TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kredito unijos susikirto su Raimondu Kuodžiu

2013 02 21 11:16
R.Kuodis LRT televizijos laidoje svarstė, kad kredito unijų paslaugos yra tapusios „šešėline bankininkyste“. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

63 iš 75 kredito unijų vienijančios Asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU) ir Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vadovybė suabejojo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo Raimondo Kuodžio kompetencija.

Kredito unijas papiktino R.Kuodžio LRT televizijos laidoje „Pinigų karta“ išsakyta kritika. R.Kuodis teigė, jog dabartinis kredito unijų teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas veikti „žulikams“, o pačios kredito unijos esą nukrypo nuo savo pagrindinės paskirties - užuot veikusios kaip vietos bendruomenių savitarpio pagalbos finansų institucijos, jos neretai balansuoja ties šešėlinės bankininkystės riba.

Įsižeidė dėl nuomonės

„R.Kuodžio žodžiais, kredito unijų „pati valdymo struktūra yra visiškai kvaila“. Žodis „kvaila“ reiškia „riboto, menko proto“. Toks skambus rinkos reguliatoriaus atstovo epitetas ne tik įžeidžia 140 tūkst. Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių kredito unijų valdyme, bet ir neatitinka tikrovės. Kredito unijos yra kooperatinės bendrovės, kurios yra demokratiškai valdomos pačių narių. Tokiu modeliu remiasi visos pasaulio kredito unijos, kurios plačiai išsivystė. Kodėl kitur kredito unijos pagal tokį modelį gali sėkmingai plėtoti savo veiklą siūlydamos bankams alternatyvias paslaugas, o Lietuvoje analogiškas modelis vadinamas kvailu? Galbūt taip norima eliminuoti alternatyvių bankinių paslaugų dalyvius iš rinkos?“, – interneto svetainėje pasirodžiusiame pareiškime teigia Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.

Pasak R.Stonkaus, R.Kuodžio žodžiai „šitas modelis išsigimė kaip ir daugelyje kitų šalių“ yra iš piršto laužti: „Aktyviai bendradarbiaujame su didžiausiais kredito unijų tinklais Kanadoje, JAV, Vakarų Europoje, Azijoje ir galime užtikrintai teigti, kad tiek Rytų, tiek Vakarų šalys sugebėjo išsaugoti kooperatinės bankininkystės identitetą ir veiklos unikalumą. Remiantis Tarptautinio kooperatyvo aljanso duomenimis, kooperatyvai visame pasaulyje yra sukūrę per 100 milijonų darbo vietų – tai 20 proc. daugiau nei pasaulinės kompanijos, o 300 didžiausių pasaulio kooperatyvų apyvarta siekia 1,6 trilijonus JAV dolerių.“

Tvirtina atsispiriantys pagundoms

ALKU valdybos pirmininko tvirtinimu, R.Kuodžio teiginys, kad „pajininkams atsiranda pagundos naudojant schemas išsidalyti pinigus,“ realiai tėra pagrįstas remiantis vieninteliu bankrutavusios Nacionalinės kredito unijos ir su ja susijusių unijų pavyzdžiu. Tokia situacija įvyko pirmą kartą per 15 metų, kai šalyje egzistuoja kredito unijų sistema. R.Stonkaus nuomone, labai keista, kad išryškėjus vieno ar kito banko finansinėms problemoms, tai vadinama pavieniu reiškiniu, o nutikus tokiam pat įvykiui kredito unijų sistemoje, bandoma mesti šešėlį ant visų rinkos dalyvių.

„Per nepriklausomybės laikmetį Lietuvoje bankrutavo 20 komercinių bankų, dėl to valstybė nusprendė apdrausti bankų ir kredito unijų indėliuose laikomas gyventojų bei įmonių lėšas. Kai per tą patį laikotarpį bankrutavo 2 kredito unijos, R.Kuodis siūlo panaikinti kredito unijose laikomų indėlių draudimą. Mūsų nuomone, tai rodo, kad rinkos reguliatorius, užuot ieškojęs efektyvių priežiūros sprendimų finansų sektoriui, siekia išvengti atsakomybės, bando apsaugoti institucijos įvaizdį ieškodamas „atpirkimo ožio“, – sako asociacijos vadovas R. Stonkus.

Pasak LCKU valdybos pirmininko Fortunato Dirginčiaus, R.Kuodžio žodžiai, kad „kredito unijų segmente viskas tvarkingai atrodo popieriuje, tačiau realybėje jų paslaugos yra tapusios „šešėline bankininkyste“, neatitinka tikrovės, o tokios išvados prieita net neatlikus išsamios visų kredito unijų veiklos analizės.

„Taip teigiama taip pat remiantis tuo pačiu vienu nesėkmingu pavyzdžiu. Kada ir kiek per paskutinius metus rinkos priežiūros institucija atliko patikrinimų kredito unijose, kad galėtų prieiti prie tokios išvados? LCKU prižiūri 63 iš 75 kredito unijų veiklą, nuolat vykdo jų inspektavimus, ir mes niekaip negalėtume sutikti su tokiu unijų veiklos vertinimu. Mūsų įsitikinimu, priežiūros institucijos atstovai rinkos dalyvių veiklą turėtų vertinti remdamiesi ne abstrakčiais ir nepagrįstais kaltinimais, bet atsakingais, konkrečiais argumentais ir atliktais tyrimais“, – teigia F.Dirginčius.

Nusikalstamos schemos

LRT laidoje “Pinigų karta” R.Kuodis teigė, esą dar yra tam tikrų problemų, daugiausia kredito unijų srityje. „Nes pati valdymo struktūra yra visiškai kvaila. Žmonės neša pinigus, kur jiems daugiausia moka, nes jie nieko nebijo - yra indėlių draudimas“, - teigė jis.

R.Kuodžio nuomone, dėl to pajininkams atsiranda pagundos naudojant schemas išsidalyti pinigus. Pavyzdžiui, kredito unijos vadovas teigia, kad kreditas yra išduotas keliasdešimčiai metų, jis bus grąžinamas skolinimo terminui pasibaigus, o unijos vidaus tvarkos nepažeistos.

„Bet esmė kokia? Kreditas išduotas su mintimi, kad jis niekada nebus grąžintas, kažkiek laiko bus mokamos palūkanos iš to paties kredito, nėra jokio verslo plano, už kelis milijonus užstatytas turtas yra ferma išdužusiais langais, kurios vertė kokių 50 tūkst., t.y., realiai tokia yra plytų vertė. Teisė leidžia žiūrėti į esmę, niekada teisinė sistema nebuvo pasakiusi, žiūrėk siaurai į raidę, į kažkokias vidines tvarkas, kurias, aišku, gali pritempti prie bet kokio nusikalstamo modelio, kaip tik nori“, - svarstė R.Kuodis.

Pasikeitus Lietuvos banko vadovybei, finansų rinkos dalyviams, priimantiems visuomenės pinigus, esą buvo duotas signalas, kad pavojingos praktikos turi baigtis, o požiūris, koks esą yra buvęs Algirdo Brazausko laikais, nebegalioja. „Siauras požiūris, kad „vse zakonno“ (rus. viskas teisėta) ir privedė prie to, kad „Snoras“, vietoje 2 mlrd. litų banko, tapo 8 mlrd. litų banku su visomis pasekmėmis ir kaina visuomenei“, - teigė R.Kuodis.

Jo nuomone, nusikalstamoje schemoje dalyvauja ne tik kai kurių kredito unijų vadovai ir pajininkai, bet ir turto vertintojai, auditoriai, o dėl jų veiklos principų Lietuvoje turėtų būti "atskira kalba".

Šešėlinė bankininkystė

R.Kuodis svarstė, kad kredito unijų segmente viskas tvarkingai atrodo popieriuje, tačiau realybėje jų paslaugos yra tapusios „šešėline bankininkyste“. „Nuo tų pamatinių principų, kurie buvo kažkada sugalvoti, kad žmonių grupelė, kuri turi bendrus interesus, vienas kitą pažįsta, ar tai būtų universiteto dėstytojai, ar kokie pokerio žaidėjai, jie sueina, turi bendrą verslą, investuoja pinigus, tai, ką uždirba, išsidalija - šitas modelis išsigimė kaip ir daugelyje kitų šalių. Net kredito unijos pavadinimas pradeda nebeatspindėti jokio bendrumo saito tarp nieko. Pavyzdžiui, Nacionalinė kredito unija. Ką tai reiškia? Kad tautą jungia? Akivaizdu, kad tai jau esminis nukrypimas nuo kredito unijos esmės“, - mano jis.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas priminė pasaulinę patirtį, kuri esą jau parodė, kad negalima turėti tokių mišrių ir pusiau skaidrių, pusiau nereglamentuotų formų kaip šešėlinė bankininkystė. „Turime išskaidrinti situaciją. Jeigu kredito unijos nori veikti pagal bankų principus, jos turi vykdyti visus reikalavimus“, - sakė jis.

R.Kuodis mano, jog kredito unijos galėtų plėtotis kaip kolektyvinio investavimo institutai – panašiai kaip pensijų fondai. Pasak jo, negali būti, kad bankas pakabintų dviračių taisyklos iškabą ir dėl to taptų dviračių taisykla. „Jeigu dviračių taisykla veikia kaip bankas, aš manysiu ją esant banku, nesvarbu, kas parašyta teisiškai - ar tai dviračių taisykla, ar ne. Su kredito unijomis dabar dėl metamorfozių, identiteto paieškų turime situaciją, kurią išnaudoja žulikai“, - žodžių nesirinko R.Kuodis.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas mano, kad padėtį turi taisyti Seimas, nes dabar kredito unijų pajininkai neturi paskatų aktyviai dalyvauti kredito unijų veikloje, kontroliuoti, ką jų vadovybė daro su pinigais, mat žmonės žino – kad ir kas atsitiktų, jų indėlius kompensuos valstybė.

Skaičiai

Lietuvos banko duomenimis, pernai 52 kredito unijos uždirbo 10,3 mln. litų pelno, tačiau 25 kredito unijos dirbo nuostolingai ir patyrė 65,4 mln. litų nuostolį. Bendras kredito unijų metų veiklos rezultatas – 55,1 mln. litų nuostolis. Tai prasčiausias rezultatas nuo kredito unijų veiklos pradžios 1995 m. Praėjusieji metai išsiskyrė ir didžiuliu kredito unijose priimtų indėlių ir išduotų paskolų augimu - indėlių suma šiose finansų įstaigose pašoko beveik 30 proc. – iki 1,8 mlrd. litų, o paskolų portfelis padidėjo daugiau nei 20 proc. – iki 1,1 mlrd. litų.

2013 m. sausio 1 d. pateiktų ataskaitų duomenimis, kredito unijų turtas per metus padidėjo 26,4 proc. – iki 2,1 mlrd. litų. Visos kredito unijų sistemos likvidumo rodiklis sudarė 48,98 proc. (normatyvas – 30 proc.).

2013 m. sausio 1 d. Lietuvos banko licenciją vykdyti veiklą turėjo 77 kredito unijos, vienijusios beveik 146 tūkst. narių. Praėjusių metų paskutinį ketvirtį narių skaičius išaugo 4,2 tūkst., o per visus 2012 m. – beveik 17 tūkst. 2012 m. veiklą pradėjo trys naujos kredito unijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"