TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kredito unijos turėtų teikti daugiau ir įvairesnių paslaugų

2013 11 21 16:32
V.Valvonis: „Susirūpinimą kelia kai kurių kredito unijų paskolų portfelio kokybė, galimybės susigrąžinti paskolas ir nepakankamai konservatyvus požiūris į rizikos vertinimą.“ Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šią savaitę galutinai parengtas kredito unijų veiklą reglamentuosiančio įstatymo projektas įteiktas Vyriausybei. Devynis mėnesius trukusio darbo tarp trijų suinteresuotų šalių – kredito unijų, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovų – rezultatas turėtų gerokai išplėsti dabartines kredito unijų veiklos sritis.

Į naujos redakcijos Kredito unijų įstatymo projektą nepateko itin karštas diskusijas kėlusi pataisa, numačiusi, kad narys, padėjęs terminuotą indėlį kredito unijoje, turėtų dešimtadalį sumos atseikėti kaip pajinį įnašą.

„Labai džiaugiuosi, kad visoms pusėms pavyko susitarti ir šios pataisos įstatymo projekte neliko. Dėl kredito unijų kapitalo formavimo ir jo stiprinimo įvairiais kitais būdais tarsimės su Lietuvos banku atskirai. Šiuo metu tikimės, kad įstatymo pataisos sulauks Vyriausybės palaikymo ir bus patvirtintos Seime“, - sakė Ramūnas Stonkus, Asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU) Valdybos pirmininkas.

Mažesnė bankroto rizika

63 Lietuvos kredito unijas vienijančios asociacijos vadovo teigimu, darbo grupės pasiekti rezultatai labai svarbūs kredito unijų sektoriaus stabilumui ir tolimesnei plėtrai.

„Patvirtinus įstatymą unijos galės teikti daugiau ir įvairesnių paslaugų. Be to, ne tik savo nariams. Išplečiamas juridinių subjektų, kurie galės būti unijų asocijuotais nariais, sąrašas. Tokiu būdu atsiranda galimybės uždirbti daugiau pajamų, sustiprinti kapitalą, sumažinti rizikas ir stabilizuoti veiklą“,- sakė R.Stonkus.

Vyriausybę pasiekusiame įstatyme numatoma, kad mokėjimų ir valiutos keitimo, finansinių laidavimų ir garantijų teikimo, pinigų tvarkymo, konsultavimo, seifo kamerų nuomos paslaugas kredito unijos galės teikti ne tik savo nariams. Be to, unijos galės dirbti ir su tokiais juridiniais asmenimis kaip profesinių sąjungų susivienijimai, advokatų profesinės bendrijos, šeimynos ir ūkinės bendrijos.

Įstatymo projekte atsisakoma nuostatos, jog norint tapti kredito unijos nariu reikia turėti nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pagal projektą kredito unijos nariais galės būti visi veiksnūs fiziniai asmenys, atitinkantys narystės kriterijus.

„Vienas svarbesnių siūlymų – įstatymo papildymas nauju straipsniu, kuriame nustatytas mechanizmas, kurį pritaikius visas (ar dalis) probleminės kredito unijos turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai galėtų būti greitai perduoti kitai kredito įstaigai. Tokiu būdų sumažintume unijų bankrotų riziką, kuri itin skaudžiai atsiliepia tiek probleminės unijos nariams, tiek valstybės biudžetui“, - pabrėžė R.Stonkus.

Kompromisų įstatymas

R.Stonkus: „Probleminės kredito unijos turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai galėtų būti greitai perduoti kitai kredito įstaigai. Tokiu būdu sumažintume unijų bankrotų riziką.“ / LŽ archyvo nuotrauka

Įstatymo pataisas ruošusi darbo grupė derindama dažnai priešingus interesus, priėmė ir ne vieną kompromisinį sprendimą. Griežtinami reikalavimai steigiantiems naujas unijas, auginamas minimalus narių skaičius.

„Mažiausias reikalaujamas kredito unijos narių skaičių padidėja tris kartus iki 150. Taip pat, norint įsteigti uniją, minimalus kapitalo reikalingumas išauga nuo dabar įteisintos 15 tūkst. litų sumos iki 500 tūkst. litų. Džiaugiamės, kad pavyko išsiderėti pereinamąjį laikotarpį jau veikiančioms unijoms iki 2018 metų“, – svarbiausius pokyčius vardijo ALKU valdybos pirmininkas.

Tarp naujų reikalavimų unijoms, turinčioms bent 50 tūkst. klientų, įvedama prievolė samdyti kvalifikuotą rizikos valdymo specialistą. Taip pat siūloma įtvirtinti prievolę padengti nepaskirstytus nuostolius, kai jie viršija 1/2 pajinio kapitalo.

Pataisomis siūloma nustatyti, kad kredito unijų investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 70% (vietoj 100%) jos perskaičiuoto kapitalo. Minėto apribojimo siūloma netaikyti tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas buvo perimtas iš skolininkų ir turimas nuosavybės teise ne ilgiau kaip 3 metus.

„Daugeliui mažesnių unijų, ypač veikiančioms kaimiškose vietovėse, šie pokyčiai bus sudėtingi. Vis dėlto, vertinant kredito unijų sektoriaus mastu, šie įstatymo pakeitimai yra žingsnis į priekį. Mes esame svarbus Lietuvos finansų rinkos žaidėjas ir tą jau įrodėme ekonominės krizės metu: tapome patikimu, ir bene vieninteliu, finansų partneriu smulkiam verslui ir šalies žemdirbiams“, - teigė R.Stonkus.

Nekokybiškas paskolų portfelis

Lietuvos banko (LB) duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį kredito unijų turtas padidėjo 1,7 proc. ir spalio 1 d. siekė 2,1 mlrd. litų, tačiau didžiausią turto dalį sudarantis paskolų portfelis smuktelėjo 1,6 proc. ir spalio 1 d. siekė 1 mlrd. litų.

„Nors neatsakingo skolinimo apimtis bendrai kredito unijų sektoriuje mažėja, susirūpinimą kelia kai kurių kredito unijų paskolų portfelio kokybė, galimybės susigrąžinti paskolas ir nepakankamai konservatyvus požiūris į rizikos vertinimą“, – sakė Vytautas Valvonis, LB Priežiūros tarnybos direktorius.

Kredito unijų patirtos paskolų vertės sumažėjimo išlaidos (27,5 mln. litų) buvo pagrindinė kredito unijų nuostolingos veiklos priežastis. Nors 43 kredito unijos nuo metų pradžios uždirbo 7,4 mln. litų pelno, 32 kredito unijos dirbo nuostolingai ir patyrė 21,6 mln. litų nuostolį, o bendras sistemos nuostolis siekė 14,1 mln. litų.

Didžiausią nuostolį (9,3 mln. litų) patyrė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

Šiemet įsigaliojus sugriežtintiems veiklos riziką ribojantiems normatyvams, dauguma kredito unijų pertvarko savo veiklą taip, kad atitiktų naujus reikalavimus. Likvidumo normatyvą vykdė visos kredito unijos, o bendras 2013 m. spalio 1 d. kredito unijų sistemos likvidumo rodiklis sudarė 57,37 proc.

Kredito unijų pateiktais duomenimis, sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis spalio 1 d. sudarė 19,76 proc. Dviejų kredito unijų kapitalo pakankamumo rodikliai buvo mažesni už reikalaujamus. Rugsėjo 30 d. duomenimis, aštuonios kredito unijos neužtikrino didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo vykdymo. Kai kurios kredito unijos ėmėsi priemonių ir pateikė Lietuvos bankui informaciją, kad 2013 m. spalio mėn. jau vykdo veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Lietuvos centrinė kredito unija, vienijanti 63 kredito unijas, šiemet per devynis mėnesius uždirbo 1,3 mln. litų pelno (pernai tuo pat metu – 759 tūkst. litų) ir su nemaža atsarga vykdė likvidumo bei kapitalo pakankamumo normatyvus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"