TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kredito unijoms – draudimai skolinti ir kelti palūkanas

2013 06 07 6:00
L.Varanavičius: „Pagrindinė dabartinės sistemos problema yra tai, kad unijoms trūksta kapitalo, o turimas kapitalas nėra tvarus.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per pastaruosius devynis mėnesius Lietuvos bankas (LB) griežtas sankcijas pritaikė jau 8-ioms iš 77 Lietuvoje veikiančių kredito unijų. Trims jų visam laikui atšauktos veiklos licencijos.

Paskutinę gegužės dieną Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnyba nušalino vienos didžiausių šalyje kredito unijų Vilniaus taupomosios kasos vadovybę – administracijos vadovą ir valdybos pirmininką Darių Čepauską, stebėtojų tarybos pirmininką Augustiną Deksnį bei paskolų komiteto pirmininką Justą Čaikauską. Inspektuodamas LB nustatė, kad Vilniaus taupomoji kasa tinkamai nevertina prisiimamos kredito rizikos, ir paliko galioti jau anksčiau duotus nurodymus laikinai nesudaryti didesnių kaip 30 tūkst. litų vertės skolinimo sandorių, o indėlių, priimamų iš neprofesionalių rinkos dalyvių, palūkanų normas skaičiuoti pagal rinkos vidurkį.

Tai jau aštunta kredito unija, kuriai Lietuvos bankas uždraudė skolinti ir nevaržomai kelti palūkanas. LŽ domėjosi, kodėl LB dažniausiai taiko būtent šias drausminančias sankcijas, ir kaip dabar rengiamos įstatymų pataisos galėtų užtikrinti saugesnę kredito unijų veiklą.

Rizikingas skolinimas veda į nebūtį

Nuo 2012 metų rugsėjo Lietuvos bankas, įvertinęs per inspektavimus nustatytus kredito unijų pažeidimus ir veiklos trūkumus, unijų pateiktų finansinių bei priežiūrai skirtų ataskaitų duomenis ir Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) informaciją, laikinai, kol jos pašalins teisės aktų pažeidimus ir veiklos trūkumus, apribojo arba uždraudė teikti kreditavimo finansinę paslaugą bei apribojo indėlių palūkanų normas 8 kredito unijoms, o dar trims, kurios nepašalino trūkumų, visam laikui atšaukė veiklos licencijas.

„Kreditavimas – pagrindinė kredito unijų veikla, susijusi su skolintomis lėšomis, kurios kredito unijai patikimos tam tikram laikui. Kaip rodo atlikti inspektavimai, mokėdamos dideles indėlių palūkanas, kredito unijos skolina rizikingai. Sparčiai augantys jų paskolų portfeliai lemia dar didesnę riziką, nes unijoms, turinčioms ribotus žmogiškuosius išteklius ir kompetenciją, sunku pasiekti, kad rizikos valdymo kokybė neatsiliktų nuo paskolų augimo“, - LŽ aiškino Danutė Darginavičienė, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Kitų finansų įstaigų priežiūros skyriaus viršininkė.

Artėjančio pavojaus ženklai

LB atstovė teigė, jog kredito unijų, ypač įsikūrusių didžiuosiuose miestuose, paskolų portfeliuose sparčiai didėja paskolų, suteiktų asocijuotiems nariams - juridiniams asmenims (įmonėms), dalis. Būtent šios paskolos laikytinos rizikingesnėmis, nes kai kurios kredito unijos neturi tinkamų rizikos valdymo sistemų, o juridinių asmenų rizikos vertinimas yra kur kas sudėtingesnis ir reikalauja daugiau žinių, neužtenka vien suteikti paskolą unijos nariui – fiziniam asmeniui. Todėl ši veiklos sritis sulaukia rizikai adekvačios priežiūros, juk rizikuojama indėlininkų pinigais.

Kada konkreti kredito unija turi veiklos problemų, pasak D.Darginavičienės, galima spėti iš tam tikrų požymių. Pagrindiniai jų - ne vienus metus nuostolinga kredito unijos veikla ir jos rodikliai, artimi veiklos riziką ribojantiems normatyvams. D.Darginavičienės nuomone, rizikingos kredito unijos veiklos signalai dar gali būti itin agresyvi reklama ir brangių indėlių ėmimas.

Vienijanti sistema negelbsti

LB sankcijų sulaukusi Vilniaus taupomoji kasa priklauso bendrai Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai, kuri vienija didžiąją dalį šalyje veikiančių unijų. Anksčiau LB veiklos apribojimus daugiausia taikė kredito unijoms, kurios nėra LCKU narės. LŽ klausė LB specialistės, ar tai galėtų reikšti, kad dabartinė LCKU antrinės priežiūros sistema nelabai veiksminga, ar tiesiog dabar veikiantys teisės aktai nepakankamai užtikrina saugią kredito unijų veiklą.

„LCKU yra papildoma savireguliavimo grandis. Ji gali padėti palaikyti narių mokumą, likvidumą, teikti edukacinę pagalbą, atlikti unijų veiklos stebėseną, iš anksto pranešti apie kylančias problemas. Tačiau jei kredito įstaiga, - nesvarbu, ar LCKU narė, ar jai nepriklausanti, - nevykdo teisės aktų, reglamentuojančių kredito unijų veiklą, reikalavimų, ji negarantuoja saugios ir patikimos veiklos", - sakė D.Darginavičienė.

Reikalaus stiprinti kapitalą

Anksčiau skelbta, kad darbo grupė, kurią sudaro Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir kredito unijų atstovai, jau baigia rengti kredito unijų veiklą reglamentuojančių įstatymų pataisas. Jos turėtų lemti saugesnę ir patikimesnę šių įstaigų veiklą.

D.Darginavičienė minėjo, kad rengiamuose kredito unijų veiklą reglamentuojančių įstatymų projektuose pirmiausia raginama peržiūrėti nuostatas dėl kapitalo stiprinimo. „Siūloma gerokai padidinti minimalaus kapitalo reikalavimą, įvesti reikalavimą padengti sukauptus nuostolius, kai jie pasiekia reikšmingą apimtį, peržiūrėti kapitalo formavimo būdus ir šaltinius. Siekiant riboti rizikos prisiėmimą, siūloma įtvirtinti reikalavimą didelėms kredito unijoms turėti rizikos valdymo specialistus, nustatyti aiškius skolinimą užtikrinančių priemonių reikalavimus. Taip pat ketinama siūlyti keisti įstatymų nuostatas, susijusias su kredito unijų valdymo ir priežiūros institucijos galių stiprinimu“, - LŽ teigė D.Darginavičienė.

Kada šios įstatymų pataisos pasieks Seimą, kol kas nežinoma. „Kai tik darbo grupė baigs darbą, įstatymo projektas bus teikiamas svarstyti. Grupė stengiasi baigti darbą kiek galima greičiau“, - patikino LB pareigūnė.

Įtampą kelia staigūs pokyčiai

Liutauras Varanavičius, UAB Finansų valdymo sprendimų centro partneris, pripažįsta - daugelio kredito unijų darbuotojų kvalifikacijos nepakanka, kad būtų galima efektyviai valdyti riziką. Tačiau, jo nuomone, didžiausią įtampą kredito unijų sektoriuje kelia itin staigūs veiklą reglamentuojančios tvarkos pokyčiai ir įvairūs veiklos apribojimai.

„Veiklą reglamentuojančios tvarkos pokyčiai atsirado dėl noro užkirsti kelią nesąžiningai ar net nusikalstamai veiklai, taip pat siekio sukurti konkurencingą aplinką, kurioje kredito unijos galėtų stabiliai ir saugiai veikti, kur būtų valdoma veiklos rizika ir veiktų efektyvus priežiūros mechanizmas. Atsitiko taip, kad nauji reikalavimai, taikomi Lietuvos unijoms, yra gerokai griežtesni nei daugumoje Europos ir pasaulio valstybių. Kitur unijų sektorius užima gerokai didesnę bankinio sektoriaus dalį ir yra finansiškai stipresnis bei atsparesnis. Kyla klausimas, ar Lietuvoje priimtas tikrai geriausias sprendimas“, - svarstė jis.

L.Varanavičiaus nuomone, pagrindinė dabartinės sistemos problema yra tai, kad unijoms trūksta kapitalo, o turimas kapitalas nėra tvarus. Jis siūlo Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, kredito unijų kapitalą formuoti ne iš narių pajinių įnašų, o iš rezervų. „Suprantama, tai negali įvykti staiga, nes pagrindinis šaltinis tiems rezervams suformuoti yra pelnas. Iki šiol unijos pelną daugiausia naudodavo kitam tikslui - mokėti pajininkams dideles palūkanas už indėlius. Bet jei būtų priimtas sprendimas dėl reikalavimų sukaupti tinkamą rezervą, unijos privalėtų persiorientuoti ir rasti kitų konkuravimo šaltinių, ne vien kelti indėlių palūkanas“, - komentavo L.Varanavičius.

Pasak jo, tos unijos, kurios nesugebės dirbti naujomis sąlygomis, kurioms stigs kompetencijos, finansų ar rizikos valdymo žinių, natūraliai jungsis prie stipresnių ir efektyviau valdomų – taip kredito unijų sektorius taps stabilesnis ir patikimesnis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"