TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kredito unijose daugėja blogų paskolų

2014 08 16 6:00
Liepos 1 dieną kredito unijose buvo 253,3 mln. litų blogų paskolų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Per antrąjį šių metų ketvirtį, iki vasaros vidurio, pastebimai išaugo šalies kredito unijų blogų paskolų suma. Lietuvos banko duomenimis, liepos 1 dieną ji siekė 253,3 mln. litų. Tai beveik 5 proc. daugiau nei metų pradžioje. Neveiksnios paskolos sudarė 26,6 proc. visų kredito unijų paskolų.

Blogų paskolų dalis kredito unijose padidėjo, kai šios finansų įstaigos pradėjo konservatyviau vertinti su paskolomis susijusias rizikas. Lietuvos bankas mano, kad didėjant šiai rizikai būtina sistemiškai stiprinti kredito unijų sektorių. Šiuo metu tik apie pusę kredito unijų sugeba dirbti pelningai.

Kredito unijų vadovai įsitikinę, kad pelnas - ne tas rodiklis, kuris rodo šių finansų institucijų vertę. Esą beatodairiškai nesiekdamos pelno jos gali palankesnėmis nei komerciniai bankai sąlygomis kredituoti smulkųjį ir vidutinį verslą.

Pelnas - nepagrindinis tikslas

Finansų valdymo sprendimų centro partneris ir kredito unijos „Vilniaus kreditas“ valdybos pirmininkas Liutauras Varanavičius LŽ tikino, kad dauguma kredito unijų dirba pelningai. „Yra ir nuostolingai dirbančių - tai priklauso nuo unijos strategijos. Kredito unijos nedirba tik dėl pelno - jos dirba, kad tenkintų savo narių interesus. Todėl jos moka didesnes (nei komerciniai bankai, - red.) palūkanas už indėlius, ima mažesnes palūkanas už paskolas. Taip vykdome savo narių reikalavimus“, - sakė jis. Vis dėlto L. Varanavičius sutiko, jog pelningumas svarbus, kad kredito unijų veikla būtų stabili, kad kauptų kapitalą ir tuo kapitalu naudotųsi uždirbti daugiau.

Liutaurui Varanavičiui atrodo patraukli Lietuvos banko rekomendacija kredito unijoms jungtis į kooperatinius bankus. /LŽ archyvo nuotrauka

Jis nenorėjo sutikti ir su tuo, kad unijų išduotos paskolos "staiga tapo blogesnės". Esą unijos tiesiog iš kai kurių paskolų formuoja atidėjimus, kad pablogėjus reikalams turėtų iš ko susigrąžinti lėšas. „Lietuvos banko informacijos, kad pablogėjo paskolų portfelis, negalima absoliutinti. Pirmieji du metų ketvirčiai kredito unijoms buvo geras laikotarpis. Jos sėkmingai investavo į lietuviškus vertybinius popierius, nes dėl patrauklios kainos iš jų buvo galima gerai uždirbti. Manau, kad daugelis unijų iš uždirbto pelno formavo paskolų portfelio atidėjinius. Kai suformuojami tokie atidėjiniai, ataskaitose atrodo, kad paskolos tapo blogesnės“, - svarstė jis. L. Varanavičius pripažino, kad kredito unijų rezultatai negali būti labai geri dėl Lietuvos banko sugriežtintų reikalavimų. „Norint išduoti paskolą kredito unijos nariui juridiniam asmeniui, jis turi įdėti į jos kapitalą apie 25 proc. paskolos sumos kaip savo pajų. Tai yra juridinių asmenų diskriminavimas, nes šiuo metu fizinių asmenų, kurie atitiktų reikalavimus ir norėtų pasiskolinti, yra labai nedaug ir jie skolinasi iš bankų“, - tvirtino jis.

Griežčiau vertina skolininkus

Asociacijos Lietuvos kredito unijos administracijos vadovas ir kredito unijos „Tikroji viltis“ valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus LŽ teigė, jog blogų paskolų kredito unijose padaugėjo dėl to, kad pagal naujus Lietuvos banko reikalavimus jos pradėjo konservatyviau vertinti paskolų riziką. Kredito unijoms dabar tenka gerokai griežčiau vertinti skolininkų finansinę būklę ir už paskolas įkeisto turto vertę, blogoms paskoloms priskiriant tas, kurias vėluojama grąžinti, ir pan.

„Pagal naujas taisykles vertinamos ir esamos, ir išduodamos paskolos. Anksčiau tariamo nuostolio reikėjo formuoti mažiau“, - išaugusių blogų paskolų skaičių aiškino R. Stonkus. Pasak jo, specialiuosius atidėjinius dėl galimų nuostolių dabar tenka formuoti ir paskoloms, kurios atrodo geros ir grąžinamos laiku, tačiau įtarimų kelia patys skolininkai, jų kredito istorija, jų sąsajos su nepatikimais partneriais, jų veikla, kuri rinkoje vertintina kaip rizikinga.

Ramūnas Stonkus įsitikinęs, kad nė vienai iš LCKU priklausančių 63 kredito unijų bankrotas dėl didelių nuostolių negresia. /LŽ archyvo nuotrauka

63 kredito unijų, priklausančių Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai, bendras pirmojo pusmečio nuostolis sudarė 2,57 mln. litų. 2013 metais tuo pačiu laikotarpius LCKU priklausančių unijų bendras nuostolis siekė 6,85 mln. litų.

„LCKU sistemos unijoms nuostolinga šiemet buvo tik pirmojo ketvirčio veikla – antrąjį ketvirtį 63 kredito unijos pasiekė 1,8 mln. litų pelną ir sumažino šių metų nuostolį. Finansinius rezultatus lėmė ir bendras šalies ūkio augimas – nors pernai įvedėme privalomą antrinį didesnių nei 300 tūkst. litų paskolų rizikos vertinimą, šiemet didėjantis verslo investicijų poreikis išaugino kredito unijų paskolų portfelį“, – teigė LCKU administracijos vadovo pavaduotoja Miglė Blažauskienė.

R. Stonkus įsitikinęs, kad nė vienai iš LCKU priklausančių 63 unijų bankrotas dėl didelių nuostolių negresia. „Nė vienos iš jų nuostoliai nėra tokie dideli, kad negalėtume jų išgelbėti iš LCKU tam skirto specialaus fondo“, - tikino jis.

Pasigenda valstybės vizijos

Lietuvos banke sudaryta darbo grupė metų pradžioje parengė ir viešai diskusijai pateikė galimas kredito unijų sektoriaus stiprinimo kryptis, jomis siūloma stiprinti jų kapitalą, valdymą ir vidaus kontrolę. Pasiūlymai bus teikiami Seimo Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva sukurtos darbo grupės tvarios kredito unijų veiklos koncepcijai parengti.

„Vilniaus kredito“ valdybos pirmininkas L. Varanavičius mano, kad unijos dabar yra labai naudingos smulkiajam ir vidutiniam verslui. „Pradedančios veiklą įmonės, kurioms sunku gauti finansavimą, sugeba gauti paskolų iš kredito unijų. Be to, naujos ES direktyvos kaip tik rekomenduoja, kad skolinamo kapitalo portfelis smulkioms įmonėms sudarytų 80 proc. visų paskolų. Taip siekiama skatinti smulkiojo bei vidutinio verslo kreditavimą ir stiprinti kredito unijas. Bet Lietuvoje, regis, yra atvirkščiai“, - pažymėjo jis.

L. Varanavičiaus nuomone, valstybei apsisprendus stiprinti kredito unijas, jų dalis finansų rinkoje didėtų. Tačiau šiuo metu kredito unijos turi rimtų problemų dėl kapitalo likvidumo ir tvarumo. Todėl Lietuvos bankas ir rekomenduoja, kad kredito unijos turėtų konsoliduotis, jungtis į kooperatinius bankus. "Man ši idėja atrodo labai gera. Deja, jos nepalaiko didžiausia kredito unijas vienijanti organizacija, turinti savų interesų“, - teigė L. Varanavičius.

SKAIČIAI

Per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos kredito unijų turtas sumažėjo 0,8 proc. ir šių metų liepos 1 dieną buvo 1,96 mlrd. litų.

Didžiausią turto dalį sudarantis paskolų portfelis iš esmės dėl sezoninių veiksnių ūgtelėjo 4,5 proc., iki 0,92 mlrd. litų, tačiau per tą patį laikotarpį pastebimai išaugo ir blogų paskolų suma. Liepos 1 dienos ji siekė 253,3 mln. litų. Tai 4,9 proc. daugiau nei metų pradžioje. Neveiksnios paskolos sudarė 26,6 proc. visų paskolų.

2014 metų pirmąjį pusmetį 42 pelningai dirbusios kredito unijos uždirbo 15,6 mln. litų pelno, tačiau 32 kredito unijos dirbo nuostolingai ir patyrė 8,4 mln. litų nuostolių, kurie sumažino kredito unijų sistemos pelną iki 7,2 mln. litų. 2013 metais per tą patį laikotarpį kredito unijos patyrė 7,3 mln. litų nuostolių.

Liepos 1 dieną Lietuvoje veikė 74 kredito unijos, jos vienijo daugiau kaip 145,6 tūkst. narių.

Kredito unijos yra susibūrusios į dvi asociacijas, bet dalis nepriklauso nė vienai iš jų.

Šaltinis: Lietuvos bankas, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"