TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kredito unijos priešinasi kooperacijai

2014 10 21 6:00
Viešoje diskusijoje dalyvaujančios šalys sutinka, kad būtina stiprinti pastaruosius penkerius metus nuostolingai veikiančio kredito unijų sektoriaus kapitalą. Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Ateityje visos Lietuvoje veikiančios kredito unijos privalėtų priklausyti Centrinei kredito unijai (CKU). Šias ir kitas priemones, kurios sustiprintų kredito unijų veiklą, Lietuvos bankas (LB) praėjusią savaite pristatė Seime sudarytai darbo grupei dėl kredito unijų sektoriaus struktūrinės reformos.

Šiuo metu CKU nepriklausančios kredito unijos tokius LB pasiūlymus vertina skeptiškai. Savarankiškai veikiančių kredito unijų atstovai mano, kad prievartinis kooperavimas prieštarautų europiniams unijų veikimo principams.

Principas primena sovietmetį

Šiuo metu iš 74 Lietuvoje veikiančių kredito unijų CKU priklauso 63, o 11 dirba savarankiškai. Iš jų 8 priklauso asociacijai „Lietuvos kreditas“.

„Vienas esminių siūlymų yra įdiegti kryžminių garantijų sistemą pagal principą „vienas už visus, visi už vieną“ per privalomą kredito unijų narystę CKU. Taip atsirastų paskatos kredito unijų grupės nariams daug atidžiau prižiūrėti ir kontroliuoti unijų veiklą“, – aiškino LB valdybos narys Marius Jurgilas.

Tačiau asociacijos „Lietuvos kreditas“ valdybos pirmininkui Kęstučiui Olšauskui LB siūlomas principas „vienas už visus, visi už vieną“ asocijuojasi ne su Alexandre'o Dumas „Trimis muškietininkais“, o primena komunistinį šūkį „Visų šalių proletarai, vienykitės!"

„Kredito unijų judėjimas iš principo turi būti nepriklausomas. Kredito unija – tai finansų įstaiga, kurią valdo bendruomenė. Bet koks kelių kredito unijų susijungimas reikštų, kad kuriamas kooperatinis bankas. Toks bankas Lietuvoje jau veikia, – tai Centrinė kredito unija, vienijanti 63 narius. Mes pagal galiojančius teisės aktus tokio kooperatinio banko steigti negalime, nes numatytas minimalus steigėjų kiekis yra 20, o asociacijai priklauso tik 8 kredito unijos. Be to, Centrinės kredito unijos įstatymas leidžia šalyje steigti tik vieną tokį kooperatinį banką. Kadangi CKU jau įsteigta, kito būti negali. Pavyzdžiui, kelios unijos gali būti labai stambios, bet kooperatyvo steigti negali“, - pažymėjo K. Olšauskas.

Asociacijos „Lietuvos kreditas“ valdybos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad šiai asociacijai priklausančių unijų vadovai ir pajininkai – finansų specialistai – mano, jog prieš steigiant tokius junginius reikėtų racionaliai viską apgalvoti, kad nebūtų nereikalingo išlaidavimo.

„Kiekvienos kredito unijos bendruomenė turėtų pati pasirinkti savo kelią. Įsivaizduokite, Lietuvoje turime Pareigūnų kredito uniją, kurios veiklos ir valdymo pagrindą sudaro profesinė bendruomenė. Šis bendruomenės valdoma finansų institucija nenori su niekuo jungtis, nes nori būti visos Lietuvos pareigūnų kredito unija. Gali būti mokytojų kredito unija, kuri taip pat norėtų veikti savarankiškai. Kita vertus, žemdirbiai turi daug kredito unijų, joms vienytis būtų logiška. Jungimasis neturi būti prievartinis, o Lietuvos bankas siūlo beveik privalomą modelį. Jeigu naudojama prievarta, naikinamas kredito unijų judėjimas. Tai žingsnis atgal į diktatūrą“, - apgailestavo K. Olšauskas.

Kitos LB siūlomos priemonės, pavyzdžiui, stiprinti pastaruosius penkerius metus nuostolingai veikiančio kredito unijų sektoriaus kapitalą, asociacijai „Lietuvos kreditas“ atrodo priimtinos.

Norėtų kelių kooperatyvų

Liutauras Varanavičius: „CKU steigti turėtų būti nustatytas ne konkretus minimalus kredito unijų skaičius, o jų bendras kapitalo dydis, pavyzdžiui, 5 mln. eurų (17,25 mln. litų).“/LŽ archyvo nuotrauka

Kredito unija “Vilniaus kreditas“ nepriklauso nei CKU, nei vienai iš dviejų Lietuvos kredito unijas vienijančių asociacijų.

Finansų valdymo sprendimų centro partneris, kredito unijos “Vilniaus kreditas“ valdybos pirmininkas Liutauras Varanavičius LŽ sakė, kad kol kas nėra sukurta modelio, pagal kurį kredito unijos privalomai įsitrauktų į CKU. „Neaišku, kiek CKU Lietuvoje galėtų būti. Tikrai nebus, kad veiks viena CKU ir visos kredito unijos bus į ją suvarytos prievarta. Greičiausiai bus 3-4, gal 10 CKU, ir jos veiks pagal LB minimą kryžminių garantijų sistemą“, - svarstė jis.

Kryžminių garantijų sistema reiškia, kad vieną kredito uniją, susidūrusią su finansiniais sunkumus, pinigus susimetusios iš duobės ištrauktų ir nuostolius padengtų kitos CKU narės, kurios už ją garantavo.

„Kol kas neaišku, kokiu principu kredito unijos kooperuotųsi. Unijos yra gana skirtingos, ir vienai unijai atsakyti už 50 kitų pagal principą „vienas už visus, visi už vieną“ būtų sudėtinga.

L. Varanavičiaus nuomone, CKU steigti turėtų būti nustatytas ne konkretus minimalus kredito unijų skaičius, o jų bendras kapitalo dydis, pavyzdžiui 5 mln. eurų (17,25 mln. litų). Esą toks minimalus kapitalo reikalavimas taikomas Europos bankams. Kartu jis pabrėžė, kad bendro požiūrio į tai dar nesuformavo ir pačios kredito unijos.

„Vienai mažai kredito unijai samdyti profesionalius finansų specialistus, atitikti Lietuvos banko keliamus griežtus reikalavimus yra labai sudėtinga. Dėl to jungimasis yra neišvengiamas. Unijos, kurios norėtų aktyviai dirbti turėtų artėti prie kooperatinio banko statuso“, - aiškino L. Varanavičius.

Penkeri nuostolingi metai

LB valdybos narys M. Jurgilas tvirtina, kad beveik visos viešoje diskusijoje dalyvaujančios šalys sutinka, kad būtina stiprinti pastaruosius penkerius metus nuostolingai veikiančio kredito unijų sektoriaus kapitalą. Tai siūloma daryti kaupiant kapitalo atsargą iš pelno arba formuojant jį iš stabilių pajinių įnašų. Šiuo metu didžiąją kapitalo dalį sudaro nepastovus ir nepakankamai nuostolius absorbuojantis kapitalas iš paskolas paėmusių narių papildomų pajinių įnašų.

„Jei siūlomoms priemonėms būtų pritarta, tai padėtų grąžinti kredito unijų sektorių į efektyvaus skolintojo smulkiajam ir vidutiniam verslui gretas“, – sakė M. Jurgilas.

Pasak jo, siekiant užtikrinti tvarią ir efektyvią kredito unijų sektorius veiklą, reikalingi įstatymų pakeitimai, kurie apimtų tris pagrindines sritis: kapitalą; sektoriaus integraciją laikantis kooperacijos principų, centrinių kredito unijų (CKU) veiklą ir kryžmines garantijas; kredito unijų valdymą.

Kredito unijų grupėse galiotų visapusiška narių finansinė atsakomybė, konsoliduota finansinė apskaita ir priežiūra, profesionali vadyba ir išplėtota vidaus kontrolė.

Anot M. Jurgilo, prieš įgyvendinant tokią garantijų sistemą būtų atliktas išsamus ir nepriklausomas į CKU grupę besijungiančių kredito unijų turto kokybės vertinimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"