TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kreditoriai nenori, kad valstybė nuo "Alytaus tekstilės" nusisuktų

2007 02 06 0:00
Ūkio ministras Vytas Navickas linkęs pritarti, kad reikia gelbėti įmonę valstybės pinigais.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vyriausybei svarstant, kaip pasielgti su sunkumų kamuojama "Alytaus tekstile", įmonės kreditoriai prisipažįsta, kad be valstybės finansinės injekcijos bendrovei būtų sunku išgyventi

Vakar valstybės valdomos "Alytaus tekstilės" (AT) valdyba pritarė trims galimiems scenarijams: įmonė iš esamos situacijos gelbėjasi pati, valstybė bendrovei suteikia pinigų ir vėliau ją privatizuoja arba restruktūrizuoja. Taip pat buvo paskirta nauja įmonės valdybos pirmininkė - Ūkio ministerijos Teisės ir personalo departamento direktorė Neringa Pažūsienė.

Ūkio ministras Vytas Navickas vakar LŽ nekonkretizavo, kuris scenarijus labiausiai tikėtinas. "Kaip paaiškinti žmonėms, kad prieš porą metų esant panašiai situacijai valstybė ne tik teikė finansinę paramą, bet ir priėmė specialius įstatymus. Yra ir ankstesnės valdžios priimtų sprendimų perėmimo aspektas", - komentavo Navickas.

Valstybės pinigais gelbėta AT vėl stovi prie bedugnės krašto - įmonę neseniai paliko generalinė direktorė ir valdybos pirmininkas, o naujas vadovas pareiškė, kad įmonės likimas be valstybės finansavimo nėra įmanomas. Be to, Valstybės kontrolė paskelbė, kad lig šiol suteikta valdžios parama panaudota neefektyviai, todėl keliamas klausimas, ar prasminga tęsti šios įmonės veiklą.

Smaugia skolos

Dabartinis AT vadovas Valdas Araminas sakė, kad įmonei atsistoti ant kojų reikia bent 30 mln. litų: 20 mln. litų būtų valstybės investicija, likusi dalis - skolintos lėšos. Aramino teigimu, skolinimosi galimybių atsirastų, jei kreditoriams būtų grąžinta bent dalis skolų ir jei šie matytų įmonės perspektyvą. Gavus 30 mln. litų, 16 mln. litų iš šios sumos būtų skirta skoloms grąžinti, likusi dalis - plėtros planams įgyvendinti. Daugiausia AT įsiskolinusi SEB Vilniaus bankui - 8,8 mln. litų, Rytų skirstomiesiems tinklams (RST) - 7,4 mln. litų, šilumos tiekėjai "Litesko" - 4 mln. litų, tiek pat - darbuotojams, bankui "Snoras" - 2,2 mln. litų.

Laukia žinių iš valdžios

Įmonės kreditoriai kol kas laukia Vyriausybės sprendimo. "Kol Vyriausybė nepriėmė radikalaus neigiamo sprendimo, tol tikimės, kad skolas pavyks susigrąžinti. Tikimės, kad bus priimtas sprendimas, kuris leis susigrąžinti skolas", - kalbėjo "Litesko" komercijos direktorius Svajūnas Juodka.

Nikita Ananjevas, SEB Vilniaus banko Specialaus kreditų administravimo departamento direktorius, sakė, kad AT - jau trečius metus banko padidėjusios rizikos kreditų grupėje.

"Mums, kaip kreditoriui, priimtiniausi būtų variantai, pagal kuriuos Vyriausybė AT skirtų finansavimą ir patikslintų savo tolesnę strategiją jos atžvilgiu. Scenarijus, pagal kurį įmonė būtų paliekama suktis iš padėties pati, pačiai AT būtų sunkiausiai įgyvendinamas", - teigė Ananjevas.

Jis neatmeta, kad SEB Vilniaus bankas svarstytų galimybę peržiūrėti Alytaus įmonės skolinimosi galimybes ir kreditų grąžinimo sąlygas. Tačiau pažymi, kad tai turėtų būti bendras projektas su Vyriausybe, kaip didžiausiu įmonės akcininku. "Reikia turėti parengtą detalųjį verslo planą. Mes šiandien nepasiruošę skolinti. Skolinti padidėjusios rizikos įmonei gana sudėtinga. Šiandien galime tik svarstyti verslo ir veiksmų planus", - sakė Ananjevas.

Nenori meškos paslaugos

Ūkio ministerijos valdomi RST tegali arba taikytis su tokia situacija, kokia yra, arba pareikšti AT pretenzijas per teismą ir taip išieškoti skolą. "Jei Vyriausybė nuspręs gaivinti įmonę, tai RST nutraukę jai tiekimą sau pasidarytų meškos paslaugą. Vyriausybei nutarus finansuoti AT, elektrą tiekianti įmonė dar galėtų susigrąžinti dalį skolų. Jei Vyriausybė paliktų įmonę tvarkytis pačią, būtų skelbiama bankroto procedūra. Tokiu atveju kreditoriai stotų į eilę skoloms susigrąžinti", - kalbėjo ūkio ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"