TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kredito unijos neskubės kooperuotis

2014 03 21 6:00
Lietuvoje licencijų neteko keturios kredito unijos. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Lietuvos bankas sieja kredito unijų ateitį su kooperatiniais bankais. Pačios unijos, įklimpusios į nuostolius, nevienareikšmiškai vertina priežiūros institucijos priekaištus dėl rizikingos veiklos bei pasiūlymus stambėti ir žada, kad savo patikimumą bei prestižą didins nuosekliai.

Finansinių institucijų priežiūrą vykdantis Lietuvos bankas paskelbė pasiūlymus, kaip stiprinti kredito unijų sektorių. Tarp svarbiausių siūlymų – raginimas unijoms pelną skirti tvariam kapitalui ir jo rezervams formuoti, aktyviai naudoti kintamas indėlių palūkanas, stiprinti bendruomenišką valdymą ir kooperuotis į stambius darinius.

Sulaukė dėmesio

Kredito unijos ramiai, be įkyrios priežiūros gyveno iki 2013 metų. Pernai ir šių metų pradžioje šis sektorius buvo stipriai krestelėtas – Lietuvos bankas atšaukė keturių unijų finansinės veiklos licencijas. Vien tik didžiausios iš jų, neslėpusios ambicijų tapti regioniniu banku, bet nemokia pripažintos Vilniaus taupomosios kasos indėlininkams iš Indėlių ir investicijų draudimo fondo teks grąžinti per 380 mln. litų. Kitų žlugusių ir net išvogtų unijų praradimai mažesni.

Visuomenė kredito unijas ėmė vertinti kaip nepatikimas finansines institucijas – tik 5 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų pasitiki unijomis.

2013 metų pradžioje Lietuvoje veikė 76 kredito unijos, kurios vienijo 150,5 tūkst. narių. Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narės yra 62 unijos. Bendras kredito unijų turtas sausio 1 dieną sudarė 2,1 mlrd. litų, arba 2,8 proc. veikiančių bankų sistemos. Praėjusiais metais kredito unijos patyrė 38,3 mln. litų nuostolių (2012 metais jų nuostolis buvo 60,1 mln. litų), o 49 kredito unijos uždirbo pelno (7,7 mln. litų).

Regionuose kitaip

LŽ kalbinti kredito unijų vadovai neabejoja, kad mažas visuomenės pasitikėjimas jomis yra laikinas, be to, neva nevisiškai atspindi realią padėtį. „Rajonuose unijomis tikrai pasitikima labiau nei bankais“, – LŽ kalbėjo Panevėžio kredito unijos valdybos narys Ramūnas Džiugas.

Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas Fortunatas Dirginčius replikavo, kad neretai įsivaizduojama, jog Lietuva – tai Vilnius. "Sostinėje dažnai daromi svarbūs sprendimai įvertinus tik padėtį Vilniuje ir didžiuosiuose miestuose, tačiau kredito unijos aktyviausiai veikia ne miestuose, o regionuose, kurie didiesiems bankams neįdomūs", – sakė LCKU vadovas.

Kaišiadorių kredito unijos administracijos vadovas Marius Griesius LŽ apgailestavo, kad žmonės greitai užmiršo, jog vienintelės kredito unijos finansavo ūkininkus ir smulkųjį verslą krizės metais, kai bankai atmesdavo daugumą paraiškų. „Daug kas mus lygina su greitųjų kreditų bendrovėmis, bet juk mes vartojimui skoliname pigiausiai, vidutiniškai už 9 proc. palūkanų, kai bankai taiko 19–24 proc. palūkanas už vartojimo paskolas“, – pridūrė jis.

Tiesa, būtent žemas paskolų palūkanas ir ganėtinai aukštas indėlių palūkanas Lietuvos bankas nurodo kaip vieną iš priežasčių, kodėl kredito unijoms nepavyksta dirbti pelningai ir sukaupti pakankamo kapitalo rezervo. F.Dirginčius prieštarauja: aukštas indėlių palūkanas esą nustato tik unijos, nepriklausančios LCKU.

Kryptis be skubos

Lietuvos bankas kredito unijoms siūlo bendrą kryptį: jos turėtų jungtis ir steigti kooperatinius bankus. „Šalyse, kuriose kredito unijos ar kooperatinai bankai veikia sėkmingai (pvz., Nyderlanduose, Suomijoje, Švedijoje), didžioji dalis kapitalo sukaupiama iš gauto pelno, o pasiektas aukštas tvaraus kapitalo pakankamumo lygis leidžia užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijų veiklą“, – teigiama Lietuvos banko pasiūlymuose.

LCKU vadovo nuomone, tokia kryptis unijoms galėtų būti strateginė, tačiau tapti banku netgi LCKU dar esą gerokai per anksti. „Šia kryptimi dirbame jau treti metai. Pradėjome nustatinėti pelno rodiklį kredito unijose, patvirtinome sprendimą, kad mūsų kapitalas turi būti formuojamas ne iš pajų, o iš uždirbto pelno. Tačiau pakeisti kapitalo struktūros per metus ar trejus neįmanoma, kad ir kaip vadintum įstaigą – ar unija, ar banku. Tam reikia laiko“, – aiškino F.Dirginčius ir pridūrė, kad antai Vokietijoje ši sistema buvo kuriama šimtmečius. Anot jo, svarbiausias LCKU uždavinys dabar – suformuoti bendrą jos narių strategiją, kuri gal ir galėtų būti kreipiama į kooperatinių bankų steigimą.

F.Dirginčius

Tai nebus paprasta naujajai valdybai, kuri bus renkama kovo 25 dieną. Septyni nauji nariai atstovaus skirtingiems unijų požiūriams.

F.Dirginčius LŽ pasakojo, jog dabar kredito unijos Lietuvoje yra įvairios bendruomeniškumo, dėl kurio stokos priekaištauja Lietuvos bankas, požiūriu. „Natūralu, kad Lietuvos gyvenimas yra nevienalytis, juo labiau kai kalbame apie kredito unijas, kurių valdymas yra pagrįstas kooperatiniu principu: kad ir kokio dydžio būtų indėlis į unijos kapitalą, priimant sprendimus turėsi tik vieną balsą“, – sakė LCKU vadovas. Anot jo, maždaug pusės Lietuvoje veikiančių unijų bendruomenės yra griežtai apribotos pagal interesų ratą, o kitos stengiasi pritraukti daugiau klientų iš šalies ir taip artėja prie konkurencijos su bankais. Pastarasis principas itin būdingas unijoms, veikiančioms didžiuosiuose miestuose.

„Manau, ir didžiuosiuose miestuose kiekviena unija gali atrasti savo nišą, tokių pavyzdžių esama. Pavyzdžiui, ne kiekvienas prisimena, kad Vilniaus regiono kredito unija anksčiau vadinosi Lenkų kredito unija. Jos vienijimosi motyvas buvo etninis, nors dabar to mažiau paisoma. Beje, pagal panašų principą seniai veikia Kanados lietuvių bendruomenės kredito unija „Litas“, – pasakojo F.Dirginčius. – Vilniuje veikia stipri Pareigūnų kredito unija, kuri vienija artimų profesijų žmones. Yra Kauno arkivyskupijos unija, vienijanti daugiausia dvasininkus, nors priima ir pasauliečius. Unijos, įsteigtos mažose teritorijose, irgi gali rasti savų sričių. Pavyzdžiui, Šilutės, Telšių kredito unijos vienija nemažai aktyvių ūkininkų, smulkiųjų verslininkų, kurie dalyvauja ir jų valdyme. Todėl ne visai tiesa, kad unijoms trūksta bendruomeniškumo." Kita vertus, ano jo, apie pusę unijų buriasi pasirinkusios „kiemo principą“, kai noriai priimami nariai „iš šalies“. Jos esą galėtų orientuotis į perspektyvą tapti būsimo kooperatinio banko dalininkėmis. Tačiau, kaišiadoriškio M.Griesiaus nuomone, jungtis kelioms unijoms, kaip siūlo Lietuvos bankas, ir steigti mažus kooperatinius bankus nevertėtų, nes Lietuvos rinka tam per maža.

Kategoriškai - prieš

„Man visiškai nepatiktų kooperatinio banko perspektyva, nes toks jungimasis iškraipytų pačią unijų idėją, – be užuolankų LŽ teigė Panevėžio kredito unijos valdybos narys R.Džiugas. – Pasaulyje yra ir kitokių pavyzdžių. Sakykime, Airijoje unijos yra labai stiprios. Joms nustatyti labai griežti apribojimai, jos negali priimti indėlių, konkuruoti su kitomis finansinėmis institucijomis, bet jas paremia valstybė. Unijos užsidirba administruodamos per jas nukreiptas socialines valstybės lėšas ir gaudamos paskolų palūkanas.“

Anot jo, ir Lietuvoje veikiančios siauro profilio kredito unijos nekonkuruoja. "Uždarai veikiančios unijos tarsi žaidžia savo smėlio dėžėje, į kurią "vaikų iš kito kiemo" nepriima, o tapusios banku jos stotų į konkurencinę kovą. Mūsų pajėgos tokiai konkurencijai per mažos“, – sakė R.Džiugas.

Jo nuomone, ir bendroje LCKU formuojamoje strategijoje vieno sprendimo nebus - reikės ieškoti kompromiso ir galbūt orientuotis bent į dvi strategines kryptis: gal vienos unijos suks kooperatinio banko link, o kitos liks siaurose nišose ir bus ištikimos pirminei unijų idėjai. „Bet tai turi būti ir valstybės politikos dalis", - pridūrė jis.

Kredito unijų atstovai skeptiškai vertina siūlymą indėlius priimti su kintamomis palūkanomis ir pasibaigus taupymo laikotarpiui jas mokėti atsižvelgiant į unijos pelningumo rodiklius. „Dar didesnė rizika būtų, jei pasiūlius indėlius su neaiškiomis palūkanomis metų gale paaiškėtų, kad palūkanų nebus. Tokiu atveju jau kitą dieną galima patirti, kas yra likvidumo krizė. Nenorėtume taip eksperimentuoti“, – sakė F.Dirginčius.

Anot jo, unijos nesąlygiškai pritaria Lietuvos banko siūlymui uždirbus pelno kaupti kapitalo rezervą ir artėti prie kooperatinių bankų steigimo. F.Dirginčius tikino, kad kredito unijos ir ateityje bus stipri atrama ūkininkams ir smulkiajam verslui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"