TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kreditoriai rikiuojasi prie senos šalandos

2014 04 16 6:00
Uosto teritorijoje esantys bankui už paskolas įkeisti „Klaipėdos hidrotechnikos“ administracinis pastatas ir sandėlis atiteko naujai uosto kompanijai. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Vienintelė pastarosios ekonomikos krizės auka Klaipėdos uoste, pašalinta iš statybų rinkos ir nuomojamos teritorijos bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“, bankroto finalo šiemet nepasieks.

Bendrovės “Klaipėdos hidrotechnika” bankroto procedūra prasidėjo pernai rugpjūtį, tačiau prie praktinių skolų grąžinimo veiksmų dar neprieita. Bankroto administratoriaus teigimu, teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydis yra konfidencialus.

Anksčiau skelbta, kad 2011 metais bandant iškelti „Klaipėdos hidrotechnikai“ bankroto bylą buvo kalbama apie 51 mln. litų turtą ir 23 mln. litų skolą. Tačiau dabar manoma, kad proporcija atvirkštinė, skolos dešimtis kartų viršija likusio turto vertę. Todėl yra intriga, ar aukščiausios teismų instancijos priteis „Klaipėdos hidrotechnikos“ naudai iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) pinigų daugiau, negu ši įstaiga darbų neatlikusiam rangovui ir nemokiam žemės nuomininkui priskaičiavo netesybų mokesčių? Priešingu atveju mažesniųjų kreditorių grupei, kai jų plejados priekyje su 2 mln. litų reikalavimu stovi „Sodra“ ir Įmonių bankroto departamento Garantinis fondas, tektų laukti nuobirų nuo parduodamo vieno nusenusio „Klaipėdos hidrotechnikos“ laivelio – baržos, vadintos šalanda.

Bylos nebaigtos

„Klaipėdos hidrotechniką“ administruojančios įmonės „Restrus“ atstovas Vygantas Urbanas apibūdindamas situaciją LŽ teigė, kad po sušaukto pirmojo kreditorių susirinkimo kreiptasi į Garantinį fondą, pateikta pinigų darbuotojams išmokėjimo paraiška. Su jais iš dalies turėtų būti atsiskaityta artimiausiu metu. Lietuvos darbo biržos duomenimis, iškėlus įmonei bankroto bylą nuo 2013 metų rugsėjo 13 dienos nutrauktos darbo sutartys su 57 darbuotojais.

Laisvo neįkeisto kilnojamojo turto, plaukiojančių ir autotransporto priemonių bei senos įrangos (to, kas gali būti parduota iš varžytinių) vertinimo reikalai dar nepajudėję. Prognozuoti šio bankroto trukmę, V.Urbano manymu, ganėtinai sudėtinga dėl „Klaipėdos hidrotechnikos“ ir KVJUD teisminių ginčų, kurie gali pasiekti net Aukščiausiąjį Teismą.

Uosto teritorijoje esantys bankui už paskolas įkeisti įmonės administracinis pastatas ir sandėlis reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu atiteko naujai uosto kompanijai - „Kamineros“ krovinių terminalui. Todėl šiuo metu visos skolos kybo ant plauko, kuris KVJUD finansinėje ataskaitoje žymimas kaip „neapibrėžtas turtas“ – sulaikyti 9,6 mln. litų, dėl kurių „Klaipėdos hidrotechnika“ bylinėjasi nuo 2011 metų.

Nesėkmės dėl kyšio

KVJUD 2013 metų finansinės ataskaitos aiškinamajame rašte nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas sujungė 4 bylas, kurių bendra reikalavimo priteisti iš KVJUD suma sudaro 16,3 mln. litų. Pernai vasario mėnesį šis teismas priteisė „Klaipėdos hidrotechnikai“ 9,2 mln. litų ir 8,5 proc. metinių palūkanų iki visiško sprendimo įvykdymo. Tačiau KVJUD nesutinka su tokiu teismo sprendimu, todėl pateikė apeliacinį skundą. Ginčas nebaigtas.

KVJUD ankstesniais metais yra prisiteisusi iš „Klaipėdos hidrotechnikos“ per 10 mln. litų netesybų ir patirtų nuostolių. Iškėlus įmonei bankroto bylą papildomai pateiktas reikalavimas sumokėti per 700 tūkst. litų baudų. Be to, KVJUD finansų direktoriaus Martyno Armonaičio skaičiavimu, „Klaipėdos hidrotechnikos“ skola už teritorijos prie 118 krantinės žemės nuomą sudaro 770 tūkst. litų. Tačiau bankroto administratorius pažymi, kad dėl šito KVJUD reikalavimo, kaip ir dėl nutrauktos žemės nuomos sutarties, teisminiai ginčai tebevyksta apeliacinėse instancijose.

„Klaipėdos hidrotechnika“ praktiškai buvo nemoki nuo 2010 metų pradžios, tačiau advokatų pastangomis įstengė bankrotą atitolinti ilgiau kaip trejus metus. Tačiau tai neapsaugojo nuo varžytinių įmonės savininko Pranciškaus Jurgučio asmeninio turto – sodybų Klaipėdos ir kituose rajonuose. Pagal pateiktą pajamų ir turto deklaraciją 2006 metais verslininkas turtą vertino 3,3 mln. litų, o 2012 metais nurodė turintis 1,7 mln. litų skolų. Šiomis dienomis iš varžytinių už pradinę 1,33 mln. litų kainą buvo pardavinėjami P.Jurgučiui priklausantys poilsio namai Šventojoje, Topolių gatvėje, tačiau 30 arų sklypas ir remontuotini pastatai potencialių pirkėjų dėmesio netraukė. Pernai aukcionuose buvo siūlomas jo įmonės Pajūrio investicijų valdymo centro turtas Vilniuje.

Manoma, kad perdėtą prabangą mėgusiam verslininkui sėkmės duris užvėrė ankstesnis KVJUD vadovas Eugenijus Gentvilas, kuris užrašytą skaičių lapelyje suprato kaip siūlomą kyšį už palankų sprendimą užsakant uosto gilinimo darbus. Buvusiam Lietuvos garbės konsului Latvijoje P.Jurgučiui paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas tąkart buvo atidėtas dvejiems metams, tačiau jis iki šiol sklaido kitų jam iškeltų baudžiamųjų bylų lapus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"