač tose kredito unijose, kurios nepriklauso LCKU", - sakė F.Dirginčius.

Jis nemano, kad užsukus ne tik komercinių bankų, bet ir kredito unijų paskolų čiaupelį joms iškiltų egzistencijos pavojus. "Kredito unijos atras darbo. Jos yra svari alternatyva komerciniams bankams, daugelį finansinių paslaugų teikia mažesnėmis kainomis ar iš viso nemokamai. Tiesiog po šių įvykių kai kurios kredito unijos galbūt atkreips dėmesį į pernelyg didelį indėlių palūkanų atotrūkį nuo rinkos. Kita vertus, keista, kai unijų palūkanos lyginamos su skandinaviškų bankų palūkanomis. Lyg mes, užimantys 2 proc. rinkos, galime būti lygiavertė atsvara jiems, užimantiems 80 proc. rinkos. Teisingiau būtų mus lyginti su lietuviškais bankais", - aiškino F.Dirginčius.

Jo teigimu, kredito unijos kone vienintelės kredituoja pradinį verslą, nes geriausiai pažįsta vietos bendruomenės narius, gali patikimiau įvertinti, ar būsimas verslas bus gyvybingas. Tuo metu bankuose esą jaunų verslininkų niekas išskėstomis rankomis nelaukia. Paskolos žemės ūkiui, smulkiajam verslui taip pat esanti potenciali kredito unijų veiklos sritis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"