TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kreditoriai nori skolinti be suvaržymų

2015 10 22 6:00
Kas ketvirtas galiojantis kreditas pratęsiamas bent vieną kartą, iš jų net 40 proc. - penkis ir daugiau kartų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Greitųjų kreditų davėjai perspėja, kad, Seimui priėmus siūlomus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus, pasiskolinti mažiau nei 290 eurų Lietuvoje taps beveik neįmanoma.

Lietuvos banko nuomone, dabartinio reguliavimo nepakanka, kad būtų išvengta skolų didėjimo, sugadintų kredito istorijų, turto areštų ir skaudžių socialinių pasekmių.

Neteks pajamų

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) pritaria jau įtvirtintiems apribojimams neteikti paskolų nepilnamečiams ir asmenims, kurių veiksnumas yra apribotas, naujiems reklamos reikalavimams, naktinio skolinimo draudimui, dviejų dienų „nusiraminimo“ laikotarpiui, per kurį klientai be pasekmių galėtų persigalvoti ir grąžinti paimtą paskolą.

Tačiau įstatymų kūrėjų siūlymai dar labiau sugriežtinti vartojimo kreditų rinką ne juokais išgąsdino smulkiuosius skolintojus. Asociacija teigia, jog iki 75 proc. sumažinus metines vartojimo kredito palūkanas, bendrovių pajamos iš klientų dar labiau sumažės.

LSVKA duomenimis, pastaruosius metus nuosekliai mažėjo smulkiųjų kreditų, pradelstų ne daugiau kaip tris mėnesius. Nuo 2015-ųjų pradžios įmonės nutraukė apie 8 tūkst. sutarčių, kai kreditų gavėjai nevykdė savo įsipareigojimų. Tai sudarė vos 2,4 proc. visų išduotų paskolų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo nutraukta trečdaliu daugiau sutarčių – 13 440. Nuo metų pradžios įmonės esą gavo tik 4 vartotojų skundus.

„Didžiausią nemokių klientų gausėjimą matėme prieš dvejus-trejus metus. Tačiau pastaraisiais metais, įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymo pataisoms ir Lietuvos banko Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo bei atsakingojo skolinimo nuostatams, pradelstų smulkių vartojimo kreditų skaičius, priešingai, nei tvirtina Lietuvos bankas, išlieka stabilus. Tai lėmė jau dabar griežtai reglamentuojamos kreditingumo vertinimo procedūros“, – sakė LSVKA prezidentas Liutauras Valickas.

Anot jo, klysta manantieji, kad su sunkumais susiduria vien tie vartotojai, kurių kreditingumas buvo įvertintas nepaėmus šūsnies dokumentų, išrašų, pažymų. Paskolų nesugeba grąžinti ir dalis žmonių, kurių kredito istorija nepriekaištinga.

Skaudžios pasekmės

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė teigia, jog dabartinio reguliavimo nepakanka, kad būtų išvengta skolų didėjimo, sugadintų kredito istorijų, turto areštų ir skaudžių socialinių pasekmių. Pasak jos, Lietuvos bankas šiuo metu priverstas veikti post factum – tikrinti skundus ir bausti už pažeidimus, kurie slepia jau susikaupusias bėdas, nors kur kas daugiau teigiamo poveikio būtų galima tikėtis iš jų prevencijos, o šiai sustiprinti būtini Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai.

Lietuvos banko skaičiavimais, šių metų pirmąjį pusmetį daugiau kaip 60 dienų iš eilės pradelstų mokėti kreditų pagausėjo per 11 proc. ir pasiekė 174 tūkstančius. Daugiau nei du mėnesius buvo vėluojama grąžinti kas trečią vartojimo kreditą. Trečdalis delsiančiųjų grąžinti paskolą yra asmenys iki 25 metų.

Tikrąjį skolų mastą, Lietuvos banko nuomone, maskuoja pratęstų kreditų statistika. Kas ketvirtas galiojantis kreditas pratęsiamas bent vieną kartą, iš jų net 40 proc. – penkis ir daugiau kartų.

Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, itin sparčiai daugėja ir vartojimo kredito davėjų inicijuojamų klientų turto areštų. 2013 metų pradžioje jų buvo 629, o šiemet (2015 m. liepos 1 d.) – jau 7 849, arba per 12 kartų daugiau. Vien pirmąjį šių metų pusmetį turto areštų pagausėjo 36 procentais.

Kaip matyti iš kreditų davėjų pateikiamų duomenų, 5 proc. asmenų, kurie paraiškose patys nurodė neturintys pajamų arba kad jos nestabilios, vis tiek gavo kreditą. „Sodros“ teigimu, tokių klientų – net 21 procentas.

Seimui pateiktomis Vartojimo kredito įstatymo pataisomis siūloma įtvirtinti vartojimo kredito davėjo pareigą privaloma tvarka surinkti pajamas ir įsipareigojimus pagrindžiančius dokumentus, kad kredito davėjas negalėtų pasikliauti vien vartotojo pateikta, bet jokiais dokumentais nepagrįsta informacija. Šiuo metu vartojimo kredito įmonės vengia privalomo tikrinimo ir tikina, jog tai daro „prireikus“, kaip reikalauja įstatymas, tačiau skolų statistika ir duomenų palyginimas su „Sodros“ duomenimis akivaizdžiai liudija bandymą vien formaliai atitikti įstatymo raidę, o ne dvasią.

Be to, už neatsakingai įvertintą kliento galimybę grąžinti kreditą turėtų „sumokėti“ ne paskolos gavėjas, kaip yra dabar, o jos davėjas. Kitaip sakant, jei kreditą suteikusi įmonė netinkamai įvertino kliento mokumą, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartotojas neturėtų paskolą suteikusiai bendrovei mokėti ne tik netesybų ir mokesčių, bet ir sutartyje nustatytų palūkanų.

Taip pat siūloma mažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, riboti asmenų galimybę vartojimo kredito sutartį sudaryti neapgalvotai, įpareigoti vartojimo kredito davėjus tikrinti visą iš klientų gautą informaciją, numatyti papildomus reklamos reikalavimus, proporcingas baudas už įstatymo pažeidimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"